žarnyno infekcijos

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Vasara – ne tik atostogų, tačiau ir rimtų žarnyno ligų metas. Neretai nepagalvojame, kad į burną įdėta ką tik nuskinta uoga ar iškylos krepšelyje pabuvusi mėsa gali sukelti nemalonius žarnyno veiklos sutrikimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė primena svarbiausias taisykles, kurias turime žinoti, norėdami apsisaugoti nuo skrandžio gripo.

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.

Vasara kartu su saulėtomis dienomis ir šviežiomis uogomis dovanoja ne tik malonumų, bet ir iššūkių. Vienas tokių – higienos užtikrinimas, mat jos pritrūkus lengvai galima susidurti su bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Farmacininkai teigia, kad pastaruoju metu iš vaistinėse besilankančių klientų nusiskundimų akivaizdu – žarnyno infekcijos būdingos mažiems vaikams, kurie linkę dažniau rankomis liesti veidą ar net kišti pirštus į burną.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Šaltuoju metų laiku puola ne tik peršalimo ligos, bet ir žarnyno virusai. Vieni iš tokių sukėlėjų – rotavirusai, vadinamieji nešvaros virusais. Specialistai pažymi, kad apsaugai nuo jų itin svarbi yra pastovi ir tinkama asmens higiena. Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Indrė Stacevičienė teigia, kad užsikrėsti rotavirusu labai lengva, kadangi pagrindinis jos platintojas yra žmogus.

Prabėgusiu šiltuoju sezonu lietuviai ne tik mėgavosi saule, o iš pasibuvimų prie ežerų ar kitose poilsio vietose parsiveždavo ir nemalonų svečią – žarnyno infekcijas, liaudiškai dar vadinamas skrandžio gripu. Nors užsikrėtimų pikas buvo liepos mėnuo, rizika užsikrėsti išlieka visus metus.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, žarnyno infekcinių ligų atvejų pasitaiko ištisus metus, tačiau šiltuoju metų laiku paprastai jų padaugėja. NVSC specialistai primena, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą vasarą, kad išvengtume sveikatos sutrikimų. Žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama, kai ligos sukėlėjai – bakterijos, patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu.