REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karantino laikotarpis privertė sunerimti ne tik kiekvieną šalies sportininką, kurių veikla buvo laikinai sustabdyta dėl saugumo sumetimų, bet ir kitus lietuvius, kurie nebegalėjo praverti sporto salės durų. Neilgai trukus rasta išeitis – daugelis pradėjo sportuoti namuose. Visgi, sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius perspėja, kad kiekvienas turime įvertinti savo galimybių ribas prieš pradėdami sportuoti. 

Karantino laikotarpis privertė sunerimti ne tik kiekvieną šalies sportininką, kurių veikla buvo laikinai sustabdyta dėl saugumo sumetimų, bet ir kitus lietuvius, kurie nebegalėjo praverti sporto salės durų. Neilgai trukus rasta išeitis – daugelis pradėjo sportuoti namuose. Visgi, sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius perspėja, kad kiekvienas turime įvertinti savo galimybių ribas prieš pradėdami sportuoti. 

REKLAMA

Sporto medikas G. Tankevičius savo profesinėje srityje ne kartą susidūrė su žmonių nuogąstavimais dėl su fiziniu aktyvumu ir sportine veikla susijusių tam tikrų sveikatos problemų. Būtent sporto gydytojai dažnai sprendžia problemas, kurios atsiranda dėl per intensyvaus, neracionalaus sportavimo, galinčio sukelti neigiamų pasekmių. Neretai sporto gydytojams tenka spręsti ir per menko fizinio aktyvumo paskemes sveikatai.

Gydytojas, prieš patardamas, kaip būtų geriausia žmonėms pagerinti fizinę sveikatą savo kasdieniame gyvenime ir kokią veiklą vertėtų pasirinkti, pabrėžia, kad svarbu atskirti sąvokas, kas yra „sportinė“, o kas „fizinė“ veikla, kadangi šių žodžių reikšmės sportinės medicinos srityje skiriasi.

REKLAMA
REKLAMA

„Reikia įsidėmėti ir skirti, kas yra fizinė, kas ir sportinė veikla. Iš esmės, sportinė veikla yra daugiau konkurencinė, siauria, specializuota, reikalaujanti specifinių savybių ir įgūdžių sritis. Tuo metu fizinė veikla pagal savo poveikį sveikatai yra gerokai mažiau susijusi konkurencine prasme ir visapusiškai labiau naudinga“, – kalbėjo gydytojas.

REKLAMA

Fizinis aktyvumas turi būti suskaidytas

Sporto gydytojas G. Tankevičius pastebi, kad žmonės, skiriantys menką dėmesį savo fizinei sveikatai, ištvermei, dažniausiai daro vieną iš lengvai pastebimų klaidų – tiesiog neskiria tam pakankamai laiko ir tinkamo dėmesio. 

„Jeigu per parą nepaskiriama valanda fiziniam aktyvumui arba tą valandą patiriamas per lengvas (ikislenkstinis teigiamiems pokyčiams), neintensyvus krūvis, tai galima teigti, kad tai nepakankamas fizinis aktyvumas.

Labai svarbu nesiorientuoti į vienintelę fizinio aktyvumo sesiją paroje – reikalingi reguliarūs, kad ir 1–5 minučių mankštelių, pasivaikčojimų, lipimo laiptais ar prasiražymo intarpai užsiimant fiziškai pasyvia veikla, yapč jei dominuoja priverstinės, nepatogios padėtys.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, jeigu valandą pabūsime fiziškai aktyvūs, tai nebus gerai. Reikalinga, kad tas fizinis aktyvumas būtų suskaidytas bent jau trumpais intervalais, kad ir po 10–15 min., bet veikla turi būti reguliaresnė“, – pastebėjo gydytojas.

Vienpusiška veikla – neracionalus sprendimas

Gydytojas, kalbėdamas apie skirtingų amžiaus grupių fizinio aktyvumo pasiskirstymą, pabrėžia, kad fizinė veikla turėtų būti tinkamai subalansuota, įvairiapusiška, nevienkomponentė.

„Bėgant metams, tie fizinės veiklos slenksčiai, galimybės sporte pradeda po truputį mažėti, tai prasideda nuo 30–35 metų. Iki 50–60 metų žmonės dar gali būti fiziškai aktyvus, tačiau patiriamas krūvis sporto metu turi būti nuosaikesnis. Nuo 60 metų krūvis turi neišnykti, tačiau jis taip pat privalo būti individualiai subalansuotas, pritaikytas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, kai kalbame apie fizinį aktyvumą, reikia suprasti, kad jis turi būti įvairiapusiškas. Dažnai žmonės pasiima tik vieną kažkokį komponentą, pavyzdžiui, ištvermę, tada nuolat vaikščioja, bėgioja. Tai tas pats kaip su vienu maisto produktu – ar imtume baltymus, ar riebalus, jeigu visą laiką vien tik jais maitintumėmės, tai organizmas nebus pilnavertiškai aprūpinimas naudingomis medžiagomis.

Turi būti ir lankstumo, jegos, balanso, ištvermės pratimai. Kitaip tariant, turi atsirasti judesių įvairovė, tik tada galime kalbėti apie reikšmingesnį teigiamą poveikį sveikatai. Jeigu tas sportas arba fizinė veikla yra labai vienpusiška, tai tikrai nėra racionalu ir sveika“, – aiškino sporto gydytojas G. Tankevičius.

REKLAMA

Viena iš didžiausių klaidų yra per didelis intensyvumas

Pašnekovas G. Tankevičius taip pat pabrėžia ir dar vieną klaidą, daromą fizinio aktyvumo metu. Pasak gydytojo, tai yra per didelis intensyvumas, nepamatuotos galimybių ribos, kurios gali nulemti ligų, traumų atsiradimą ar progresavimą.

„Viena iš didžiausių klaidų, kurią daro žmonės atlieka – jie pradeda per dažnai ir per intensyviai sportuoti. Norėdami numesti svorio ar greitai pagerinti savo fizinę savijautą, sportuojantys asmenys neretai išsikelia nerealius, nepamatuotus logika ir fiziologija asmeninius iššūkius ir greitai pervargsta, atsiranda traumų, skausmų, o vėliau tenka gydytis patirtas traumas arba yra susergama kitomis ligomis dėl nustekento imuniteto“, – perspėjo gydytojas.

REKLAMA

G. Tankevičius tvirtina, kad prieš pradedant užsiimti aktyvesne fizine veikla, būtina tai daryti pamažu ir reguliariai tam, kad organizmas nebūtų nualintas, spėtų prisitaikyti.

„Nuoseklumo nebuvimas yra rimta problema, todėl sportuojantiems privalu į sportinę veiklą įsitraukti palaipsniui – maždaug 2–4 savaitės įsivažiavimui, o vėliau pradedame jausti atgalinį ryšį: nėra nuovargio, atsiranda noras kiekvieną dieną kartoti fizinės veiklos pratimus.

Jeigu viskas yra daroma per greitai, organizmas siunčia signalus, jaučiame kažkokį diskomfortą, skausmus, nuovargį, galvos svaigimą, nemalonius pojūčius ir organizmas pradeda pasąmonės lygyje priešintis, todėl privalu viską daryti palaipsniui, kad organizmas nebūtų nustekentas, jaustumėmės gerai, smegenis užplūstų malonumo hormonai endorfinai“, – profesine patirtimi dalijosi gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbu pasitarti su specialistais

Neretai žmonės, nors ir turėdami sveikatos problemų, pasiryžta aktyviai užsiimti fizine veikla. Visgi, sporto gydytojas pataria į tai žiūrėti atsargiau ir, jei nepakanka supratimo, žinių, pasitarti su specialistais, kurie parekomenduos, ką kiekvienoje skirtingoje situacijoje turėtų daryti žmonės, norėdami pagerinti savo fizinę savijautą.

„Visada galima kreiptis į sporto medicinos specialistus, kurie pas žmogų suras silpnąsias grandis, patars, ką reikėtų sustiprinti, į ką labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį.

Jeigu kalbėtumėme apie žmones, susiduriančiais su širdies ligomis, jiems būtina konsultuotis su specialistu, kad nepakenktų savo organizmui arba nesukeltų pavojaus gyvybei. Kalbant apie judėjimo, atramos aparatų traumas, pavyzdžiui, nugaros, sąnarių skausmus, gyvybei rizikų nėra, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą, nepersistengti, nes rizikuojame pabloginti gyvenimo kokybę“, – mano G. Tankevičius.

REKLAMA

Sportuojant vasarą – būtinas vanduo

Gydytojas, vertindamas galimus sportuojančių asmenų rizikos faktorius vasaros sezono metu, pastebi, kad vertėtų laikytis kelių esminių rekomendacijų, tačiau taip pat pabrėžia, kad kiekvienam žmogui tie patarimai gali būti labai skirtingi.

„Visų pirma, reikia įvertinti, kokie pas žmogų yra rezervai. Skirtingai bus vertinami jauno ir vyresnio amžiaus asmenų galimi sveikatos rizikos faktoriai, tad rekomendacijos gali skirtis.

Žinoma, fizinis aktyvumas lauke, kuomet kaitina saulė, nėra esminis rizikos faktorius. Saulė yra gerai ir yra reikalinga vitamino D sintezei. Pagrindinis dalykas – saulės tiesioginiai spinduliai, nuo kurių būtų pravartu apsisaugoti, pavyzdžiui, su savimi reikalinga turėti galvos apdangalą, dėvėti lengvus, patogius, gerai ventiliuojamus, šviesą atspindinčius drabužius.

REKLAMA

Visgi, daugelis faktorių priklauso nuo to, kokia yra aplinkos temperatūra, mūsų rūbai. Jeigu aplinkos temperatūra yra labai aukšta, mes netinkamai apsirengę, sportuodami mūsų raumenys gamina šilumą, tada sutrinka tos šilumos atidavimas į aplinką, tad mūsų prakaitavimas neefektyviai vėsina ir tai gresia perkaitimu. Aukšta drėgmė dar labiau padidina perkaitimo tikimybę“, – pastebėjo pašnekovas.

Sporto gydytojas G. Tankevičius tikina, kad, susidūrus su sveikatos problemomis ar iškilus papildomiems klausimams dėl fizinio, sportinio aktyvumo gerinimo, vertėtų kreiptis į kompetetingus trenerius, kineziterapeutus, o esant sudėtingesniems sveikatos klausimams, gydytojus specialistus. Dažnai rengiami sporto kursai gali būti paremti praktika, tačiau mažai teorinėmis, medicininėmis žiniomis arba atvirkščiai.

Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų