Dėl tokio lietuvių elgesio medikai skambina pavojaus varpais ir sako, kad toks būdas – savęs žalojimas.
Apie tai, ko šiukštu namuose pačiam negalima daryti, norint turėti sveikus ir gražius dantis, tv3.lt skaitytojams papasakojo odontologė Birutė Šlekienė.
Birute, ar pastebite, kad žmonės, prisižiūrėję garsių žmonių patarimų socialiniuose tinkluose, patys ima rūpintis dantimis, užuot ėję pas gydytojus?
Tikrai pastebiu, kad influenceriai reklamuoja burnos priežiūros priemones, visai jomis nepasidomėję, nepaklausę specialistų nuomonės.
Nors pastaruoju metu vis dažniau nuomonės formuotojai parašo man asmeninę žinutę, norėdami paklausti apie dantų priežiūros produktus, kurių reklamos pasiūlymą jie gavo.
Džiugu, kad po truputį net ir socialinėse medijose auga atsakomybė už savo skleidžiamą žodį ir rekomendacijas. Nors ir situacija šioje srityje dar nėra gera, bet tendencijos pozityvios.
Ko dažniausiai imasi lietuviai, norėdami turėti gražius dantis?
Dažniausiai naudoja daug balinamosios dantų pastos, netaisyklingai ir itin stipriai valo dantis ar net
naudoja liaudiškas balinimo priemones. Tuo tarpu reikėtų pasitarti su odontologu, kokios priemonės konkrečiai jūsų burnos būklei tiktų labiausiai, kad turėtumėte ne tik gražią, bet ir sveiką šypseną.
Koks pavojus žmonių tyko, jei patys imasi iniciatyvos savavališkai prižiūrėti dantis nepatvirtinomis priemonėmis?
Dažna klaida – dantų balinimas namuose liaudiškomis priemonėmis, kurios ne balina, o tiesiog nušveičia susikaupusius pigmentus, plonindamos ir braižydamos dantų emalį, dėl ko vėliau dantys gali patamsėti dar labiau, gali atsirasti dantų jautrumas.
Tokiais atvejais dažniausiai žmonės naudoja kepimo sodą arba aktyvintą anglį.
Kita klaida yra nuolatinis balinamųjų pastų naudojimas. Balinančios dantų pastos šalina pigmentines apnašas, bet dantų nebalina, nes išties pakeisti danties spalvą gali tik vandenilio arba karbamido peroksidas.
Tuo tarpu balinančios dantų pastos gali tik nuvalyti pigmentines apnašas, nes jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, todėl jomis nuolat valyti dantų nepatartina, nes gali suplonėti emalio sluoksnis, gali sukelti dantų jautrumą. Ypač tai nepatartina turint jautrius, nudilusius dantis ar dantis atsidengusiomis šaknimis.
Renkantis balinančią pastą labai svarbu atsižvelgti į RDA indeksą (angl. Relative Dentine Abrasivity), kuris rodo pastos abrazyvumą.
Pagal Europinę klasifikaciją, mažai abrazyvios pastos yra iki 55 RDA, vidutinio abrazyvumo 60–80 RDA, didelio 80–120 RDA. Tačiau, deja, ne visi pastų gamintojai RDA reikšmes nurodo ant pakuotės, todėl jos gali tekti ieškoti internete.
Be to, turint estetinį plombavimą, nenaudokite balinančių pastų, kurių RDA indeksas didesnis nei 80, nes estetinis plombavimas gali iš blizgaus pasidaryti matinis.
Taip pat svarbu paminėti, kad ne su visomis balinančiomis pastomis galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį. Naudojant vidutinio ar didelio abrazyvumo pastą su elektriniu šepetėliu, galima pažeisti ir išploninti emalį.
Saugiausia dantis balinti tomis priemonėmis, kurias rekomenduoja gydytojas odontologas ar burnos higienistas, atsižvelgdamas į Jūsų burnos būklę. Savavališkas dantų balinimas gali negrįžtamai pakenkti dantims.
Dar viena populiari reklama socialiniuose tinkluose – dantų tiesinimas kapomis, kurias galima tiesiog įsigyti ir naudoti be odontologų priežiūros. Ar tikrai viskas taip paprasta?
Jokiu būdu. Deja, pasitaiko įstaigų, reklamuojančių dantų tiesinimą namuose, kuomet pacientas savarankiškai nusiima sau atspaudus, nusifotografuoja kreivus dantis ir be odontologo priežiūros ir patikros, pagal paciento pateiktus duomenis, jam pagaminamos ir išsiunčiamos tiesinančios kapos.
Tai gali baigtis paciento užspringimu atspaudine mase, netaisyklingu ir kenkiančiu gydymu, kuomet specialistas negali įvertinti realios klinikinės situacijos ir jos kontroliuoti.
Dantų pozicijos keitimas yra sudėtingas mokslas, kurį gydytojai ortodontai rezidentūroje mokosi kelis metus, kad dantų tiesinimas vyktų sklandžiai ir be komplikacijų dantims ir veido-žandikaulių sistemai.
