Velionis nuo 1995 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Vilniaus apskrities skyriaus Pasieniečių būryje, ilgametis būrio vadas.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1996 m.).
Atsisveikinama su Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu
Kaip skelbė Pasieniečių klubas, S. Averka gimė 1957 m. rugpjūčio 10 d. Musteikos kaime Marcinkonių apylinkėje, Varėnos r. Antano ir Julijos Averkų šeimoje. Pokario metais tėvai aktyviai rėmė Lietuvos partizanus: mama kepdavo duoną, tėvas veždavo maistą į mišką. Tuo pat metu šeima kluone slėpė partizano Jono Ivanausko iš Masališkių km. (slapyvardis Rugys) žmoną su sūneliu Mindaugu.
Stasys mokėsi Musteikos pradinėje mokykloje, Kabelių aštuonmetėje, vėliau – Varėnos vidurinėje mokykloje. Būdamas 15 metų, 1972 m., pateko į KGB akiratį ir buvo persekiojamas. 1975 m. įstojo į Klaipėdos 24-ąją Profesinę Technikosj (jūreivystės) mokyklą, kurios negalėjo baigti dėl KGB peresekiojimo.
1976-1978 m. S. Averka tarnavo sovietinėje armijoje. 1988 m. aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo prieš okupantus judėjimą. Prie Vilniaus arkikadedros saugojo badaujančius, palaikė tvarką Lietuvos Laisvės Lygos ir Sąjūdžio mitinguose. Dalyvavo sovietinių stabų griovime, saugojo starteginius Lietuvos Respublikos objektus, rinko parašus dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Su P. Gedmonu, J. Geležiumi, S. Staniulevičiumi, l. Pipiru nukabino nuo KGB pastato sovietinę vėliavą.
S. Averka 1989 m. tapo Lietuvos demokratų partijos nariu (pažymėjimo Nr. 00017), Lietuvos Šaulių sąjungos nariu (pažymėjimas Nr. 00019). 1990 m. balandžio 19 d. Vilniaus Gedimino pilyje vienas pirmųjų prisiekė Lietuvos Šaulių Sąjungai.
1990 m. lapkričio 13 d. S. Averka įstojo į Krašto apsaugos gynėjų gretas, buvo pasiųstas saugoti valstybės sieną Vilniaus rinktinės Lavoriškių Pasienio kontrolės poste (PKP) – budinčiu, vėliau gavo puskarininkio laipsnį, tapo pamainos viršininku.
Prasidėjus 1991 m. sausio įvykiams, Stasys, kaip daugelis Lietuvos pasieniečių, stojo ginti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (AT), tų pačių metų sausio 11 d. davė priesaiką, dalyvaujant AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kunigui Robertui Grigui ir Krašto apsaugos departamento (KAD) generaliniam direktoriui Audriui Butkevičiui.
Svarbiausių šalies objektų apsaugoje, pakaitom su budėjimais pasienyje, Stasys dalyvavo nuo 1991 m. sausio 7 d. iki rugpjūčio pučo pabaigos. 1991 m. gegužės 24 d. Lavoriškių PKP tarnybos metu postas buvo užpultas OMON smogikų ir Stasys kartu su pamainos viršininku Petru Slavinsku buvo žiauriai sumušti.
1994 m. Pasienio tarnybą perdavus Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žnion, Stasys Averka buvo paskirtas Medininkų PKP vyr. policininku – vizų kontrolieriumi. Valstybės sieną saugojo iki 2001 m. Už tarnybą S. Averkai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė premija.
S. Averka buvo atsidavęs savo tarnybai, bet baigęs ją neliko abejingas – aktyviai jungėsi į įvairias šalies gynybinius pajėgumus palaikančias organizacijas, asociacijas. Stasys tapo ir Pasieniečių klubo steigėju ir vienu pirmųjų klubo narių, nuo 1996 m. dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikloje, priklausė Nepriklausomybės gynėjų sąjungai.
1992 m. S. Averka apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. 1996 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Jo uniformą puošė ir žinybiniai VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklai bei nevyriausybinių organizacijų apdovanojimai.
S. Averka buvo vedęs. Kartu su žmona Regina užaugino dukrą Vytautę.
S. Averka mirė 2025 m. rugpjūčio 17 d. Bus laidojamas Vilniaus Sudervės kapinėse rugpjūčio 20 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
