Laboratoriniuose tyrimuose mokslininkai taikė sausą orą bronchų epiteliui — ląstelėms, išklojančioms viršutinius kvėpavimo takus.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad ląstelės, kurios nuolat kontaktavo su sausa aplinka, gamino mažiau klampių gleivių ir pasižymėjo didesne citokinų – baltymų, signalizuojančių apie uždegimą – koncentracija.
Kito eksperimento metu tyrėjai savaitę sausu oru reguliariai veikė sveikas ir kvėpavimo takų ligomis sergančias peles. Rezultatai parodė, kad drėgmės stokojančių gyvūnų plaučiuose susikaupė imuninių ląstelių, o tai rodo ryškų uždegiminį atsaką.
Kvėpavimo takų ligų paplitimas išaugs iki 2030 m.
Klimato modelių prognozės rodo, kad šylant orui drėgmės dar labiau mažės. Mokslininkai mano, kad iki 2030 m. su sausu oru susijusių kvėpavimo takų ligų paplitimas gerokai išaugs, ypač tarp žmonių, kurie daug laiko praleidžia šildomose patalpose.
Tyrimo autoriai ragina atkreipti dėmesį ne tik į oro švarą, bet ir į jo drėgnumą, nes optimalaus drėgmės lygio palaikymas gali būti svarbus veiksnys siekiant išsaugoti sveikatą besikeičiančio klimato sąlygomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
