Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

REKLAMA

Apžvelgdamas dabartinę pandemijos situaciją pasaulyje ir didelius atvejų šuolius kai kuriose šalyse VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas didžiausią dėmesį atkreipė į imunizacijos kokybę.

Mokslininkas priminė, kad Lietuvoje iki šiol daugiausiai žmonių nužudė atmainos, kurios nepasižymėjo jokiais ypatingais bruožais pačioje pandemijos pradžioje, t. y. 2020 m. gale. 

„Vėliau, kada mūsų populiacija tapo plačiau paskiepyta, taip pat plačiai persirgusi po didžiosios bangos 2020 m., nors delta banga, sukelta atmainos, kuri buvo dvigubai užkrečiamesnė ir guldė žmones į ligonines, nepražudė tiek pat gyventojų. Ir būtent tas [bangos] susilpnėjimas nebuvo viruso išsikvėpimas, o būtent visuomenės atsparumas dėl įgytos imunizacijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Dudas. 

REKLAMA

„Nulio kovido“ strategija lėmė infekcijos šuolį

Komentuodamas situaciją Azijos šalyse, į kurias dabar pirmiausia krypsta visų akys, G. Dudas konstatavo, kad pagrindinis kaltininkas čia – imunizacijos kokybė.

„Tai, ką Azijoje matome šiuo metu, yra lygiai tos pačios atmainos, kurias matėme 2021 m. gale ir šių metų pradžioje, tai yra būtent omikron potipiai BA.1 ir BA.2, kurie pasižymi labai efektyviu plitimu ir vidutiniškai šiek tiek sumažėjusiu ligos sunkumu.

Ir vienas skirtumas nuo mūsų, Vakarų pasaulio, [kodėl] kaip ir nematėme labai kritinės situacijos Lietuvoje, priešingai nei Honkongas, kur jie išgyvena tą patį, ką Italija pačioje pandemijos pradžioje – nežmonišką mirtingumą, nežmoniškus atvejų skaičius, <...> tai yra imunizacija ir dar tiksliau – imunizacijos kokybė“, – komentavo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas priminė, kad Honkonge daugiausiai naudota Sinovac vakciną – kinų pagamintą užmušto koronaviruso SARS-CoV-2 vakciną, kuri nepasižymėjo labai dideliu efektyvumu. 

„Kinija taip pat taikė „nulio kovido“ strategiją, tai reiškia, kad į bet kokią infekcijos grandinę buvo reaguojama itin smarkiai, virusui nebuvo leidžiama plisti visuomenėje. Ir dėl to absoliučiai didžioji visuomenės dalis tenai nėra mačiusi SARS-CoV-2 viruso kaip infekcijos. 

Mes žinome, kad persirgus susidaro efektyvesnis imuninis atskas ir tai mus iš dalies saugoja vakarų pasaulyje, ko nėra Azijoje. Taigi vienintelis skirtumas tarp vakarų ir Azijos – imunizacijos kokybė“, – aiškino G. Dudas.

Danijoje – pati mirtingiausia banga

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad labai įdomi situacija šiuo metu Danijoje. Nors ji buvo viena pirmųjų šalių Europoje, kuri pasiskelbė apie visų ribojimų atšaukimą, dabar jie išgyvena mirtiniausią pandemijos bangą. 

„Turint omenyje, kad tai omikron atmainos sukelta banga, tai gali pasirodyti šiek tiek keistokai. Bet vėlgi čia daugiausia viską sąlygojo imunizacijos kokybė. Danijos visuomenė plačiai pasiskiepijo pradžioje, viena vertus, atsiranda tas efektas, kad skiepijimas yra įvykęs gana seniai. Kita vertus, SARS-CoV-2 virusas buvo valdymas palyginus sėkmingai, todėl palyginus maža visuomenės dalis yra taip pat ir persirgusi, todėl ir matome tokius skaičius“, – aiškino jis.  

REKLAMA
REKLAMA

Pasak G. Dudo, visgi, nepaisant to, kad galima pasakyti tokį teiginį, kad Danija šiuo metu išgyvena pačią mirtiniausią savo bangą, pažvelgus į visą pandemijos perspektyvą, viskas neatrodytų taip blogai.

„Pandemijos pabaigoje danai 100 tūkst. gyventojų bus praradę žymiai mažesnį procentą gyventojų nei mes Lietuvoje. Tai nepaisant to, kad galėtume didžiuotis, jog nei delta, nei omikron banga nesukėlė kažkokių didesnių rūpesčių Lietuvoje, [pandemija] atėjo žymiai didesniu mirtingumu pandemijos pačioje pradžioje“, – konstatavo mokslininkas. 

Paskutinis omikron bangos pasispardymas?

Paklaustas, ar dabartinį sergamumo padidėjimą galima laikyti paskutiniu omikron pasispardymu, G. Dudas teigė, kad ši banga vienaip ar kitaip „užsilaužia“.

„Virusui plintant per populiaciją vienaip ar kitaip žmonės arba miršta nuo jo, arba įgyja imunitetą, nes susidaro imuninis atsakas būtent prieš tą atmainą ir tokiu būdu virusas išeikvoja imlius žmones ir dėl to bangos galų gale „užlūžta“. <...>

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu, jei neatsiranda daugiau naujų atmainų, omikron banga bus kažkiek suvaldyta, greičiausiai ji grįš šaltuoju laiku metų gale.“

Tai nepaisant to, kad dabar cirkuliuoja ir BA.2 potipis, vienaip ar kitaip ta banga bus kaip ir suvaldyta. Bet šioje vietoje, kai kalbėdavome anksčiau, man derėjo kiekvienos prognozės metu pridurti, kad, neatsirandant naujoms atmainoms, galima kažko tikėtis po metų ar pusės metų. 

Tai šiuo metu, jei neatsiranda daugiau naujų atmainų, omikron banga bus kažkiek suvaldyta, greičiausiai ji grįš šaltuoju laiku metų gale, tačiau greičiausiai nesukels tokių bėdų kaip buvusios atmainos“, – prognozavo G. Dudas. 

Kokia rizika, kad virusas mutuos į „piktą“?

Pasiteiravus, kaip toliau vyks viruso mutacija, mokslininkas pabrėžė, kad jos vyks nuolat, tačiau tai nebūtinai reiškia kažkaip ženkliai kitaip besielgiančią atmainą. Tačiau jis išsakė kitą jam žymiai didesnį rūpestį keliantį momentą, ypač žinant omikron atsiradimo istoriją.

REKLAMA
REKLAMA

„Priminimui pasakysiu, kad omikron protėvis, tas pats virusas SARS-CoV-2, pakliuvo į kažkokį rezervuarą 2020 m. pirmojoje pusėje (rezervuaru galėtų būti arba gyvūnai, arba imunosupresuoti asmenys), praleido ten kažkurį laiką, kol 2021 m. pabaigoje ištrūko.

Prieš tai tame rezervuare jis patyrė įdomių evoliucijos spaudimų, kas nulėmė ženkliai pakitusią viruso antigeninę išvaizdą. t. y. kaip omikron atmina atrodo žmonių imuninėms sistemos, kurios yra susipažinusios su kitomis atmainomis. Ir tai sąlygojo omikron bangą. Ji atrodė įdomiai – mušėme visus atvejų rekordus, tačiau mirtingumai, priklausomai nuo kiekvienos visuomenės imunizacijos, buvo šiek tiek kitokie. 

Bet pats faktas, kad turėjome tokią situaciją su omikron, kad tai įvyko vieną kartą, reiškia, kad gali įvykti dar kartą. Ir tai kelia daugiausiai nerimo. Bet vėlgi galime bent iš dalies dabar tikėtis, kad nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas nuo pandemijos pradžios, kad tos antigeninės naujovės kaip ir neturėtų būti prisikaupę tiek daug, kad mirtingumo rodikliai šoktų panašiai į viršų“, – komentavo G. Dudas. 

REKLAMA
REKLAMA

Nauja banga laukia rudenį?

Kaip konstatavo pandemijos eigos modeliavimus atliekantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, viruso plitimo greitis yra sumažėjęs, tačiau ramiau galėtume jaustis po kelių savaičių, kai, tikėtina, Lietuva grįžtų į raudoną epidemiologinę zoną.    

„Pradžioje, kai banga pradėjo leistis, prognozės buvo truputį optimistiškesnės, bet maždaug pasiekus bangos vidurį turėjome poros trejeto savaičių stabtelėjimą. Tas vyko ir nemažai kitų šalių. Dabar vėl turime lėtesnį, bet pastovų leidimąsi. Tai per porą savaičių galima tikėtis, kad pasiektume išsvajotą tūkstantį ir pereitume į kitą, vadinamąją raudonąją, zoną“, – kalbėjo jis.

Profesoriaus manymu, ateinanti vasara išties turėtų leisti atsikvėpti, tačiau dar rudens pradžioje galima tikėtis viruso pakilimo.

„Tie dėsningumai galioja su nedidelėmis išimtimis kai kuriems virusams, kai yra rudeniniai ir pavasariniai suaktyvėjimai. Dėl kovido mažesnę patirtį turėjome, bet kiekvieną rudenį turėjome didelį išreikštą piką, tad, manau, tikrai turėsime padidėjimą į rugsėjo pabaigą“, – prognozavo J. Augutis.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kartu atkreipė dėmesį, kad tokiu metu atsakingoms institucijoms reikėtų pagalvoti apie naują vakcinavimo kampaniją.

„Kada viskas nurims, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos grupės turės pakilti vėl į dar vieną kovą prieš rudenį. Galbūt bus kažkiek ir pasikeitusios vakcinos, skiepijimosi formulės. Nes, manau, kad dabar dar skiepytis reikėtų. <...> 

Gal to kolektyvinio imuniteto dabar dar neturime, bet įsivaizduoju, kad žmones būtų labai sunku įkalbinti skiepyti. Turi praeiti kažkiek laiko ir kai matysis, kad nauja banga ateina, senosios vakcinos veikimas bus jau pasibaigęs, tai kažkokį žmonių skaičių gal pavyks prikalbinti pasiskiepyti“, – kalbėjo VDU rektorius. 

Nerimui dėl viruso,gal nereikia nesąmonių ,nieks nežino kaip bus o jau loja kaip didžiaus pranašai išminčiai,kad žinotum kur nugriusi atsisestum,deja.Jegu negalima nieko pakeisti tai nors nekelkit panikos
TAIGI AIŠKU, KAD RUDENĮ KAŽKAS BUS SUGALVOTA - NEGALIMA MŪSŲ, VARGŠELIŲ, BE GASDINIMŲ PALIKTI. iR BE SUVARŽYMŲ...pERDAUG GERAS GYVENIMAS BUS, AR NE, VALDŽIAŽMOGIAI?
Kazkur jau 2 metai kaip gripas dinges.Gaunasi,susirgai gripu,covidas,numirei nuo plauciu uzdegimo,taipogi nuo covido.Ir idomu ka reiskia,,ruostis naujai bangai,, ir kaip jai ruostis.Na pas mus tie profesoriai ir epspertai tikri orakulai,jau zino kas laukia ateityje.Tik neaisku ar kavos tirscius,ar kokias taro kortas naudoja,o gal jie ekstrasensai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų