Ekspertė išdavė 2 ilgaamžiškumo paslaptis: kiti nežinodami gyvena trumpiau

Ji paaiškina, kaip šiandien apibrėžiamas ilgaamžiškumas, kas jį labiausiai veikia ir kokios klaidos trukdo gyventi ilgiau bei sveikiau.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Profesorius Ambrozaitis išdavė ilgaamžiškumo paslaptį: štai ką reikia žinoti

Išgirdę šios moters amžių netenka žado: išdavė jaunatviškumo paslaptis

Mokslininkas Vaičiūnas – apie plintančią sveikatos madą: tai jau pasiekė absurdo ribas

Kas yra ilgaamžiškumas?

Kalbėdama apie ilgaamžiškumą, gydytoja iškart pabrėžia, kad ši sąvoka šiandien suprantama gerokai plačiau nei vien tik metų skaičius žmogaus pase.

„Ilgaamžiškumas (angl. longevity) tradiciškai ir tiesiogiai išvertus reiškia gyvenimo trukmę – t. y. kiek metų žmogus gali išgyventi. Tačiau taip jau yra, kad šiandien mokslas pabrėžia ne tik trukmę, bet ir gyvenimo kokybę – t. y. sveiko gyvenimo trukmę (angl. healthspan), o tai reiškia ir gyvenimo trukmę be lėtinių, sunkių ligų“, – aiškina ji.

Pasak specialistės, būtent sveiko gyvenimo trukmė tampa vis aktualesnė amžėjančiai visuomenei, kurioje dauguma žmonių nenori vien sulaukti garbingo amžiaus – jie nori išlikti funkcionalūs ir savarankiški.

„Juk kiekvienas iš mūsų nori gyventi kokybiškai, o ne tiesiog gyventi ilgai ir gulėti lovos patale. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 1969 m. pasiūlė ilgaamžiais laikyti žmones, kuriems yra virš 90 metų“, – primena G. Lapinskaitė.

Kas iš tikrųjų lemia ilgaamžiškumą?

Gydytoja sako, kad šiandien mokslas gana aiškiai žino pagrindinius veiksnius, lemiančius žmogaus gyvenimo trukmę. Nors dažnai galvojame, kad viską nulemia paveldimumas, tyrimai rodo visai ką kita.

„Ilgaamžiškumą lemia 2 faktoriai: genetika ir epigenetika (gyvenimo būdas ir aplinka). Verta paminėti, kad genetika lemia tik 25 proc., kai tuo tarpu epigenetika lemia 75 proc.“, – sako ji.

G. Lapinskaitės teigimu, būtent epigenetika – kasdieniai įpročiai, maistas, judėjimas, miegas, streso lygis ir net socialinė aplinka – daro realiausią įtaką organizmo senėjimui.

Ji išskiria ir biologinius procesus, susijusius su amžėjimu:

• Oksidacinis stresas ir laisvieji radikalai kaupiasi ląstelėse ir gali pažeisti ląstelių DNR,
• Regeneracijos mechanizmų išsekimas – kuomet ląstelės praranda gebėjimą atsinaujinti,
• Hormonų disbalansas – dažniausiai kyla dėl lėtinio streso, padidėjusio kortizolio kiekio ir sulėtėjusios medžiagų apykaitos.

Pastaraisiais metais populiarėjant biologinio amžiaus tyrimams, žmonės gali geriau įvertinti savo kūno tikrąją būklę.

„Dabar yra tyrimų norintiems pasitikrinti savo biologinį amžių, palyginant jį su chronologiniu amžiumi.

Gerai, jeigu abu amžiai sutampa arba biologinis yra net jaunesnis, bet jeigu biologinis amžius yra vyresnis, nei tas, kuris parašytas jūsų pase – tai reiškia, kad reikia pokyčių kasdieniuose įpročiuose jau dabar“, – teigia gydytoja.

Kas turi didžiausią įtaką ilgaamžiškumui?

Nors veiksnių daug, specialistė išskiria kelias esmines kryptis, kurios labiausiai nulemia, kaip greitai sensta žmogaus kūnas. Ji sako, kad šios sritys tarsi kertiniai stulpai, kurie išlaiko visą sveikatos sistemą.

1. Pirmiausiai – mityba. „Ir tai ne specialios dietos, o reguliarus ir sąmoningas mitybos ritmas, skaidulos, antioksidantai, pakankamas baltymo kiekis paroje ir kuo mažiau uždegiminius procesus skatinančio maisto“, – aiškina gydytoja. Pasak jos, subalansuota mityba padeda ne tik metabolizmui, bet ir hormonų balansui, imunitetui bei nervų sistemai.
2. Antra – judėjimas. G. Lapinskaitė pabrėžia, kad intensyvios sporto programos tikrai nėra būtinybė. Kur kas svarbiau kasdienis aktyvumas ir raumenų masės palaikymas. „Yra pastebėta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės po 30 metų amžiaus kiekvieną dešimtmetį gali prarasti 3–5 proc. raumenų masės. O sveikas 50-metis turėtų padaryti 40 pritūpimų be poilsio“, – pateikia pavyzdį gydytoja.
3. Trečia – miegas. Ekspertė primena, kad būtent nakties metu vyksta patys svarbiausi organizmo atsistatymo procesai. „Kalbu apie kokybišką miegą kiekvieną naktį. Miegant vyksta daugybė cheminių procesų ir ne tik, o jeigu dažnai nemiegame kokybiškai – tiesiog senstame greičiau“, – priduria ji.
4. Ketvirta – streso valdymas. G. Lapinskaitė paaiškina, kad pavojingiausias ne pats stresas, o tai, kad šiandien daugelis žmonių niekada neužbaigia streso ciklo: „Labiausiai žaloja ilgalaikis, neužbaigtas stresas. Nes kai kortizolio lygis organizme ilgai būna aukštas – tai didėja uždegiminis fonas, lėtėja atsinaujinimo procesai ir silpsta imunitetas.“
5. Galiausiai – aplinka. „Ir oro kokybė, ir saulės šviesa, ir mūsų socialiniai ryšiai, ir prasmės jausmas“, – visa tai, pasak specialistės, tiesiogiai prisideda prie ilgaamžiškumo.

„Todėl galima drąsiai sakyti, kad didžioji dalis ilgaamžiškumo yra epigenetika“, – apibendrina ji. Jos teigimu, aplinka ir įpročiai „įjungia“ arba „išjungia“ mūsų turimus ilgaamžiškumo genus.

Dažniausi mitai apie ilgaamžiškumą

Pasak gydytojos, aplink ilgaamžiškumą sklando nemažai klaidingų įsitikinimų.

„Didžiausias mitas yra, kad genai lemia viską. Nes taip nėra – genai lemia tik 25 proc. „visko“, o likusią dalį nulemiam patys. Ir tai, kad seneliai gyveno ilgai, tikrai neužtikrina ilgo gyvenimo mums“, – sako G. Lapinskaitė.

Kitas dažnas mitas – idėja, kad norint gyventi ilgai, būtini radikalūs gyvenimo pokyčiai. Gydytoja tikina, kad toks požiūris dažnai netgi kenkia:

„Toli gražu – bus tik dar daugiau streso. Ilgaamžiškumą kuria maži, bet pastovūs ir kasdieniai veiksmai. Tam tikrai nereikia nei 30 dienų iššūkio, nei intensyvaus stebuklingo „detokso“.“

Jos teigimu, ilgaamžiškumas nėra nei „stebuklinga tabletė“, nei trumpalaikis iššūkis, o ilgalaikis, nuoseklus gyvenimo būdas.

Biohacking’as: laikina mada ar ateities medicina?

Pastaraisiais metais vadinamasis biohacking’as tapo tikru socialinių tinklų fenomenu, tačiau ne viskas, kas pristatoma kaip „organizmo optimizavimas“, yra saugu. G. Lapinskaitė sako, kad labai svarbu atskirti du biohacking’o tipus.

„Biohacking’as kaip įrankis arba įrankių rinkinys kūno savijautai pagerinti – tai kvėpavimas, šaltas dušas, geras miegas, maistas, saikas, judėjimas, etc. 

Ir biohacking’as kaip „stebuklų medžioklė“ – neaiškūs stimuliatoriai, neaiškios programos, įvairūs eliksyrai, organizmo neva tai valymas“, – dėsto ji.

Gydytoja pabrėžia, kad pirmasis variantas gali būti labai veiksmingas: „Biohacking’as gali būti labai veiksmingas, jei jis remiasi būtent fiziologija: kokybiškas miegas, reguliarus judėjimas, vertingas maistas, streso iškrova, nervų sistemos balansas – sąmoningas gyvenimo būdas.“

Tačiau antrasis – kur kas pavojingesnis. Pavyzdžiui, intensyvus papildų vartojimas ar ekstremalūs metodai gali ne tik neveikti, bet ir pakenkti sveikatai:

„Biohacking’as gali būti ir žalingas, kuomet remiasi pozicija „dar daugiau, dar greičiau“, bandymu išspausti iš kūno maksimalų efektyvumą, nepamatuotą, be poilsio ir dažnu atveju – žalingą, neaiškių maisto papildų vartojimą.“

Endobiogenika šiuo klausimu žvelgia dar individualiau. „Endobiogenikoje mes dažniausiai žiūrime ne ką žmogus daro, o kaip jo organizmas į tai reaguoja individualiai: nes vienam pacientui šaltas dušas bus tikrai puikus tonikas, o kitam – papildomas kortizolio išsiskyrimas. Kaip ir pasninkavimas – vienam padės normalizuoti metabolizmą, kitam – sutrikdys miegą“, – aiškina ji.

Todėl, anot specialistės, efektyviausias biohacking’as yra tas, kuris pritaikomas specialistų kiekvienam individualiai, pagal jo organizmo specifiką.

Profilaktika: ką tikrintis norint gyventi ilgiau?

Nors egzistuoja daugybė tyrimų ir sveikatos patikrinimų, gydytoja sako, kad universalaus sąrašo visiems nėra.

„Nėra vieno bendro tyrimo visiems, reikia žiūrėti individualiai, pagal žmogų“, – toliau aiškina ji.

Tačiau vieną dalyką ji pabrėžia itin griežtai – vizitai pas gydytoją neturėtų būti siejami tik su nerimą keliančių simptomų atsiradimu: „Tikrai labai svarbu visiems užsiimti profilaktika, o ne „gaisrų gesinimu“.

Todėl apsilankykite pas savo gydytoją bent jau kartą per metus. Tikrai ženkliai prisidėsite prie savo ilgaamžiškumo.“