TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.
„Judėjimas itin svarbus ir yra geriausia prevencija šioms ligoms. Jis stipriai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Insultas, deja, šiais laikais yra tikrai ūmi ir dažna problema.
Būtent fizinis aktyvumas padeda sumažinti jo riziką ir turėtų būti naudojamas kaip prevencinė priemonė dar neištikus“, – sako kineziterapeutas.
Pasak P. Leskausko, vienas svarbiausių dalykų, ką reikia suprasti, kad žmogaus kūnas, ypač smegenys, turi nuostabią savybę – gebėjimą prisitaikyti. Tai vadinama neuroplastiškumu, kai sveikos smegenų dalys gali perimti funkcijas iš pažeistų. Tačiau tam reikia kuo greitesnio ir kryptingesnio judėjimo.
„Būtent insulto atveju, netekus galimybės judėti dalinai, turime imtis kuo greitesnių ir aktyvesnių veiksmų iš karto po insulto ar operacijos. Kai daktaras pasako, kad yra galimybė sugrįžti į fizinį aktyvumą, turime imtis priemonių, kad atstatytumėme tą judesį kuo labiau.
Greitis ir kiek intensyviai bandysime sutvarkyti problemą reiškia itin daug, nes kuo daugiau laiko praeina po insulto, tuo mažesni mūsų šansai atstatyti judesį“, – akcentuoja jis.
Ar įmanoma po insulto ar infarkto grįžti į įprastą gyvenimą?
Laidoje kineziterapeutas dalijosi, kad yra nemažai atvejų, kai žmonės po reabilitacijos sugeba sugrįžti į visavertį gyvenimą – vaikščioti, dirbti, net sportuoti.
Tačiau kiek tai užtruks, priklauso nuo daugelio faktorių – nuo insulto ar infarkto sunkumo, žmogaus amžiaus, motyvacijos ir taikomos reabilitacijos intensyvumo. Kai kuriais atvejais, deja, kineziterapija tampa tik būdu išvengti komplikacijų, bet ne priemone visiškai atkurti judėjimą.
„Esant mažesniems insultams, pilnas atsistatymas irgi yra potenciali galimybė. Tuo metu esant itin prastiems atvejams, tikėtis pilno atsistatymo kartais ir negalime. Kartais mūsų kaip kineziterapeutų darbas yra pasyvi reabilitacija – padėti prajudinti žmogaus kūną, kad jis nesustingtų, nejaustų diskomforto gulėdamas arba būdamas menko fizinio aktyvumo“, – aiškina P. Leskauskas.
Ar galima sportuoti kaip anksčiau?
Jeigu žmogus po reabilitacijos jaučiasi gerai, ar jam galima sportuoti taip, kaip iki tol?
„Kiekvienas atvejis unikalus. Kai kuriais atvejais galima sugrįžti į pilną intensyvumą ir nebijoti pakartotinio insulto rizikos – šiek tiek jausti, kad ji yra padidėjusi, bet neišsigąsti ir neriboti savęs būtent dėl to.
Sunkesniais atvejais tikrai reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, galbūt intervalinio treniravimo su aukštu intensyvumu, ypač vyresniems amžiaus žmonėms“, – pabrėžia kineziterapeutas.
Jis taip pat akcentuoja, kad net ir turint leidimą sportuoti, būtina įsiklausyti į save:
„Jeigu net specialistas sako daryti aukšto intensyvumą intervalą, reikia būti atsakingiems. Jeigu jaučiatės prastai, sustokite. Specialistas niekada nepajaus geriau, negu jaučiate jūs.“
Kas tas „intensyvus sportas“?
Vasarą ypač populiarūs tampa intervaliniai (arba „HIIT“) treniruočių metodai, kai keliolika sekundžių atliekamas intensyvus fizinis pratimas, o po to seka poilsio periodas.
„Aukštas intensyvumas yra gerai, bet negalime ilgą laiką išlaikyti aukšto intensyvumo. Pavyzdžiui, intensyviai bėgti, negalime labai ilgai. Tokią pačią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai galime gauti mažesniu intensyvumu įvykdant ilgesnį laiko tarpą. Papildomos naudos aukšto intensyvumo irgi negali būti atmestos, jų tikrai yra“, – įspėja P. Leskauskas.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.







































































































