Apie tai plačiau su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoju ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovu kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Nepelnytai sumenkina gyvensenos vaidmenį
Paklaustas, kokias matytų pagrindines problemas Lietuvoje, žiūrint iš gyvensenos medicinos pozicijos, kaip į vieną ryškesnių tendencijų jis atkreipė dėmesį, kad dar per mažai tikima sveikos gyvensenos galia.
„Didžiausias iššūkis šiandien tarp gyventojų, ir, netgi pasakysiu, kai kurių sričių specialistų yra tas, kad vis dar gaji mintis, jog gyvensenos pokyčiai mažai teprisideda prie sveikatos išeičių, nes tai yra per paprasta.
Žmonės sako: „Kaip taip gali būti? Taigi čia elementarūs dalykai. Nesąmonė“. Nieko panašaus. Kai mes sakome, kad bemaž 40 proc. visų širdies ir kraujagyslių ligų pirmiausia prasideda nuo mūsų netinkamų įpročių ir elgsenos. Tada sako: „Gerai, sutinku, gali taip būti, bet aš problemą tai dabar turiu.“
Bet kai bandai sakyti, kad tai jeigu pašaliname priežastį, ar yra tikimybė, kad jums pagerės? Nebūtinai 100 proc. išgysite arba sutvarkysime tai, kas jau buvo pažeista. Bet ar jums pagerės? Tada sutinka, kad gal ir pagerės. Bet kai pasakai, kad žmogui reikės pačiam tuos žingsnius padaryti, tada atrodo per paprasta, kad suveiktų“, – apie paradoksalų požiūrį kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, viskas nėra vien juoda ir balta, tad, mokslininko manymu, „didžiausias iššūkis gyvensenos medicinos specialistams parodyti ir kažkuria prasme įrodyti, kad sąlyginai nedideli arba labai paprasti gyvensenos elgsenos pokyčiai gali turėti tokį milžinišką efektą sveikatai, ne tik kažkokios manipuliacijos arba moderniosios technologijos“.
Pasak T. Vaičiūno, tokie įsitikinimai būdingi ne vien pacientams. „Galbūt ir nepatogu tą girdėti, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų vis dar dažna nuomonė, kad gyvensena daugiau eina šalia visko. Tai ne. Ir tą puikiai įrodo mokslas“, – sakė jis.
Gydytoja irgi „nusvyla“
Paklaustas, kodėl, jo manymu, dar gajus toks požiūris, ar čia nesama ir farmacijos pramonės interesų, mokslininkas sutiko, kad vietos apie kalbėti yra, tačiau tai nesudaro liūto dalies.
„Žinote, kažkuria prasme šiuo atveju galbūt stosiu į sveikatos priežiūros specialistų pusę. Tai yra dvipusio eismo pasekmė. Pavyzdžiui, žmogus dėl bet kurios priežasties į sveikatos priežiūros specialistą kreipiasi žmogus, sakykim, tiesiog atėjo profilaktiškai pasitikrinti sveikatos.
„Didžiausias iššūkis šiandien tarp gyventojų, ir, netgi pasakysiu, kai kurių sričių specialistų yra tas, kad vis dar gaji mintis, jog gyvensenos pokyčiai mažai teprisideda prie sveikatos išeičių, nes tai yra per paprasta.“
Šeimos gydytojas, tarkime, iš kraujo rodiklių ar kitos surinktos anamnezės pamato, kad iš tikrųjų yra didelė metabolinio sindromo, kuris veda į antsvorio, nutukimų ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimus, rizika. Jau yra dideli ženklai, šalia to vystosi širdies kraujagyslių ligos ir panašiai.
Ir specialistas sako, kad jau reikia susiimti, atkreipti dėmesį į šituos ir šituos veiksnius, nes jei mums to nepavyks sukontroliuoti, deja, teks pradėti vartoti vaistinius preparatus“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Pasak jo, tada labai dažnai žmogus į muštis į krūtinę, kas tikrai laikysis visų rekomendacijų, jau nuo pirmadienio susiims, pasitars su dar kitais specialistais, į kuriuos nukreipė šeimos gydytojas.
