fizinis aktyvumas

Vaikščiojimas yra viena prieinamiausių ir veiksmingiausių fizinio aktyvumo formų, turinti milžinišką poveikį ne tik mūsų savijautai, bet ir ilgaamžiškumui. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis paprastas įprotis gali tapti raktu į sveiką senėjimą ir netgi sumažinti finansinę naštą sveikatos apsaugai, rašoma Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro pranešime.

Puoselėdami sveiką gyvenseną žmonės šiandien išbando įvairiausias sporto rūšis, lanko treniruotes ir mankštas. Sporto mokslininkas prof. Albertas Skurvydas savo ruožtu primena, kad ypač naudingas, galintis užkirsti kelią tūkstančiams ligų judėjimo būdas yra visiškai nemokamas ir prieinamas visiems. Taip, čia kalbama apie paprasčiausią vaikščiojimą, kurio nauda kitą kartą neįvertinama arba be reikalo nuvertinama.

Kartais net intensyvus darbas sporto salėje ir iš pažiūros gerai palaikomas sveikas gyvenimo būdas neduoda tokių rezultatų, kokių tikimės. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kultūristas, treneris Ovidijus Ringys paaiškina, kas dėl to kaltas – pasirodo, daugelis daro kelias klaidas ir net tai, kaip ilsimės ir ką darome prieš miegą, turi didelę įtaką.

Daugelis mano, kad geriausias būdas ilgiau išlikti jaunatviškiems ir sveikiems yra fizinis aktyvumas. Tačiau naujas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad egzistuoja ir kita veikla, kuri organizmui gali būti beveik tokia pat naudinga kaip sportas. Tyrėjai nustatė, kad reguliarus domėjimasis menu ir kultūra gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, mažesniu stresu bei geresne širdies sveikata.

Atmintis gali būti labai kaprizinga – vieną akimirką viską prisimenate, o kitą jau pamiršote kątik sutikto žmogaus vardą ar savo pirkinių sąrašą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad yra paprastas būdas ją greitai pagerinti – trumpas fizinis aktyvumas kasdien. Jis neva gali „įjungti“ smegenis ir padėti geriau įsiminti informaciją, rašo bbc.com.

Mokslininkai teigia, kad paprasta mankšta gulint ant nugaros gali būti pakankama jėgai padidinti, o geriausia dalis ta, kad užteks vos 10 minučių, tereikės daryti 3 pratimus ir rezultatais neatsidžiaugsite. Tai reiškia, kad kiekvienas gali pradėti gerinti savo fizinę formą beveik nepajudindamas piršto, rašo express.co.uk.

Kartais, kai kalbama apie fizinį aktyvumą, kai kurie iškart galvoja apie prakaito liejimą sporto salėje ar svorių kilnojimą, tačiau net paprastas vaikščiojimas kasdien gali turėti daug naudos sveikatai. Vis tik, viskas priklauso nuo to, kiek žingsnių nueinate per dieną – tai gali būti rodikliu, kiek naudos iš to gaunate.

Daugeliui į galvą įsirašiusi mintis, kad kasdien reikia nueiti 10 000 žingsnių, tačiau specialistai teigia, kad tai – ne oficiali sveikatos norma. Pasirodo, nueinant ir mažiau žingsnių jau pasireiškia nauda sveikatai – štai kiek žingsnių vertėtų nueiti. Higienos institutas įraše socialiniuose tinkluose paaiškino, iš kur kilo rekomendacija kasdien nueiti 10 tūkst.

Ar sportuoti reikia visiems vienodai? Ar skiriasi rekomendacijos 20-mečiui ir 70-mečiui? Nors fizinis aktyvumas svarbus kiekviename amžiuje, specialistai pabrėžia – prioritetai skiriasi, o dažna klaida yra manyti, kad pakanka tiesiog kažkiek pajudėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutas ir treneris Rokas Norvaišas.

Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad net labai nedidelis kasdienio judėjimo padidinimas gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai. Mokslininkai nustatė, kad vos penkios papildomos fizinio aktyvumo minutės per dieną gali sumažinti bendrą mirties riziką iki 10 procentų. Tarptautinės tyrėjų komandos darbas, pavadintas „Mirčių galima išvengti nedideliais gyvenimo būdo pokyčiais, susijusiais su fiziniu aktyvumu“ (angl.

