Prieš kelias dienas į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Eglė, kuri papasakojo, kad prieš kelias savaites buvo grįžusi atostogoms į Lietuvą su šeima.
Vieną iš atostogų dienų visi jos vaikai maudėsi Vilkaviškio rajone esančiame ežere, o malonus laikas gamtoje paliko skausmingas pasekmes.
„Buvom grįžę atostogų prieš kelias savaites. Poilsiavom prie Vištyčio ežero kelias dienas. Visi vaikai, kurie mirko vandenyje, turi baisias, skausmingas žaizdas.
Lietuvoje daktaras informavo, kad labai daug vaikų atvežami su šiomis žaizdomis, kurie maudėsi Dusios ir Vištyčio ežere“, – rašė ji.
Kodėl ant kūno atsiranda žaizdos?
Naujienų portalui tv3.lt apie šias žaizdas sutiko pakomentuoti Astos Dumbliauskienės Odos Klinikos įkūrėja, gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
Ji pasakojo, kad tai impetiga – užkrečiama bakterinė odos infekcija, pasireiškianti pūslelių bėrimais, geltonos spalvos erozijomis.
„Su tokiais atvejais susiduriama dažnai. Čia yra daugiau šiltojo sezono liga, kai bakterijos greičiau plinta, greičiau jomis užsikrečiama, daug bendraujama“, – atskleidė pašnekovė.
Vis tik, pasak jos, su vandens, kuriame maudomės, kokybe, bakterija susijusi ne visuomet. Anot jos, prie dažnesnių užsikrėtimų smarkiai prisideda bendravimas su kitais, nes infekcija neretai plinta per kontaktinį perdavimą.
Tam, kad skaitytojai geriau suprastų, kas yra impetiga, A. Dumbliauskienė sutiko pasidalinti savo klinikos „Facebook“ įrašu apie šią bakterinę infekciją.
„IMPETIGA – nereta, stipriai užkrečiama vasaros palydovė.
Nuostabi ta vasara, ar ne? Ilgi šviesūs vakarai, šilta ir gera, įvairios pramogos ir laikas gamtoje ar kieme.
Šiluma + drėgmė = puiki terpė bakterijoms. Viena jų sukeliamų bėdų – IMPETIGA (arba impetigas, impetigo piodermija). Apibūdinant labai trumpai, tai yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Staphylococcus aureus arba rečiau Streptococcus pyogenes.
Dažnai IMPETIGA „prisikabina“ po uodo ar kito vabzdžio įkandimo, odos nubrozdinimo ar net po smagių maudynių baseine ar kituose vandens telkiniuose, jei oda buvo šiek tiek pažeista.
Ypač dažnai pasitaiko vaikams (nes nesusiformavusi imuninė sistema, be to, jie dažniau nusikaso/nusidrąsko odos pažeidimus ar susižeidžia, jų menkesni higienos įgūdžiai), bet tikrai gali nutikti bet kam.
KAIP ATPAŽINTI?
Staiga atsiranda pūslelė → jai plyšus lieka šlapiuojanti žaizda → ant viršaus greitai susidaro gelsvai ruda, „medaus“ spalvos plutelė.
Atsiranda dažniausiai veide, aplink nosį ir burną, bet gali būti ir kitur.
Lengvai ir greit plinta į kitas vietas, ypač jei kasoma.
Lengva apkrėsti ir kitus žmones.
KĄ DARYTI PASTEBĖJUS?
1. Pirmiausia gausiai dezinfekuoti žaizdoms skirta dezinfekcine priemone bei nuimti susiformavusį šašą. Tik neplėšiant! Reikėtų palaikyti pridėjus šiltą drėgną kompresą ir šašą švelniai nuvalyti. Šašas yra bakterijų sankaupa, todėl tai labai svarbu.
2. Jeigu per porą dienų situacija negerėja, tuomet...
3. Kreiptis į gydytoją (odos arba šeimos), nes bakterinės infekcijos gydomos antibakteriniais (antibiotiniais) tepalais ar geriamais antibiotikais (jei IMPETIGA stipriai išplito), kuriems būtinas receptas.
4. Kreiptis į gydytoją svarbu dar ir dėl to, kad būtų tinkamai diagnozuota liga, nes yra panašumų ir su kitomis ligomis, kurių gydymas skirtingas. Dėl šios priežasties nerekomenduojama pasiskirti gydymo savarankiškai.
5. Nagus laikykime trumpai nukirptus, rankšluosčius, žaislus ir kt. daiktus naudokime tik savo, laikykimės preciziškos higienos, kad neapsikrėstų aplinkiniai“, – buvo rašoma įraše.
Vandens kokybė Vištyčio ir Dusios ežeruose
Tam, kad būtų aiškiau, kokia vandens kokybės yra Vištyčio ir Dusios ežeruose, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovę Gražvydę Norkienę.
Ji pasakojo, kad vandens kokybė yra vertinama pagal du pagrindinius kriterijus, o jų centras daugiausiai duomenų gauna apie pirmąjį, susijusį su vandens mikrobiologiniu stebėjimu ir melsvabakterių kiekiu vandenyje.
„Aš galiu pakomentuoti, kad higienos normoje yra numatyta vandens stebėsena mikrobiologiniu parametru ir vandens skaidrumo. Pirmasis daugiau pasako apie mikrobiologinę vandens kokybę, melsvabakterių buvimą vandenyje, o antrasis, liaudiškai tariant, apie vandens žydėjimą.
Kalbant apie ežeruose besimaudžiusius žmones, kurie liko išberti, tai yra susiję su vandens skaidrumo kokybe. Higienos norma įpareigoja stebėti vandens telkinius dėl mikrobiologinės vandens kokybės ir melsvabakterių buvimo, tačiau apie vandens skaidrumą informuoja savivaldybės.
Mes, ką gauname, tą viešiname, o apie Vištyčio ir Dusios ežerų vandens skaidrumą informacijos negauname. Vis tik dėl melsvabakterių – šiuose ežeruose maudytis saugu“, – atskleidė ji.
Pasiteiravus, kokiuose Lietuvos ežeruose šiuo metu maudytis yra nerekomenduojama arba draudžiama, ji papasakojo apie kelis iš jų.
„Kauno marių antrajame paplūdimyje yra draudžiama maudytis, ten labai didelis kiekis melsvabakterių. Kalvarijų rajone Orijos ežere praktiškai irgi visą vasarą yra didelis melsvabakterių kiekis, jame maudytis nerekomenduojama. Lygiai taip pat Šilalės rajone yra Paršežerio ežeras, kuriame nerekomenduojama maudytis.
„Draudžiama“ nuo „rekomenduojama“ skiriasi matuojant melsvabakterių kiekį. Jeigu jų yra mažiau nei 20 000 kiekis mililitre – nerekomenduojama, o jeigu daugiau negu 100 000 mililitre – draudžiama“, – paaiškino specialistė.
Apie Vištyčio ežero skaidrumą trumpai papasakojo Vilkaviškio savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Eglė Gurskytė:
„Pagal liepos mėnesio duomenis, Vištyčio ežere vandens kokybė atitiko reikalavimus, o šiandien jau vėl laukiame rezultatų, nes mėginiai buvo paimti rugpjūčio 14 dieną.“
O apie Dusios ežero skaidrumą Lazdijų rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bunikytė komentavo:
„Pagal paskutinius tyrimus, kurie buvo rugpjūčio pradžioje, vanduo atitinka higienos normas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
