fizinis aktyvumas

Bet kokia fizinė veikla gali teigiamai paveikti jūsų sveikatą ir savijautą. Sporto teigiamų privalumų sąrašas didžiulis – mes pateikiame sutrumpintą jo versiją. Vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti – prisiversti mankštintis. 1. Sportas stiprina širdį. Na, tai jau niekam ne naujiena, pasakysite jūs. Jeigu skundžiatės padidėjusiu kraujospūdžiu, o gydytoja įrašė į jūsų kortelę nemalonią diagnozę – „padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje“ arba „tachikardija“, jums reikia mankštintis.

Jeigu artėjant vasarai esate nusiteikę pagerinti savo kūno linijas ir turėti pilvo presą, siūlome keletą nesudėtingų, tačiau labai efektyvių pratimų, kuriuos galėsite atlikti namų sąlygomis ir džiaugtis pasiektais rezultatais.  Pakilimai/susirietimai Tai vienas iš pagrindinių pratimų, padedančių išryškinti preso raumenis. Jis naudingas tuo, kad gali padėti sukurti reljefą ir atsikratyti riebalų.

Dirbate namuose, pasivaikščiojimą mielai pakeičiate filmų maratonu, tingite eiti į parduotuvę, todėl maistą užsisakote internetu. Nenuostabu, kad kūnai ima panikuoti ir ima siųsti signalus, kad judėti reikia dažniau. „Bright Side“ nori padėti iššifruoti jūsų kūno signalus, kad gyvenimas būtų šiek tiek sveikesnis. 1. Jūsų akys papurtusios. Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kūnas sulaiko vandenį.

Gera žmonių savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Nors aktyvus judėjimas išties gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų, medikai vis dažniau beda pirštu į sumenkusį sportuojančių asmenų skaičių, todėl žmonės rizikuoja susidurti su galimomis sveikatos problemomis. Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Sporto entuziastai pirmadienį prie Vyriausybės surengė akciją, kurios metu treniravosi lauke sningant ir stingdant šalčiui. Jie taip siekė atkreipti valdžios dėmesį į savo prašymą leisti treniruotis uždarose patalpose. Vinco Kudirkos aikštėje įrengti improvizuoti teniso kortai, krepšinio aikštelė, pastatyta bokso kriaušė.  Šiuo metu treniruotis leidžiama tik aukšto meistriškumo sportininkams, vaikų ir mėgėjų treniruotės nevyksta dėl COVID-19 plitimo rizikos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino rekomendacijas, kaip saugiai organizuoti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veiklas. Rekomenduojama pirmenybę teikti fizinio aktyvumo arba sporto veiklų organizavimui atvirose erdvėse. Be to, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi tik indvidualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai, kai vienam lankytojui sporto veiklas veda vienas sporto specialistas.

Ar pandemijos metu žmonės nepraranda fizinio aktyvumo? Sveikatingumo specialistai teigia, kad nors nuo griežtesnio karantino įvedimo laiko praėjo dar palyginti nedaug, susirūpinti yra kuo – „Google Mobility“ ataskaitose fiksuojama, kad didžiuosiuose šalies miestuose apsilankymų parkuose mažėja. Nors buvo laukiama, kad į juos plūstels srautas iš uždarytų sveikatingumo klubų, duomenys rodo, kad lankytojų net iki 30 proc. mažiau nei pačiu tuščiausiu metu – žiemos vidury.

Fizinio aktyvumo svarba – neabejotina. Vis dėlto judėjimo trūkumas šiomis dienomis – labai didelė problema. Ne paslaptis, kad sėdimo darbo mastai didėja. Tiems, kurie dirba sėdimą darbą, ilsėtis reikėtų aktyviai. Tačiau tikrai ne visi paiso šios taisyklės – dauguma kelionių į ir iš darbo vyksta automobiliu, o namie „laukia“ plačiaekranis televizorius su daugybe užkandžių.

Karantino laikotarpis privertė sunerimti ne tik kiekvieną šalies sportininką, kurių veikla buvo laikinai sustabdyta dėl saugumo sumetimų, bet ir kitus lietuvius, kurie nebegalėjo praverti sporto salės durų. Neilgai trukus rasta išeitis – daugelis pradėjo sportuoti namuose. Visgi, sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius perspėja, kad kiekvienas turime įvertinti savo galimybių ribas prieš pradėdami sportuoti.

Fizinio ugdymo pamokos mokykloje – neatsiejamos nuo žaidimų, komandos, fizinio kontakto ir sporto salės. Tai laikas, kai telefonai, kompiuteriai nepasiekiami ir visiškai nereikalingi. Taip buvo anksčiau. Prasidėjus karantinui fizinis ugdymas iš stadiono persikėlė į kompiuterio ekraną. Kovo pabaigoje paskelbus nuotolinio mokymo startą į internetinę erdvę kartu su kitomis buvo perkeltos ir fizinio ugdymo pamokos.

Vis labiau šylant orams ima daugėti ir bėgiojančiųjų. Vieni siekia didinti ištvermę, kiti trokšta dailesnių kūno linijų, o treti galbūt tik vaikosi mados? Trenerė, profesionali lengvaatletė Asta Daukšaitė pasakoja, kada bėgiojimas gali tapti žalingas sveikatai ir ką būtina žinoti pradedantiesiems. „Pirmiausia, kaip pagrindinę ir dažniausiai daromą klaidą, išskirčiau fizinės būkles neįvertinimą. Negalima aklai sekti draugų pėdomis ar mada, nes galbūt jums bėgimas visiškai netinka.

Sunku būtų paneigti, kad sportuoti – sveika, o dabar tai yra tiesiog madinga. Neatsitiktinai elektronikos pramonė kuria vis išmanesnius sportui skirtus prietaisus, kurių dalis tampa įprasta namų interjero dalimi. Vis dėlto šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad, nepaisant sporto populiarumo ir įvairių sportui skirtų priemonių bei klubų, visiškai nesportuojantys prisipažįsta beveik pusė respondentų.

Bėk, mink, riedėk, plauk, kaituok – nesvarbu ką, svarbu sportuok ir lenktyniauk: tokiais žodžiais į visus kreipiasi „Power Hit Radio“ balsas Saulius Baniulis, skatindamas pagaliau pakilti nuo sofos ir pradėti judėti. Power Hit Radio sportinis iššūkis kartu su Bikko.

Pradėti rūpintis savimi ir gyventi sveikiau – visada tinkamas metas, o juk džiaugtis puikiai savijauta ir jėgų antplūdžiu neabejotinai norisi kiekvienam. Pateikiame paprastus žingsnius, kaip pradėti kelią geresnės sveikatos link.  1. Atsisakykite cukraus Cukrus gali būti naudingas siekiant trumpo energijos antplūdžio, tačiau šis būdas laikinas ir galiausiai atnešantis priešingus rezultatus.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Atėjus šiltam pavasariui sparčiai daugėja ir besirenkančių sportą gryname ore. Vienas populiariausių pasirinkimų – bėgiojimas. Vieni siekia didinti ištvermę, kiti trokšta dailesnių kūno linijų, o treti, galbūt visą žiemą tingiai laiką leidę ant sofos, tik vaikosi mados. Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus sako, kad visgi tinkamai fiziškai nepasiruošus ir šaltuoju laikotarpiu nesportavus, bėgiojimas gali tapti pavojingas sveikatai.

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo mokesčio iki 3 proc., didinti stipendijas kai kuriems sportininkams. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Švietimo ir mokslo ministerijos rengtoms pataisoms. Jas dar svarstys Seimas. Tikimasi, kad patvirtinus Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, finansavimas fizinio aktyvumo projektams padidėtų daugiau nei du kartus ir siektų 13 mln. eurų.

Esant penkiasdešimties atidėlioti pokyčius siekiant geresnės sveikatos – nevalia. Tokiame amžiuje būtina pasirūpinti tiek mityba, tiek gera fizine būkle, kas ne tik akivaizdžiai pagerins gyvenimo kokybę, bet ir padės atjaunėti. Specialistai pateikia vienas dažniausiai daromų moterų klaidų, kurios vyresniame amžiuje ypač apsunkina sveikatą ir trukdo džiaugtis gyvenimu.

Šiandienos vaikų ir paauglių vienos iš aktualiausių sveikatos problemų – netinkama mityba ir itin mažas fizinis aktyvumas. Aplink gausybė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs režimas, vienoje vietoje prikaustantys kompiuteriniai žaidimai tik ir diegia jaunimui klaidingus gyvenimo įpročius. Kaip žinia, norint tinkamai juos išugdyti, būtina tuo pradėti rūpintis nuo mažų dienų, kadangi vėliau, pablogėjus vaikų sveikatai ir susiformavus įpročiams, gali būti per vėlu.

10 tūkst. žingsnių rekomenduojama kasdien nueiti kiekvienam, kadangi būtent menkas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kitos ligos. Vis dėlto, taip dažnai akcentuojami būtini 10 tūkst. žingsnių per dieną ne visiems gali suteikti papildomos naudos ir sveikatos gerinimo.

Nemažai žmonių visą darbo dieną praleidžia sėdėdami ir beveik nepakildami nuo kėdės. Taip pat keliaudami iš darbo sėdime automobilyje, o namuose skubame pailsėti priešais televizorių. Toks daugeliui įprastas gyvenimo būdas gali sukelti įvairiais ligas bei itin varginančius nugaros skausmus. Reabilitacijos centro „Gemma“ sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė nurodo, kaip galime efektyviai kovoti su šiais negalavimais.

Lepinant saulei sportuoti patalpoje, tikriausiai, norisi mažiausiai. Tokiu atveju tinkamiausias sprendimas – sportas gryname ore, kas gali padėti treniruotes paversti efektyvesnes ir greičiau atsikratyti papildomų kilogramų. Treneris Rimas Petraitis įvardina, kodėl vasarą sporto salę gerai iškeisti į gryną orą ir kaip pirmuosius žingsnius žengti pradedantiesiems. „Pirmiausia, renkantis sportuoti gryname ore, stenkitės tam atrasti vietą, kuri būtų kuo toliau nuo intensyvaus automobilių eismo.

Moterų nuolatinė kova su nereikalingais kilogramais ypatingai tampa aktuali atėjus vasaros sezonui. Kiekviena trokšta nesislėpti po papildomais drabužių sluoksniais, puikuotis dailiomis kūno linijomis, tačiau neretai tam pristinga ryžto. Siekiant, kad nepritrūktų motyvacijos, dalinamės Gabrielės (21) lieknėjimo istorija, kuri tik įrodo, kad esant dideliam norui viskas yra įmanoma. „Mano lieknėjimo istorija kiek kitokia, nei dažnai esame įpratę girdėti.

Net jei sulaukus vyresnio amžiaus nesiskundžiate sveikata ir jaučiatės puikiai, fizinis aktyvumas būtinas, o joga tokiu atveju išties geras pasirinkimas. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti visą kūną, pagerina lankstumą, koordinaciją bei padeda atsipalaiduoti ir atsikratyti streso. „Net nesigilinant į jogos filosofiją, o kreipiant dėmesį tik į tą dalį jogos praktikų, kuri skirta fiziniam kūnui, darbui su protu ir jausmais, šios fizinės veiklos nauda labai didžiulė.

Imant įsibėgėti pavasariui lauke ir sporto salėse galime išvysti kur kas daugiau besportuojančių. Vis dėlto, dažnai nutinka taip, kad ilgainiui sporto rutina atsibosta ir galiausiai fizinis aktyvumas užmirštamas. Siekiant, kad taip nenutiktų, galima nuolat užsiimti vis kitokiu sportu, todėl pateikiame kelis skirtingus būdus sveikatos bei ištvermės gerinimui. Funkcinės treniruotės Šios treniruotės skirtos ištvermės bei jėgos ugdymui.