Vasara – metas, kai dauguma mūsų nori būti fiziškai aktyvesni. Daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais, bėgiojame ar griebiamės daržo darbų. Tačiau ar visada aktyvumas reiškia puikią sveikatos būklę? Ką daryti tiems, kurie yra patyrę insultą ar infarktą – ar jiems išvis galima sportuoti? TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.

Kai kalbame apie nugaros skausmus, išvaržas ar net kreivą stuburą – vasaros sezonu ypač svarbu žinoti, kada būtina sustoti, o kada kaip tik aktyviai judėti. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas nuramina – daugelis baimių dėl fizinio aktyvumo sergant įvairiomis stuburo ligomis yra perdėtos. „Nugaros, stuburo išvaržos dažnesnis dalykas negu mums atrodo“, – sako P. Leskauskas.

Kalbant apie fizinį aktyvumą, daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad sportas — tik jaunimui, o su amžiumi ar tam tikromis sveikatos būklėmis geriau ilsėtis. Tačiau kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžia, kad judėti būtina visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar diagnozės. Nors istoriškai jėgos treniruotės dažniau buvo siejamos su vyrais, šiandien vis daugiau moterų renkasi rimtesnį svorių kilnojimą.

Dažnas pasvarsto apie ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau dėl to pasistengti neretai pritingi. Nors ilgaamžiškumą puoselėjančių veiksnių – ilgas sąrašas, profesorius Albertas Skurvydas įvardija, kurie jų būtų patys svarbiausi. Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.  „Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo.

Šiandien kaip niekada daug kalbama apie ilgaamžiškumą ir kaip jo būtų galima siekti. Profesorius Albertas Skurvydas patarimų kišenėje neieško ir teigia, kad karalius numeris vienas čia yra fizinis aktyvumas. Deja, daugelis tautiečių juo užsiima nepakankamai. Lietuvos sporto mokslininko teigimu, ilgas užsisėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ne tik blogina nuotaiką ir savijautą, bet ir atveria vartus daugybei lėtinių ligų.

Ar kada susimąstėte, kas nutinka jūsų kūnui, kai nustojate eiti į lauką? Gyvename laikais, kai absoliučiai viską galime gauti į namus, lauke laiko praleidžiame vis mažiau, tačiau tai turi didelį neigiamą poveikį sveikatai.  Pasak sveikatos specialistų, jei neisite į lauką, ilgainiui tik pakenksite savo sveikatai, nes taip jūsų organizmas neteks vitamino D – būtino vitamino, kurį gamina odoje esantis cholesterolis, kai jūsų odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai.

Civilizacija ir šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo kainą – norėdami tiesiog išgyventi žmonės nebėra priversti tiek judėti. Be to, žmonės tapo ne tik sėslaus darbo ir gyvenimo būdo, bet ir ekranų įkaitais. Viso to pasekmės – mažėjantis fizinis aktyvumas, o su tuo auganti ir daugybės lėtinių susirgimų rizika.

Daugelis gyvena vis sėslesnį gyvenimo būdą – daug laiko praleidžia sėdimoje arba gulimoje padėtyje. Atsipalaiduoti yra svarbu, tačiau su tuo siejamos tam tikros rizikos sveikatai, pavyzdžiui, gyvenant sėsliai didėja kraujo krešulių rizika. Jų išvengti gali padėti vos vienas pratimas per dieną, kurį lengva atlikti ir įtraukti į įprastą rutiną.

„Mayo clinic“ ekspertai kartą ir visiems laikams pasakė, kiek atsispaudimų turėtų padaryti vidutinis vyras ir moteris per kartą pagal amžių. Skaičius išties nustebins ne vieną. Profesionalai teigė, kad šis klasikinis pratimas yra geras būdas patikrinti raumenų jėgą ir ištvermę senstant. Atliekant standartinį atsispaudimą įdarbinama dauguma pagrindinių kūno raumenų grupių, įskaitant kojas, pilvo preso raumenis ir rankas, rašo nypost.com.

Visuomenėje kepenų ligos itin dažnai siejamos su besaikiu alkoholio vartojimu. Vis dėlto rimtus su kepenimis susijusius sveikatos sutrikimus gali lemti ir tokios priežastys kaip nutukimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, diabetas ar metabolinis sindromas. Be to, kepenų ligos gali vystytis ir dėl virusinių infekcijų, tokių kaip hepatitas, ar ilgalaikio tam tikrų vaistų vartojimo, kurie neigiamai veikia šį gyvybiškai svarbų organą.

Kasmet rugsėjį visoje Europoje vykstanti Judumo savaitė ne tik skatina aktyvų gyvenimo būdą, bet ir sukelia rimtas diskusijas apie žmonių pasyvumą ir nejudumą. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ ekspertai kelia klausimą – kaip priversti žmones daugiau judėti? Kaip tingėjimas paveikia sveikatą ar net šalies ekonomiką? Vilnius tampa ne tik modernesnis, bet ir sparčiai pildosi automobiliais – kasmet gatvėmis išrieda 4 tūkst. automobilių daugiau, nei praeitais metais.

Jei sunkiai sekasi numesti pilvo riebalus, jūs esate ne vieni. Riebalų perteklius ties pilvu yra viena problematiškiausių sričių, tačiau yra keletas treniruočių, kurios gali pagelbėti atsikratant pilvo riebalų. Sertifikuota holistinės mitybos specialistė, elitinė fitneso trenerė ir nuomonės formuotoja Jamie Maitland atskleidė, kokios treniruotės padės jums panaikinti riebalus ir išlyginti pilvo presą, rašoma bodynetwork.com.

Turbūt sunkiai atsiras prieštaraujančių, kad judėti gyvybiškai būtina. Tačiau kiek tinkamas fizinis aktyvumas susijęs su mūsų emocine gerove ir net ilgaamžiškumu? Sporto ir ilgaamžiškumo ekspertas Audrius Kalvaitis kalba be užuolankų – abu šie komponentai yra kaip broliai dvyniai. „Iš esmės kalbame apie vieną ir tą patį. Nuo senų laikų judamojo aparato vystymasis buvo skirtas apsaugoti save nuo išorės priešo ir save pamaitinti.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad niekada nesportuoja ir nesimankština. Visi žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas – mankšta ar sportas – yra labai svarbus fizinei ir psichinei sveikatai gerinti. Be kitų privalumų, jis palaiko kognityvines funkcijas ir gerą savijautą, skelbia portalas „Euronews“. Tačiau Europoje vis dar labai paplitęs nepakankamas fizinis aktyvumas. Beveik pusė ES gyventojų (45 proc.

Vis daugiau šiuolaikinių žmonių pasiskundžia įvairiais skausmais ir maudimais kūne. Garsi kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė pažymi, kad tokių nusiskundimų priežasties dažnai prireikia ieškoti giliau – kaip veikia raumuo ir visos minkštosios organizmo struktūros, daug nulemia ir mūsų emocinis nusiteikimas bei išgyvenimai. Tuo metu šiuolaikinis gyvenimo ritmas pareikalauja vis daugiau organizmo resursų prisitaikyti.

Širdies smūgis, kitaip vadinamas miokardo infarktas, yra gyvybei pavojinga būklė, kuri ištinka nutrūkus kraujo tiekimui į širdį. Dažnai tai sukelia kraujo krešulys, tačiau šie paprasti veiksmai gali gerokai sumažinti mirtinos nelaimės riziką. Kraujo trūkumas labai kenkia širdžiai ir žmogus gali mirti. Kaip ir visų medicininių problemų atveju, visada geriau užkirsti kelią širdies smūgiui, nei vėliau jį gydyti.

Britai apie devynias valandas per dieną praleidžia sėdėdami, tačiau Norvegijos mokslininkai nustatė, kad 25 minutės fizinio aktyvumo gali sumažinti mirties riziką, susijusią su nejudriu gyvenimo būdu. Kovo mėnesį bus minimos ketvirtosios Covid-19 karantino metinės, tačiau beveik 30 proc. britų vis dar dirba nuotoliniu būdu, o tai, deja, daugeliui reiškia sėdimą gyvenimo būdą.

Mokslininkai perspėja apie itin prastą Lietuvos moksleivių fizinę būklę: vyresnėse klasėse jie praleidinėja fizinio lavinimo pamokas, tingi sportuoti. Atlikus išsamų tarptautinį tyrimą paaiškėjo, kad ir mokytojams kyla daugybė iššūkių, kaip sudominti moksleivius aktyviu sportu, užuot šiems sėdėjus prie telefonų. Specialistai tikina, kad situacija ypač prasta tarp vyresnių klasių mokinių.

