Mokslininkas nevyniojo žodžių į vatą: tai – didžiausi sveikatos mitai

Paklaustas, kokį žmonių puoselėjamą sveikos gyvensenos mitą norėtų išrauti iš galvų su šaknimis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas įvardijo bent du dalykus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gydytojas Morozovas – tiesiai šviesiai apie lietuvių sveikatos įpročius: „Mes vis dar neatsivalgėme šlapiankos“

Raudona mėsa, pieno produktai ir grūdai – ekspertai išklojo, kiek ko iš tiesų reikėtų valgyti

Įpročiai, kurie lėtina senėjimą: paaiškino, kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikatą ir energiją

Nėra vieno sprendimo ypač lėtiniams sutrikimams

Jo manymu, visų pirma gajus klaidingas įsitikinimas, kad turint bet kokį sveikatos iššūkį egzistuoja vienas būdas jam išspręsti.

„Aš tai vadinu Šventojo Gralio paieškomis – ar turime kažkokią konsultaciją, kur mums atsakys į visus klausimus ir problema dings, ar išgersime piliulę ir nieko toliau daryti nereikės, viskas susitvarkys. 

Mes nekalbame apie tuos atvejus, kai yra morfologiniai pažeidimai, paprastai sakant, trauma arba chirurginių manipuliacijų poreikis, kai tiesiog reikia pašalinti kažkokią susidariusią problemą. Jeigu turime kraujuojančią žaizdą, turime tvarkyti kraujavimą. Jeigu turime lūžį, turime jš gydyti. Čia nėra daug klausimų.

Bet kai Lietuvoje daugiau negu 60 proc. gyventojų vis dėlto turi su sveikata susijusių iššūkių, kurie yra lėtiniai, sisteminiai, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimai, patiriamas lėtinis nuovargis, onkologiniai, endokrininės kilmės sutrikimai, insulino rezistencija, antsvoris, nutukimas, šiuo atveju nėra vieno veiksmo arba formos, kuri išspręstų visas kylančias problemas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.

Fizinis aktyvumas nėra panacėja nuo 30 lėtinių ligų

T. Vaičiūno pastebėjimu, jam keistai skamba pasakymas, kad štai fizinis aktyvumas apsaugo nuo 30 lėtinių sutrikimų. „Na, nėra taip. (...) Taip, mokslas sako, kad tai mažina riziką, gerina situaciją, jeigu turite iššūkių su kardiovaskuline sistema, padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį. 

Tad, pasitarus su gydančiu gydytoju, galima įvesti fizinį aktyvumą. Jis padės sėkmingiau mažinti simptomatiką, bet neišspręs problemų, jeigu prieš tai nepanaikinsite priežasties. Palyginimui – jeigu turime sukurtą laužą ir atsukame degųjį skystį, dėkime aplink kiek norime gesintuvų, tikėtina, sunkiai pavyks užgesinti, kol neprisuksime degiojo skysčio. 

Kitaip sakant, jeigu mūsų sveikatos sutrikimo ar nukrypimo nuo normos priežastis susijusi ir su mūsų elgsena, išoriniais veiksniais, tai yra (...) galbūt patiriamo streso įveikos formos yra nepakankamos ar yra kiti riziką didinantys gyvensenos įpročiai, nepakankama mitybinė grandinė, judėjimas, į tai verta atkreipti dėmesį“, – kalbėjo specialistas. 

Pasak jo, pakankamas fizinis aktyvumas tikrai prisidės prie geresnės cholesterolio apykaitos, tačiau tai iš esmės neišspręs problemos, jei žmogaus mitybos įpročiai liks tie patys, nebus valdomas patiriamas stresas. „Nepasieksime norimo rezultato, nes sistema juk veikia ne sporadiškai“, – pabrėžė mokslininkas. 

Galvoja, kad pasirūpins kažkas kitas

T. Vaičiūnas svarstė, kad galbūt antras dažnas mitas ar vyraujanti tendencija, kuri, jo manymu, ateina gal ir iš kitų kultūrų, kad kažkas kitas turi pasirūpinti mūsų gera savijauta ir sveikata:

„Mes norime perleisti [atsakomybę] už savo gerą savijautą, ne tik kalbant apie sveikatą, bet ir kiekvieną dieną, gerą emociją, gerą energijos apykaitą, kad jos mums pakaktų ir vaikams, ir buičiai, ir darbui, kažkam kitam.

Arba siekiame, kad tas kažkas kitas už mus tą padarytų ar pakoordinuotų, kaip tai padaryti. Vis dėlto reikia patiems prisiimti daugiau atsakomybės, o tai neišvengiamai kainuoja laiko.“

Jis pasakojo ir pats susiduriantis su aplinkinių pastebėjimais, kad bandyti rimčiau pasirūpinti savo lėtinių sutrikimų simptomatika taikant įvairius algoritmus dirbančiam žmogui atrodo neįmanoma.

„Sako, kad tai neįmanoma žmogui, dirbančiam nuo 8 iki 5 valandų, turinčiam du tris vaikus, buitį, dar galbūt besirūpinančiam kitais, vyresnio amžiaus artimaisiais. Taip, gerbiamieji, [taip yra], bet, deja, sveikata, kaip ir visa kita, reikalauja laiko. 

„Mes norime perleisti savo gerą savijautą, ne tik kalbant apie sveikatą, bet ir kiekvieną dieną, gerą emociją, kažkokią gerą energijos apykaitą, kad jos mums pakaktų ir vaikams, ir buičiai, ir darbui, kažkam kitam.“

Norint uždirbti, reikės skirti tam laiko. Norit auklėti vaikus, neišvengiamai reikės skirti laiko. Norint susitvarkyti buitį fiziškai, reikės tam skirti laiko. Yra palengvinantys įrankiai, kaip tą greičiau galime padaryti sveikatos priežiūroje ir buityje, bet neišvengiamai tam reikės skirti laiko“, – dėstė mokslininkas.

Pasak T. Vaičiūno, čia tiesiog atsiranda prioritetų klausimas. „Turbūt kol neskauda ir nejaučiame labai didelio neigiamo poveikio, neretu atveju sakome: „Nueisiu į sporto klubą, treneris man sutvarkys visa tai.“ Nesutvarkys – jūs turite tą daryti. Jis gali nukreipti, parodyti savo srities specialistas, bet jums patiems toliau reikės tą daryti ir, deja, tai kainuos laiką.

Tai tas antras mitas, kad noriu būti geros energijos, geros nuotaikos ir tam neskirti laiko, o perleisti, kad už mane kažkas – psichologas, gydytojas, specialistas – padarys, manau, mažų mažiausia neteisinga prieš pačius save“, – apibendrino jis. 

Kava su sviestu – tik dar viena mada? 

Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad šiandienos begaliniame naujienų sraute taip pat ypač svarbu atsirinkti su sveikata susijusią informaciją, todėl išlaikyti kritiškumą būtina.

„Socialinė medija, įvairios greitųjų žinučių formavimo platformos dabar labai išpopuliarėjusios, ten pateikiamos ir įvairiai interpretuojamos informacijos yra beprotiškai daug. 

Ir jeigu mes, specialistai, sugebame visoje toje kakofonijoje dar šiek tiek atnešti, kiek tai yra įmanoma, nuovokumo, kad ne viskas yra tik raudona arba žalia, yra daugiau spalvų, kaip sakau, tos dvejonės sukėlimas būtent yra orientuotas į mūsų kiekvieno kritinį mąstymą“, – pabrėžė T. Vaičiūnas.

Pasak jo, reikia kritiškai vertinti ir mokslinių tyrimų skelbiamus rezultatus. Pašnekovo aiškinimu, kitą kartą net tuo pačiu klausimu atliekant tyrimus skiriasi metodikos, tačiau nuo to tyrimas ir jo rezultatai netampa blogi. 

„Jie yra tinkami, nes tyrėjai ieškojo vienos sąveikos, kiti tyrėjai tame pačiame tyrimų lauke ieškojo visai kitos sąveikos. Ir tai, kad neradome atsakymo, kuris mus tenkintų, arba įsivaizduojame, kad taip turėtų būti, o tyrimas parodė, kad taip nėra, nereiškia, kad tai yra absoliutu. Tai tiesiog reiškia, kad reikia ieškoti dar daugiau informacijos (...), darant kompiliacijas atrasti galimą viduriuką, kuris rodytų tendencijas. (...)

Pavyzdžiui, kavos vartojimas su sviestu, sakoma, padeda geriau deginti visceralinius (vidinius) riebalus. Tai viso labo pavyko rasti vieną du klinikinius tyrimus (...), tai tyrėjai pamatė, kad toks kavos gėrimas neturi jokio ar beveik jokio poveikio visceralinių riebalų deginimui. Ir čia jau ateina sąmoningumo ir protingumo kriterijus.

Jau per daug amžių įsitikinome, kad kažkoks vienas stebuklingas dalykas, piliulė, skystis, negali panaikinti to, ką mes užsitarnavome per ilgą laiką. (...) Turi įsijungti sveikas protas – jei tikrai kažkoks skystis galėtų tas problemas pašalinti, tai didžioji dalis žmonių jau turėtų sprendimą“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.