Nerimo ir streso jausmas mus lydi nuolatos, vis kišdamas koją gyvenimo kokybei. Dažnai kovojant su nerimu griebiamasi vaistų, ilgainiui prie jų priprantama, o tai vėliau gali dar labiau pabloginti situaciją. Be abejonės, sveikiausias būdas kovoti su nerimu yra išvengiant vaistų, tad pateikiame natūralius būdus, kaip tai galite padaryti. Fizinė veikla Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad bet koks sportas, vaikščiojimas, įvairūs pratimai yra vienas iš geriausių būdų atsikratyti nerimo ir įtampos.

Kiekviena moteris trokšta stangraus bei dailaus užpakaliuko, tačiau sėdmenis verta treniruoti ne tik dėl gražios figūros. Pasirodo, jog šios kūno dalies treniravimas gali atnešti didelės naudos mūsų sveikatai. Kodėl verta mankštinti sėdmenis ir kokie pratimai tam efektyviausi, skaitytojams pasakoja asmeninė trenerė Neringa Gorelė. „Šiuo metu išties daug dėmesio skiriama riesto užpakaliuko formavimui.

Norėtum sugebėti ryte atsikelti anksčiau ir šį laiką išnaudoti sportui, tačiau nuolat nuspaudi žadintuvo skambėjimo nukėlimo mygtuką? Dažnas po ilgos ir sunkios darbo dienos grįžęs namo turi jėgų tik skaniai pavalgyti ir griūti prie televizoriaus ekrano, tad būti aktyviems ir tobulinti savo kūną, gerinti sveikatą tinkamiausias metas – ankstus rytas.

Akivaizdi tiesa, jog kasdieniai sveiki įpročiai ne tik padeda visapusiškai vystytis, išlaikyti pozityvumą, kūrybingumą, tačiau ir prailgina gyvenimą. Net nedideli gyvenimo būdo teigiami pokyčiai gali nulemti tiek gyvenimo kokybę, tiek metų skaičių, lemiantį, kiek galėsite džiaugtis gyvenimu. Pateikiame specialisčių rekomenduojamus paprastus, tačiau ypatingai efektyvius kasdienius įpročius, padėsiančius gerinti savijautą ir prailginti savo gyvenimo trukmę.

Kopenhagoje įsikūrusi Valdonė (22) neslepia, kad nuolat gyventi kamuojamai vidinių priekaištų bei aplinkinių skaudžios kritikos dėl savo kūno yra išties nelengva. Lietuvė prisimena, jog tokios apkalbos buvo privedusios net prie savęs alinimo bei badavimo, tačiau toks lieknėjimo būdas, žinoma, atnešdavo tik priešingus rezultatus. „Siekti pokyčių, kurie matomi šiandien, pastūmėjo troškimas keistis, išbandyti savo galimybes ir noras patikrinti, kiek savyje turiu ištvermės bei valios.

Moterys nuolatos trokšta būti lieknesnės: tai per storos kojos, tai atsikišęs pilvukas ir daugelis kitų galvos skausmų dailiajai lyčiai neduoda ramybės. Vis dėlto pasiryžus keisti situaciją ir siekti dailesnės figūros ilgainiui išblėsta motyvacija, ima stigti valios ir norai bei tikslai greitai pamirštami. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai moterys imasi iniciatyvos pasikliaudamos savo turimomis žiniomis, kurios ne visada būna teisingos.

  Sportas ir nėštumas – suderinami dalykai? Daugelis atsakytų, kad ne, tačiau ką sako specialistai? Apie nėščiųjų mankštas sporto salėje ir vandenyje tv3.lt pasakoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ Sporto medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Živilė Kairiūkštienė. „Nuolatinis fizinis aktyvumas, tiesiog, neatsiejamas nuo sveiko gyvenimo būdo nėštumo metu. Net vidutinio sunkumo fizinis krūvis yra naudingas tiek būsimoms mamos, tiek kūdikio sveikatai.