Galima pasidžiaugti, kad šiomis dienomis vis dažniau žmonės susirūpina savo sveikata, o norėdami ją pagerinti neretai pradeda nuo fizinės būklės tobulinimo. Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti sveiką kūno svorį, sustiprinti raumenis ir kaulus, pagerinti kvėpavimą, širdies funkciją, sumažinti patiriamą kasdienį stresą bei pagerinti nuotaiką, o vaikams - kognityvinių gebėjimų lavinimasį.

Daugiau nei pusė privačių mokyklų neturi savo sporto salių. Nors tėvai už vaikų mokslą jose per metus sumoka tūkstančius eurų, sportuoti moksleiviai turi parkuose, klasės dydžio salytėse ar iš kitų mokyklų ar sporto klubų nuomotose salėse. Sporto salės neturi ir viena iš 8 valdiškų mokyklų. O svarbiausia, kad prieš kelerius metus pati valdžia nusprendė, kad sporto salės mokykloms neprivalomos, nors nuo judėjimo labai priklauso net vaikų protiniai gebėjimai.

Gerą savijautą lemia daugybė įvairių veiksnių, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, socialinį gyvenimą. Tačiau ekspertė išdavė paprastą gudrybę, kuri padės jaustis geriau. JAV gydytoja Poonam Desai rekomendavo reguliariai maudytis šaltame duše ar pagulėti vonioje su šaltu vandeniu. Su savo beveik 200 tūkst. „Instagram“ sekėjų ji pasidalino vaizdo įrašu, kuriame papasakojo apie šalto dušo naudą sveikatai, rašo express.co.uk.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį 100 metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt studijoje kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Norite ilgesnio sveiko gyvenimo? Gydytojai sako, kad raktas tam prieinamas kiekvienam – pakankamas fizinis aktyvumas kasdien leidžia ne tik užtikrinti geresnę savijautą, bet ir pakloti pagrindus geresnei sveikatai jau sulaukus brandaus amžiaus.   Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 minučių per dieną ir geriausiai kasdien, vaikai – ne mažiau 60 minučių.

Gydytojas Michaelas Mosley paragino žmones išbandyti tris paprastus namuose atliekamus pratimus ir teigia, kad kasdien juos atlikdami galite gyventi ilgiau. M. Mosley, gydytojas, TV laidų apie sveikatą svečias, jau nuo devintojo dešimtmečio teikiantis patarimus visuomenės sveikatos temomis, tvirtina, kad kasdienės jėgos treniruotės su svarmenimis gali būti labai naudingos – nuo medžiagų apykaitos gerinimo iki smegenų veiklos stiprinimo.

Skaičiuojama, kad visoje Europoje vilklige serga maždaug 500 tūkst. žmonių, o devyni iš 10 atvejų diagnozuojami moterims. Su šios ligos diagnoze gyvena ir knygos „Homo Office“ autorė Ida Daiva Povilaitė, kuri sako, kad išgirdusi diagnozę pakabino puikybę į spintą ir pradėjo gyventi. Vilkligės diagnozę ji išgirdo 2015 metais, tačiau neslepia, kad pirmuosius simptomus pajuto dar 2007-aisiais, tad prireikė aštuonerių metų, kol paaiškėjo, kad jos įprastą gyvenimą trikdo autoimuninė liga.

Sporto mokslininkų bendruomenės atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis. Pastebėta, jog ryškėjantį fizinį pasyvumą neretai nulemia beprasmis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, kurie, iš tikrųjų, gali tapti puikia priemone palaikyti sveiką fizinį aktyvumą bei tapti sveikos gyvensenos dalimi.

Prasidėjus naujiems metams, dažnas išsikelia sau tikslą numesti svorio ir labiau rūpintis sveikata. Kad ir kaip norėtųsi, stebuklingo būdo, kuris greitai tirpdytų papildomus kilogramus, nėra, tad jei tvirtai užsibrėžėte tikslą numesti svorio, nusiteikite ilgalaikiams gyvenimo pokyčiams.

Nutukusių žmonių vis daugėja, nes plinta riebalus kaupti skatinantys genai. To priežastis – didžiulė maisto gausa ir mažėjantis fizinis aktyvumas. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kaip kovoti su antsvoriu. Antsvoris neretai virsta rimtomis ligomis, todėl nereikia į tai numoti ranka. Nors pakeisti genų neįmanoma, yra keli būdai, kaip padėti atsunkusiam kūnui ir pagerinti sveikatą.

