Tarptautinės tyrėjų komandos darbas, pavadintas „Mirčių galima išvengti nedideliais gyvenimo būdo pokyčiais, susijusiais su fiziniu aktyvumu“ (angl. „Deaths potentially averted by small changes in physical activity and sedentary time“), buvo publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“, rašo hellomaganzine.com.
Mažas pokytis – didelė nauda
Tyrimo metu mokslininkai analizavo žmonių fizinio aktyvumo duomenis iš Norvegijos, Švedijos ir JAV. Dalyviai nešiojo specialius įrenginius, kurie fiksavo jų judėjimą ir sėdėjimo laiką.
Norvegijos sporto mokslų mokyklos profesorius Ulfas Ekelundas, vienas tyrimo autorių, aiškino, kad mokslininkai vertino, kiek mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės kasdien šiek tiek daugiau judėtų.
„Įvertinome, kiek mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės kasdien padidintų vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą penkiomis arba dešimčia minučių“, – teigė jis.
Rezultatai parodė, kad jei tokį pokytį padarytų visa populiacija, bendras mirčių skaičius galėtų sumažėti nuo 6 iki 10 procentų.
Didžiausia nauda – mažiausiai judantiems žmonėms
Tyrėjai taip pat išskyrė dvi grupes:
- mažiausiai aktyvius 20 proc. gyventojų;
- likusius 80 proc. gyventojų.
Paaiškėjo, kad mažiausiai judantiems žmonėms net labai nedidelis aktyvumo padidinimas gali turėti didelę reikšmę.
Profesorius U. Ekelundas paaiškino, kad mažiausiai aktyvūs tyrimo dalyviai vidutiniškai judėjo tik apie dvi minutes per dieną vidutinio intensyvumo lygiu.
„Jei visi šie žmonės padidintų aktyvumą vos penkiomis minutėmis per dieną, metinis mirčių skaičius galėtų sumažėti maždaug 6 procentais“, – sakė jis.
Kuo skiriasi fizinis aktyvumas ir sportas?
Ekspertai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas nebūtinai reiškia intensyvias treniruotes sporto salėje.
Profesorius aiškina, kad vidutinio intensyvumo aktyvumas gali būti net paprastas greitesnis ėjimas.
„Sportas yra planuota, struktūruota veikla, skirta gerinti fizinę formą. Tačiau fizinis aktyvumas apima bet kokį kūno judėjimą, kuris padidina energijos sąnaudas“, – sakė jis.
Ar tai gali prailginti gyvenimą?
Ekspertai teigia, kad papildomas judėjimas gali turėti įtakos ir gyvenimo trukmei.
Londono universiteto koledžo profesorius Darrenas Playeris, komentavęs tyrimo rezultatus, nurodė, kad ankstesni tyrimai rodo galimą gyvenimo trukmės padidėjimą.
Remiantis „UK Biobank“ duomenimis, papildomas fizinis aktyvumas gali:
- neaktyvioms moterims pailginti gyvenimą apie 0,9 metų;
- neaktyviems vyrams – iki 1,4 metų.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad gyvenimo trukmę lemia daug įvairių veiksnių, todėl reikia daugiau tyrimų.
Kokį judėjimą galima pridėti prie kasdienės rutinos?
Specialistai pabrėžia, kad papildomos penkios minutės aktyvumo nebūtinai turi būti sudėtingos.
Lengvas aktyvumas gali būti:
- vaikščiojimas po namus,
- lėtas pasivaikščiojimas,
- namų tvarkymas ar siurbimas,
- atsikėlimas ir judėjimas vietoje sėdėjimo.
Vidutinio intensyvumo veiklos:
- greitesnis ėjimas,
- važinėjimas dviračiu,
- šokiai,
- žygiai gamtoje.
Intensyvesnė veikla:
- bėgimas,
- plaukimas,
- futbolas,
- kovos menai.
Ekspertai taip pat rekomenduoja paprastus jėgos pratimus, kuriuos galima atlikti namuose – pavyzdžiui, pritūpimus, atsispaudimus nuo sienos ar atsisėdimo ir atsistojimo pratimus nuo kėdės.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra paprastas principas: kiekviena papildoma judėjimo minutė gali turėti reikšmės sveikatai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