Sporto nauda mūsų fizinei bei psichologinei sveikatai nenuginčijama, judėjimas būtinas visiems, nepaisant nei amžiaus, nei fizinio pasiruošimo. Visgi, dažnai kyla abejonės, kur tinkamiausia rinktis sportuoti: namuose, treniruoklių salėje ar grupiniuose užsiėmimuose? Visi šie variantai turi savų trūkumų bei privalumų ir tinka ne kiekvienam, tad treneris Rimas Petraitis pasakoja, ko galima tikėtis visais atvejais.

Sunku prisiversti sportuoti? Vaikščiokite! Norint išsisukti nuo tokios fizinės veiklos pasiteisinimų rasti sudėtingiau, pastangų reikia įdėti mažiau, o rezultatai itin džiuginantys. Vaikščiojant, žingsnis po žingsnio ne tik gerinsite savo fizinę sveikatą, bet pasikrausite naujos energijos, pailsėsite ir net atjaunėsite. „Vaikščiojimas mums yra natūraliausias judėjimo būdas, susijęs su viso organizmo sveikata.

Besikaupiantys riebalai juosmens srityje trikdo ir nuotaiką gadiną ne vienai moteriai. Vienos šiuos figūros trūkumus bando slėpti po laisvesniais drabužiais, kitos pasitelkia drastiškas dietas, tačiau nepasitenkinimas savo kūnu taip ir nedingsta. Trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė skaitytojoms atskleidžia, kaip efektyviausiai atsikratyti riebalų juosmens srityje ir vėl jaustis lieknoms.

Baigiantis vasarai – poilsio metui, daugelis vėl pradeda naują sporto sezoną ir sugrįžta į sporto sales. Vis dėlto, atgauti fizinę formą po laikotarpio, kada leidome sau atsipalaiduoti, nėra taip paprasta. Kaip tikslingai ir rezultatyviai vėl imtis sporto, tv3.lt skaitytojams pataria aktyvaus laisvalaikio bei sporto iniciatyvos „Atsidavę sportui“ įkūrėjas Aurimas Šidiškis. MITYBA Ne paslaptis, jog vasarą „atleidžiame vadeles“ mityboje, juk aplink tiek pagundų.

Istorijos herojė Loreta (33) dar prieš tris mėnesius atrodė visiškai kitaip. Nuostabios dukrytės mama, namų šeimininkė ir dirbanti moteris, atrado savo gyvenime laiko sportui bei sveikai mitybai, niekas nepaneigs, rezultatai stulbinantys. Ne paslaptis, kaip ir dauguma moterų, Loreta mėgo skaniai bei daug pavalgyti. Beje, moteris tai daro iki šiol, tačiau šiek tiek kitaip. „Lūžis, po kurio supratau, kad būtina keistis, įvyko po labai sunkaus nėštumo.

Proteinas, o kitaip – baltymai, yra mūsų statybinė medžiaga, iš kurios sudaryti raumenys, vidiniai organai, oda, net smegenys ir trumpai tariant – be šios medžiagos, tiesiog, nebūtų mūsų. Sportuojančio žmogaus organizmas, be abejo, patiria kur kas didesnį krūvį, nei neaktyvaus žmogaus, tad jam atitinkamai reikia šios medžiagos papildymo.

