Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne paslaptis, kad per atsisveikinimus su Anapilin iškeliavusiu velioniu apstu ne tik jautrių, graudžių momentų, tačiau taip pat kartais susiduriama su giminių nesutarimais.

Ne paslaptis, kad per atsisveikinimus su Anapilin iškeliavusiu velioniu apstu ne tik jautrių, graudžių momentų, tačiau taip pat kartais susiduriama su giminių nesutarimais.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau siųstu ukmergiškės Janinos laišku apie į laidotuves atneštą pusseserės vainiką, išprovokavusį skaudžią velionės sesers reakciją.

„Noriu pakalbėti itin jautria tema. Nuo mano sesers laidotuvių praėjo jau keli mėnesiai ir, manau, kad esu pasirengusi viešai papasakoti, kas man iki šiol neduoda ramybės“, – tąkart rašė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi ukmergiškė Janina.

Neteko sesers 

Man laidotuvės visada buvo itin jautrus, asmeniškas ir dvasinių vertybių kupinas atsisveikinimas su artimuoju. Niekada nesupratau, kodėl žmonės kiša tūkstantines sumas į didžiausius gėlių papuošimus, puokštes. 

REKLAMA
REKLAMA

Karts nuo karto besilankydama pažįstamųjų laidotuvėse, ėmiau pastebėti, kad iš mados išeina tie gigantiški, griozdiški vainikai. Neneigsiu, tai man kėlė savotišką džiugesį, tikėjau, kad žmonės ėmė galvoti ne apie tai, kaip labiau pasirodyti prieš kitus, o apie tai, kas yra svarbiausia – atsisveikinimą su mirusiuoju, jo šeimos palaikymą.

REKLAMA

Deja, visai neseniai mano šeimą sukrėtė skaudi netektis. Mirė mano sesuo. Ji ilgą laiką sirgo, todėl artimieji nuolatos buvo šalia jos. Labai gaila, kad to negalėčiau pasakyti apie savo pusseserę Ingą, kuri gyvena užsienyje.

Kartu su seserimi ir Inga mes užaugome gretimuose namuose, todėl Inga mums su sese buvo lyg dar viena sesuo. Net ir giminaičiai mus vadindavo seserų magišku trejetuku. Laikas bėgo, mes su sese sukūrėme savo šeimas Lietuvoje, o Inga išvyko kurti savo pasakos į užsienį.

REKLAMA
REKLAMA

Šokiravo pusseserės vainikas laidotuvėse

Kai susirgo mano sesuo, mes su mama gal dešimtis kartų skambinome Ingai, prašėme, kad ji atvažiuotų paskutinį kartą atsisveikinti su mano seserimi. Deja, tai darbas neišleidžia, tai susirgo sūnus, tai vyras komandiruotėje... Pusę metų ji niekaip nesugebėjo atvykti į Lietuvą. Nors džiugu, kad atskristi į laidotuves laiko atrado...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai mane supykdė pats faktas, kad laidotuvėse ji pasirodė nešina didžiausiu vainiku. Tiesą sakant, tokio dydžio ir gėlių kupino vainiko gal net ir nebuvau mačiusi. O labiausiai kraujas užvirė pamačius juostelę ant jo:

„Mylimos sesers gedi pusseserė su šeima“.

Atsiprašau, ką? To jau per daug. Kai augome trise, taip, tikrai buvome lyg seserys, o dabar ji net nesugebėjo paskambinti mano seseriai, nesugebėjo jos aplankyti. Ir dar pasirodo laidotuvėse su didžiausiu vainiku ir tokiu „graudulingu“ užrašu?

REKLAMA

Žmonės, atsibuskite. Niekam neįdomu, jūs į laidotuves ateinate su viena gėlyte, dviem ar didžiausiu vainiku per pusę kambario. Artimiesiems yra svarbu tai, kaip jūs bendraujate su šeima, ar paskambinate bent kartą į metus, ar parodote dėmesį ne tik tada, kai kažkas miršta. O dar tas parodomasis šou su vainikais...

Nustokime daryti cirką iš laidotuvių ir vertinkime artimuosius, kol jie dar yra gyvi, o ne tada, kai jau laikas juos išleisti į paskutinę kelionę...

Autorė: skaitytoja Janina

REKLAMA
Neatneštų blogai atnešė vėl blogai gal ji taip norėjo pagerbti
man sita rasytoja tikrai nesveiko protelio reiketu stiprinti nervus kai pradeda laidotuvese skaiciuoti atnestus ziedus vainike ir kritikuoti labai neskaniai atrodo
pusseserė nepadarė nieko blogo ar netinkamo. Pagerbė mirusiąją pagal savo supratimą. Ar visa šita pisanina apie žalią pavydą dėl to, kad viską užgožė? Juk vainiko didumas neparodo jausmų stiprumo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų