Savitarnos kasos yra įrengtos beveik visose parduotuvėse. Jos ne tik leidžia išvengti didelių eilių, tačiau ir sutaupyti laiko. Visgi, prekybos centrai pripažįsta, kad turint savitarnos kasas tenka pasitikėti savo pirkėjų sąžiningumu, kurie aparatais naudojasi savarankiškai.
Viena moteris, kuri savitarnos kasose gudraudavo skenuodama pigesnes prekes, tikino maniusi nieko blogo nedaranti. Tačiau teisininkai įspėjo moterį ir visus kitus pirkėjus, kad tokių taktikų naudojimas yra neteisėtas ir toks elgesys gali sukelti rimtas problemas.
Tokia moters naudojama „gudrybė“ paaiškėjo po to, kai moteris kreipėsi į news.com.au redakciją, prašydama advokatų Alison ir Jillian Barrett patarimų.
Ragina gerai pagalvoti prieš sukčiavimą
Ji tikėjosi, kad advokatai padės išspręsti problemą. Savitarnos kasose, pirkdama brangius vaisius ir daržoves, moteris vietoje jų įmuša pigesnes prekes. Ji mano, kad toks elgesys nėra vagystė. Tačiau teisininkai patvirtino, kad taip besielgdama ji pažeidžia įstatymus.
Aiškindama savo logiką, moteris redakcijai rašė: „Dažniausiai avokadus skenuoju kaip svogūnus. Man atrodo, kad tai nėra vagystė, nes vis tiek parduotuvei sumoku tam tikrą sumą.“
Kita skaitytoja, paaiškindama savo draugės logiką, rašė: „Ji reguliariai muša brangesnes daržoves, pavyzdžiui, avokadus, kaip svogūnus. Taip darau ne tik aš, tačiau ir visi kiti!“
Tačiau, kaip aiškino ekspertai, moteris sąmoningai užsiiminėjo apgavystėmis, todėl jos veiksmai buvo neteisėti, rašoma mirror.co.uk.
Teisininkai sakė, kad tokie triukai prekybos centrams ir pirkėjams savo ruožtu tampa labai brangūs, nes dėl tokio žmonių elgesio vėliau pabrangsta produktai.
Teigiama, kad už tokį elgesį galima sulaukti ne tik liepimo atsiprašyti, tačiau ir baudos. Teisininkai ragina visus pirkėjus apgalvoti, ar tikrai verta sukčiauti norint sutaupyti pinigų, perkant avokadus.
Atsakomybė gresia ir Lietuvoje
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė apie tai, kas gresia skirtinguose prekybos centruose mėginant sukčiauti savitarnos kasose. Savo žiniomis apie tai tuo metu dalijosi prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas, „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė Gintarė Kitovė.
Ne paslaptis, kad prekybos tinklai į sukčiavimo ir vagystės atvejus reaguoja. L. Skersytė pasakojo, kad jų prekybos tinklo darbuotojai tuomet įspėja savo klientą apie tokį elgesį.
„Jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad įskaičiuojama neteisinga prekė, taip pat perspėja apie tai klientą. Savitarnos kasų zonos darbuotojas taip pat preventyviai užtikrina, jog šiomis kasomis būtų naudojamasi sąžiningai“, – pranešė ji.
Tuo tarpu G. Kitovė atskleidė, kad jų prekybos tinklas taiko ne tik darbuotojų pagalbą, tačiau taip pat ir įvairias sistemas, padedančias atpažinti pirkėjus, kurie sukčiauja. Anot jos, šis mechanizmas automatiškai atpažįsta savitarnos kasose skenuojamas prekes, o sveriant prekę netinkamai – yra įspėjama apsauga.
„Pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja, pavyzdžiui, obuolių veislę ar bandelės rūšį – tačiau tai daugiau skubėjimo ar neatidumo pasekmė. Jei klientai tikrai sumaišo prekes, draugiškai tokius atvejus išsprendžia parduotuvėje, nes tikrai visko gali pasitaikyti. Dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi ir atsakingi. Visgi jei yra fiksuojamas sukčiavimas, bandymas vogti per savitarnos kasas, visuomet pranešame policijai“, – pridėjo ji.
Tuo tarpu R. Masalskas pasakojo, kad įrankių sukčiavimo atvejams nustatyti prekybos tinklas turi pačių įvairiausių, tad pro jų akis sukčiautojai nepraslysta:
„Naudojame visą kompleksą veiksmų bei priemonių, pasitelkdami ne tik salės ir apsaugos darbuotojų budrumą – tai ir vaizdo stebėjimo sistemos, prekių žymėjimas, analitiniai įrankiai ir dirbtiniu intelektu paremtos programos. Tikime, kad šios priemonės leidžia dažniau pastebėti ir sugauti asmenis, bandančius sukčiauti ar vagiliauti.“
Pasiteiravus, kas gresia už sukčiavimą savitarnos kasose, R. Masalskis atskleidė, kad viskas priklauso nuo sukčiavimo dažnio ir sumos. Specialisto teigimu, anksčiau už tokį elgesį buvo numatomos baudos, tačiau dabar politika griežtėja ir už pakartotinį sukčiavimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Tiek už vagystes, tiek už sukčiavimą savitarnos kasose numatyta administracinė atsakomybė, jeigu padaryta žala neviršija 150 eurų. Tačiau formuojasi nauja teisėsaugos praktika, kai 150 eurų vertės neviršijančios vagystės bei sukčiavimo atvejai yra sisteminami ir juos vykdantys asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų.
Vagystes vykdantys asmenys neturėtų jaustis ramūs, jei jiems ir pavyko išvengti sulaikymo parduotuvėje išanalizavus vaizdo įrašus ir nustačius vagystės atvejus, informacija perduodama policijai“, – paaiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
