Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad kai kuriems žmonėms net ir malonus aromatas gali baigtis alergija, kosuliu ar migrena.
Sveikatos pablogėjimų – nedaug, bet rizika egzistuoja
Pasak vaistininkės, reikšmingų sveikatos sutrikimų dėl namų kvapų ar kvapnių žvakių naudojimo pasitaiko retai.
„Namų kvapus naudojant saikingai, jautresnius kvėpavimo takus turintys žmonės gali jausti gerklės ar nosies dirginimą, atsirasti čiaudulys.
Sunkiau tiems, kurie serga astma, LOPL ar kitomis plaučių ligomis – jiems gali pasireikšti dusulys ar stiprus kosulys“, – sako V. Bečelytė.
Anot jos, dauguma žmonių atpažįsta pirmuosius dirginimo simptomus ir kvapiklių paprasčiausiai atsisako arba ieško natūralių alternatyvų.
Kas slepiasi žvakių ir difuzorių sudėtyje
Pasak vaistininkės, namų kvapiklis nelygus namų kvapikliui, nes jų būna labai įvairių. Nors kai kurie ir yra visiškai saugūs, dalis jų sudėtyje turi cheminių medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai.
Kvapniuose namų produktuose gali būti:
- eteriniai aliejai;
- augalų ekstraktai;
- ftalatai;
- parabenai;
- alkoholis;
- įvairios kitos sintetinės medžiagos.
„Skaičiuojama, kad šiandien kvepalų pasaulyje egzistuoja daugiau nei 3000 dirbtinių kvapiklių, o vienoje priemonėje gali būti net kelios dešimtys“, – atkreipia dėmesį V. Bečelytė.
Kaip namų kvapai veikia organizmą
Įkvėpus aromatinių produktų aerozolio ar kvapios parafino žvakės dūmų, smulkios dalelės ar dujos patenka į kvėpavimo takus.
Tai gali sukelti:
- nosies dirginimą, užgulimą ar slogą;
- gerklės dirginimą, kosulį;
- akių niežėjimą ar ašarojimą;
- kraujospūdžio ir širdies ritmo pokyčius;
- galvos skausmą;
- uždegimines reakcijas.
Oro tarša ir ilgalaikės pasekmės
Jei kvapikliai naudojami dažnai, o patalpos nevėdinamos, pasekmės gali būti rimtesnės: migrena, alerginės reakcijos, hormonų pusiausvyros sutrikimai, odos problemos, tokios kaip dermatitas.
„Būtina gerai išvėdinti patalpas, kad ore susikaupusios dalelės pasišalintų“, – pataria V. Bečelytė.
Lietuvoje galioja ES nuostatais grįsti reglamentai, ribojantys pavojingų cheminių medžiagų kiekius namų kvapikliuose.
Kvapų pramonėje taip pat plačiai taikomos Tarptautinės kvapų medžiagų asociacijos (IFRA) rekomendacijos, kurios nustato didžiausią leidžiamą tam tikrų kvapiųjų medžiagų kiekį.
Kaip atpažinti galimai kenksmingą produktą:
- pasidomėti sudėtimi;
- rinktis natūralius eterinius aliejus;
- vietoje aerozolio rinktis vandens lašelius purškiantį kvapiklį.
Net ir natūralūs kvapai gali erzinti jautrių kvėpavimo takų savininkus, tačiau sveikiems žmonėms rekomenduojama rinktis kuo natūralesnius aromatus.
„Dar geriau – pasigaminti juos patiems iš džiovintų žolelių ar gėlių ekstraktų“, – sako vaistininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