„Bet po to paaiškėja, kad praėjus pusei metų pacientas ne tik kad negrįžo pas gydytoją tolesniam stebėjimui, bet, neduokdie, nutiko koks insultas ar infarktas. Ir čia šeimos gydytojas tampa lyg kažkokiu netiesioginiu įkaitu, nes tuo metu jis nepaskyrė vaistinio preparato kontrolei, kad ir nedidelės dozės, nes pacientas sakė, kad tikrai susiims.
Aišku, čia labai grubus pavyzdys, bet kas nutinka tokiu atveju? Kitą kartą atėjus pacientui, kuris žadės tikrai susiimti, kokia tikimybė, kad gydytojas, turėdamas tokias ne visai teigiamas patirtis, investuos laiko ir pastangų nurodant, ką pacientas turi daryti ir pakviečiant jį susitikti po kelių savaičių. Ne, jau nudegė pirštus ir vis dėlto jis paskirs tą vaistinį preparatą.
Tad kiekvienam iš mūsų kaip paslaugų vartotojui ir kiekvienam specialistui verta atkreipti dėmesį į tai, kad yra dvipusis eismas. Ir vėlgi grįžtam prie to, kad, turime prisiimam atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus“, – konstatavo specialistas.
Permeta atsakomybę dėl savo sveikatos kitiems
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad T. Vaičiūnas, kalbėdamas apie didžiausius sveikatos gyvensenos mitus, yra pabrėžęs, jog daug žmonių tikisi rasti vieną raktą į gerą savijautą.
„Aš tai vadinu Šventojo Gralio paieškomis – ar turime kažkokią konsultaciją, kur mums atsakys į visus klausimus ir problema dings, ar išgersime piliulę ir nieko toliau daryti nereikės, viskas susitvarkys.
Mes nekalbame apie tuos atvejus, kai yra morfologiniai pažeidimai, paprastai sakant, trauma arba chirurginių manipuliacijų poreikis, kai tiesiog reikia pašalinti kažkokią susidariusią problemą. Jeigu turime kraujuojančią žaizdą, turime tvarkyti kraujavimą. Jeigu turime lūžį, turime jš gydyti. Čia nėra daug klausimų.
Bet kai Lietuvoje daugiau negu 60 proc. gyventojų vis dėlto turi su sveikata susijusių iššūkių, kurie yra lėtiniai, sisteminiai, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimai, patiriamas lėtinis nuovargis, onkologiniai, endokrininės kilmės sutrikimai, insulino rezistencija, antsvoris, nutukimas, šiuo atveju nėra vieno veiksmo arba formos, kuri išspręstų visas kylančias problemas“, – kiek anksčiau kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Pasak jo, antras dažnas mitas, kad kažkas kitas turi pasirūpinti mūsų gera savijauta ir sveikata:
„Mes norime perleisti [atsakomybę] už savo gerą savijautą, ne tik kalbant apie sveikatą, bet ir kiekvieną dieną, gerą emociją, gerą energijos apykaitą, kad jos mums pakaktų ir vaikams, ir buičiai, ir darbui, kažkam kitam. Arba siekiame, kad tas kažkas kitas už mus tą padarytų ar pakoordinuotų, kaip tai padaryti. Vis dėlto reikia patiems prisiimti daugiau atsakomybės, o tai neišvengiamai kainuoja laiko.“
Mokslininkas pabrėžė, kad norint geriau jaustis viskam reikės skirti laiko. „Tai tas antras mitas, kad noriu būti geros energijos, geros nuotaikos ir tam neskirti laiko, o perleisti, kad už mane kažkas – psichologas, gydytojas, specialistas – padarys, manau, mažų mažiausia neteisinga prieš pačius save“, – apibendrino jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