Yra daug įrodymų, kad mankštinimasis prailgina gyvenimą, o kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali pailginti gyvenimo trukmę keleriais metais. Ypač svarbu apsaugoti senstančią visuomenę nuo kritimų, gerinti pažinimo įgūdžius ir užkirsti kelią širdies ligoms. Naujos išvados rodo, kad reguliari aktyvi fizinė veikla gali būti labai svarbi, siekiant sumažinti vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą, rašo express.co.uk.

Nors treniruotės yra puikus būdas palaikyti gerą fizinę formą ir puikią savijautą, tai gali būti ir nerimą kelianti patirtis. Taip yra ne tik todėl, kad turite pasiekti tam tikrus fizinio pasirengimo tikslus, bet ir todėl, kad siekdami tobulos figūros norite gražiai atrodyti ir sportuodami patikti ne tik sau, bet ir kitiems.

Bėgimas – ir sportas, ir meditacija, o bėgti gali visi! Tuo neabejoja olimpietė, tituluota Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Pasak jos, kone kiekvienas gali bėgte įveikti keletą kilometrų – svarbiausia neperspausti treniruojantis ir... turėti kantrybės – rezultatai anksčiau ar vėliau ima džiuginti.

Kasmet pasibaigus mokslo metams tėvams tenka spręsti tą pačią problemą: kuo užimti atžalą? Ankščiau buvo įprasta vaikus palikti vasaroti pas senelius kaime ar išleisti į stovyklą, tačiau kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai daug kas pasikeitė. Vaikai buvo priversti nuolat lindėti namuose, neturėjo galimybės susitikti su draugais ir didžiąją laiko dalį praleido prie išmaniųjų įrenginių ekranų.

Šiandien didžioji dalis darbų yra sėdimi, žmonės kur kas dažniau mankština pirštus rašydami klaviatūra, nei treniruodami kūną. Kasdienybėje lieka vis mažiau laiko fiziniam aktyvumui. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių pasaulio gyventojų yra nepakankamai aktyvūs. Tai yra opi problema, kadangi fizinis aktyvumas suteikia ne tik energijos, bet ir prailgina gyvenimo trukmę. „Turbūt nėra atvejų kada fizinis aktyvumas būtų žalingas.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Šiltuoju sezonu daugiau žmonių nupučia dulkes nuo žiemą spintoje gulėjusių sportbačių ir skiria laiko fiziniam aktyvumui. Judėjimas naudingas gerai savijautai, tačiau per didelis krūvis, nepasiruošimas ar nedėmesingumas detalėms gali tik pakenkti. Ką naudinga žinoti prieš pradedant treniruotes? „Mano vaistinėje“ konsultuojantis vaistininkas Tautvydas Endriukaitis sportuoja ir pats, tad pateikė 10 svarbių patarimų. 1. Atsakingai pasirinkite avalynę.

Per visą savo gyvenimą bent 8 iš 10 žmonių patiria įvairias nugaros traumas ir jaučia stiprius skausmus. Atlikti tyrimai parodė, kad 1 iš 4 nugaros skausmo atvejų kyla dėl netinkamos nugaros priežiūros darbe. Didžioji dalies šios rūšies skausmų yra itin sekinantys ir sąlygojantys prastesnę gyvenimo kokybę. Visgi dalies varginančių, ypač lėtinių, skausmų galima išvengti, laikantis šių patarimų:  . Kiek įmanoma keiskite kūno poziciją darbo metu.

Daugelis iš mūsų turi išmaniuosius laikrodžius ar programėles telefonuose, kurios skaičiuoja mūsų žingsnius. Paprastai mes siekiame nueiti bent 10 000 žingsnių per dieną, o mums dažnai primenama, kad tai padeda pagerinti sveikatą. Šį skaičių pasirinko Japonijos žingsniamačio rinkodaros kampanija, tačiau dabar jį įtraukia populiarūs išmanieji laikrodžiai, pavyzdžiui, „Fitbit“, į kasdienės veiklos tikslus.

Tyrimai rodo, kad žmonių gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra geros sveikatos rodiklis, ir jį treniruojant gali pagerėti fizinė kūno būklė bei pailgėti gyvenimo trukmė.  Gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra susijęs su padidėjusiu fiziniu aktyvumu ir sumažėjusia kritimo rizika bei yra susietas tiek su gyvenimo kokybe, tiek su jo trukme, rašo theconversation.com.