Kol kas orai lietuvių nedžiugina ir primena labiau pavasarį nei vasarą. Anot A. Bukančio, ateinantis savaitgalis ir vėl bus permainingas.
„Šeštadienis dar bus lietingas, sekmadienį jau mažiau lietaus ir daugiau saulės. Sekmadienį jau po truputį pradės kilti temperatūra – jau ne 17–18, bet jau 20–22 laipsniai. Bet vėjuota, laikysis stiprūs ir gana vėsūs vėjai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo klimatologas.
„Savaitgalį, galima sakyti, pusiau vasara, pusiau dar pavasaris“, – pridūrė jis.
Orai liepos pradžioje
Prasidėjus liepai, pasikeis ir orai. Klimatologo teigimu, kuriam laikui turėtų sugrįžti ir šiltesnių orų banga.
„Pirmąją liepos dieną 22–23 laipsniai, o 2–3 d. netgi iki 30 laipsnių yra prognozuojama.
Sumažės vėjo greičiai, bus silpnesni vėjai, nes pateksime į anticiklono, kuris apglėbs Lietuvą, teritoriją. Jo centras bus pietuose, tai, galima sakyti, vyks šiltų oro masių pernaša iš pietvakarių, pietų.
Temperatūra praktiškai visoje Lietuvoje bus tarp 25 ir 30 laipsnių. Aišku, pajūryje truputį žemesnė, nes pietvakarių, vakarų vėjai būna vėsesni, jūra dar nėra įšilusi, tad ten bus gaivesnis oras“, – teigė A. Bukantis.
Tiesa, vėliau oro temperatūra vėl pradės kristi. Maždaug nuo liepos 4–5 d. temperatūra laikysis tarp 17 ir 21 laipsnio šilumos, o dėl anticiklono įtakos kritulių nebus daug.
„Bus galima atsikvėpti nuo perteklinio lietaus, nes netgi šiaurės, šiaurės rytų Lietuvoje fiksuojamas toks stichinis reiškinys kaip ilgalaikis lietus, kuris yra konstatuojamas tada, kai dviejų mėnesių kritulių kiekis beveik tris kartus viršija klimatinę normą. Jeigu Lietuvos pietvakarinėje dalyje kritulių kol kas trūksta, tai šiaurinėje, šiaurės rytinėje dalyje jau yra jų per daug ir netgi pastebimas dirvožemio įmirkimas“, – paaiškino A. Bukantis.
Europą alina kaščiai – ar sulauksime jų Lietuvoje?
Maždaug nuo liepos 13–14 d. temperatūra vėl turėtų pradėti kilti, o antroji mėnesio pusė prognozuojama šiltesnė.
„Temperatūra dieną dažnai pasieks 25 laipsnius, naktys irgi bus šiltesnės, kaip ir turėtų būti liepos mėnesį – tarp 10–15, net 11–17 laipsnių“, – kalbėjo klimatologas.
Šiuo metu Europą alina karščiai – kaitra pasiekė net įprastai lietingą Jungtinę Karalystę. Ar galime tokių karščių sulaukti ir Lietuvoje?
A. Bukantis sako, kad artimiausiu metu ilgesnių karščio bangų nenumatoma, o prognozuoti orus ilgesniam laikotarpiui sudėtinga.
„Sunku dabar prognozuoti, ar po mėnesio vėl nepasitaikys kokia nors trumpa karščio banga arba kaitra, kuri galbūt truks 1–2 dienas. Tokių reiškinių daugiau kaip prieš 30 dienų numatyti neįmanoma“, – komentavo A. Bukantis.
„Bet be abejo, liepos 3-ias dešimtadienis yra pats šilčiausias Lietuvoje. Ir, aišku, rugpjūčio 1-as dešimtadienis“, – pridūrė jis.
Kol kas pirmoji kaitra numatoma liepos 2–3 d., tačiau ne visoje Lietuvoje.
Vėliau tikimybė susidaryti karšio bangoms augs, nes palankiausias metas joms yra liepos pabaiga–rugpjūčio pradžia. Tačiau kol kas ilgalaikių karščių, kurie truktų 10–15 d., nėra numatoma, sako A. Bukantis.
Rugpjūčio mėnesio temperatūra kol kas prognozuojama artima vidutinei daugiametei normai.
Orų anomalijų daugėja
Kartu su kaitra atkeliauja ir orų anomalijos – įvairūs pavojingi reiškiniai. Taip nutiko Lenkijoje, kurią neseniai nusiaubė didžiulė audra.
A. Bukantis paaiškina, kad taip būna, kai ore susiduria kontrastingos – šaltos ir šiltos – oro masės. O šiuo metu kaip tik geros sąlygos tam įvykti, nes Vakarų, Pietvakarių ir Pietų Europą alina kaitra.
„Kada iš Atlanto pajuda šalti, drėgni ciklonai, įvyksta labai kontrastingų oro masių susidūrimas. Lenkijos teritorijoje kaip tik taip įvyko.
Slenkančiame šaltajame fronte susidaro labai galingi kamuoliniai debesys su visais nepageidaujamais stichiniais reiškiniais: perkūnija, kruša, škvalu, netgi viesulų atvejų buvo.
O tada, kada jie slenka toliau į rytus, ciklonai šiek tiek „išsikvėpia“, užsipildo ir pas mus jie ateina su mažesne jėga. Mums kliūna galbūt panašių reiškinių, bet būna ne tokie aktyvūs. Lenkijos, Vokietijos teritorijos paprastai priima tą pirmąją smūginę bangą.“, – pasakojo A. Bukantis.
Vis dėlto tai nėra retas reiškinys, ypač vasaros metu. Prie to prisideda ir klimato kaita, kai kylant vidutinei oro temperatūrai, susidaro daugiau karščio bangų, taigi ir daugiau orų anomalijų.
„Kylant vidutinei temperatūrai, stiprėja ir karščio bangos. Jos darosi intensyvesnės, jų trukmė darosi ilgesnė ir maksimali temperatūra aukštesnė. Jeigu anksčiau sakydavome, kad stichinis reiškinys yra 33–38 laipsniai, tai dabar karščio bangų metu dažnai būna 40–45 laipsniai, ypač Viduržemio jūros regione. Taigi jos gerokai stipresnės ir pražūtingesnės“, – teigė A. Bukantis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai kur tas klimato atsilimas, Bukanti?
