Apie tai, kokie požymiai išduoda pasikeitusį kraujospūdį, kodėl jis gali „šokinėti“, kada svarbu kuo greičiau pasirodyti gydytojui ir kaip sau padėti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.
Požymiai, išduodantys pakilusį arba nukritusį kraujospūdį
Vaistininkė pabrėžia, kad padidėjęs kraujospūdis gali būti visiškai „tylus“ – žmogus nieko nejaus. Vis dėlto daliai žmonių organizmas siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.
„Paprastai padidėjusio kraujospūdžio gali ir nepastebėti, nes jis gali būti nejaučiamas. Bet jeigu jaučia, tai tada gali būti paraudęs veidas, spaudimas galvoje, galvos svaigimas ar pykinimas“, – aiškina A. Krušnienė.
Prie tokių požymių ji prideda ir nerimą – pasak jos, kai kuriems žmonėms kraujospūdžio pakilimas pasireiškia psichologiniu diskomfortu.
Kraujospūdžiui krentant, simptomai paprastai būna aiškesni – silpnumas, šaltas prakaitas, apsvaigimas, noras atsisėsti ar atsigulti. Tokiu atveju, svarbu įvertinti, ar tai pavienis atvejis, ar pasikartojantis reiškinys.
„Pagrindinis dalykas – atstatyti skysčius ir elektrolitus. Jeigu žmogui kraujospūdis visada buvo normalus, o staiga nukrito – pirmiausia reikia atsigerti, suvalgyti kažką sūresnio, o jei žmogus diabetikas – būtinai pasimatuoti cukrų“, – aiškina vaistininkė.
Ji priduria, kad trumpalaikį pakritimą gali padėti sumažinti ir stipresnė arbata su kofeinu, tačiau tai nėra gydymas, o tik laikinas palengvinimas.
„Čia toks negydymas – tik tam kartui“, – pabrėžia specialistė.
Kodėl kraujospūdis šokinėja ir kada būtina kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė A. Krušnienė sako, kad žmonės dažnai nesupranta, kodėl kraujospūdis vieną kartą būna aukštas, kitą – žemas. Pasak jos, tam įtakos turi labai daug priežasčių.
„Gali būti nesukontroliuotas cholesterolis, aterosklerotiniai pakitimai, neteisingai vartojami vaistai. Bet gali būti ir paprastesni dalykai – stresas, sūrus maistas, nemiga, nuovargis“, – vardija ji.
Kraujospūdis gali kristi ir dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje – tai ypač aktualu sergantiems diabetu.
Specialistė akcentuoja, kad jeigu žmogus pastebi reguliarų spaudimo svyravimą, būtina fiksuoti rodiklius.
„Reikia matuotis ryte ir vakare, savaitę ar dvi. Jeigu jis reguliariai aukštesnis nei 140/90 – kreiptis į gydytoją“, – sako ji.
Į gydytoją būtina kreiptis ir tuo atveju, jeigu žmogaus kraujospūdis visada buvo normalus, o dabar nukrenta iki 90/60 ar dar mažiau.
Kraujospūdžio rodikliai skiriasi su amžiumi
Kraujospūdžio pokyčius gali lemti ir amžius – vaikų jis natūraliai žemesnis, suaugusiems nusistovi ties klasikiniu 120/80, o vyresniems žmonėms dažnai būna šiek tiek aukštesnis.
„Vyresni žmonės dažnai gerai jaučiasi su 140/90, tai jiems tarsi norma, bet jei rodikliai nuolat viršija šiuos skaičius – būtina gydytojo konsultacija“, – pažymi A. Krušnienė.
Ji primena, kad gyvenimo būdas yra nepaprastai svarbus faktorius: miegas, stresas, kūno masės pokyčiai, mityba, hormoniniai svyravimai.
„Tas gyvenimo būdas daug įtakoja“, – sako vaistininkė.
Kalbėdama apie mitybą, ji akcentuoja, kad druska gali didinti kraujospūdį, o žemas spaudimas dažniausiai pagerėja, kai organizmui trūksta elektrolitų ar skysčių.
Kofeinas ir energetiniai gėrimai taip pat turi įtakos kraujospūdžio kilimui, o magnio trūkumas gali lemti tiek pakilimą, tiek kritimą.
„Kai padidėjęs kraujospūdis – magnis tikrai būtų gerai“, – priduria ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