„Važiavimas dviračiu – tai visiška laisvė“, – teigia šiuo metu ko gero populiariausias modelis Lietuvoje Solveiga Mykolaitytė. Tačiau tai dar ne viskas. Nuo šio paprasto veiksmo – dviračio mynimo – žmogus ima daug geriau jaustis ir fiziškai, ir psichologiškai. „Velomaratonas“ apžvelgia dviračio naudą keliais aspektais. „Dviratis – kaip seksas, net partnerio nereikia“, – juokiasi kalbėdamas apie dviračio naudą sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

Įsivaizduokite, kaskart ryte atsibundate be galvos ar nugaros skausmų, nelieka neapykantos visam pasauliui, kiekviename žingsnyje lydi šypsena – nuostabu, tiesa? Pradėti gyventi sveiką, fiziškai aktyvų gyvenimą, kuris ir suteikia šiuos privalumus, niekada nevėlu. Vis dėlto, kuo greičiau imsite mylėti savo kūną, tuo greičiau pajusite tikrąją gyvenimo kokybę. Sporto entuziastas, „Facebook“ puslapio ironman.

Judėjimas – sveikata. Šį teiginį girdime nuolatos ir net neabejojame jo tiesa, tačiau ar juo vadovaujamės? Lietuviai fiziniu aktyvumu nepasižymi, šalyje auga nutukusių žmonių skaičius, Europos Sąjungoje pirmaujame pagal mirtis dėl širdies kraujagyslių ligų, taigi, ar ne laikas susimąstyti? Daugelis klysta, manydami, jog fizinis aktyvumas apsiriboja tik sunkiu prakaito liejimu sporto salėje ir savęs kankinimu.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma dirbame sėdimą darbą ir judame mažai. Po sunkios savaitės jaučiamės išsekę, kamuoja energijos stygius ir savaitgalius pasirenkame leisti nekišdami nosies iš namų, taip tikėdamiesi pailsėti. Vėliau nekenčiame pirmadienių ir stebimės, kodėl net neprasidėjus naujai savaitei esame tokie pavargę. Problema – menkas fizinis aktyvumas. „Dauguma žmonių daro didelę klaidą, savaitgaliais vietoj fizinio aktyvumo mieliau rinkdamiesi sėdėti ant sofos priešais televizorių.

Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterių, žaisdami išmaniaisiais įrenginiais ir pamiršdami aktyvius, judesio reikalaujančius žaidimus lauke. Gerai Lietuvoje žinomas sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus įspėja tėvus apie ženkliai mažėjantį vaikų fizinį aktyvumą ir jo skaudžias pasekmes. Pasak gydytojo, tokių vaikų laukia ne tik silpnesnė fizinė sveikata, bet ir psichologinės problemos.

Atėjusi žiemas, šaltas ir niūrus metas, saulės trūkumas ir trumpos dienos ne vieną tarsi panardina į priverstinį žiemos miegą. Pastebima, kad šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku žmonės dažniau skundžiasi prasta nuotaika, nuovargiu ar net depresija. Prie to kartais prisideda ir skubotas, įtemptas pasiruošimas didžiausioms metų šventėms. Tačiau žiemą galima išgyventi ir be depresijos ar prastos nuotaikos.

Šaltajam sezonui įpusėjus, reikėtų susirūpinti, gal vertėtų prabusti iš žiemos miego. Asmeninė trenerė Ieva Juknytė pasakoja, kaip smagiu būdu geriausia deginti kalorijas ir budinti savo kūną iš sąstingio. „Fizinė veikla gerina mūsų kraujagyslių veiklą, ištvermę, savijautą. Mums svarbiausia yra rūpintis širdies veikla, nes daugiausia susirgimų šiandien yra susijusių būtent su ja“, - teigia Ieva.

Naujausi paskelbti moksliniai tyrimai patvirtino prielaidą, jog fizinis aktyvumas turi įtakos geresniems vaikų ir paauglių mokymosi rezultatams švietimo ir ugdymo įstaigose. Be to, mergaičių fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje glaudžiai siejasi su jų lyderiavimu, vadovavimo įgūdžiais vyresniame amžiuje, teigiama pranešime spaudai.

Pasaulio Sveikatos organizacijos teigimu, sveikatą ir gyvenimo trukmę lemia skirtingi veiksniai: 10 proc. nulemia medicininės priemonės, aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo veiksniai dar apie 20 proc., o likusią dalį – 50 proc. – gyvenimo būdas, teigiama pranešime spaudai.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas.