Šiandien, kai visi ant rankų nešioja išmaniuosius laikrodžius, savo širdies ritmą galima sužinoti visai nesunkiai. Vis tik svarbu ne tik matyti skaičius, tačiau taip pat žinoti, ką jie reiškia, rašoma menshealth.com.
Koks širdies ritmas yra optimalus ramybės būsenoje?
Širdies ritmas ramybės būsenoje – tai širdies dūžių per minutę skaičius, kai kūnas ilsisi, pvz., sėdite, gulite ir bent kelias minutes neatliekate jokio fizinio krūvio.
Pasak gydytojo Suneeto Singho, skubiosios medicinos specialisto ir Teksaso universiteto Ostine dėstytojo, šis rodiklis suteikia bendrą vaizdą apie širdies veiklą ir netiesiogiai atspindi bendrą organizmo sveikatą.
Kiti organai priklauso nuo deguonies, kurį širdis pumpuoja per kraują, todėl širdies ritmas yra puikus bendros būklės indikatorius.
Normalus ramybės širdies ritmas paprastai yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Svarbu, kad ritmas būtų optimalus, nes tai sumažina širdies raumens apkrovą. Kuo mažesnis širdies darbas ramybės būsenoje, tuo efektyviau ji veikia.
Gydytoja Kate Traynor aiškina: širdį galima palyginti su automobiliu, o kraują su degalais. Kuo greičiau važiuojate, tuo daugiau degalų sunaudojate, o tai reiškia didesnį krūvį širdžiai.
Kokie skaičiai išduoda per greitą arba per lėtą širdies ritmą?
Per greitas širdies ritmas
Greitas širdies ritmas yra toks, kai širdis plaka daugiau nei 100 kartų per minutę. Tokia būsena vadinama tachikardija.
Ši būklė gali būti sukelta karščiavimo, anemijos, dehidratacijos, fizinio ar emocinio streso, kai išsiskiria adrenalinas.
Adrenalinas veikia tarsi kuras, skatinantis širdį dirbti greičiau. Per dažnas plakimas gali sukelti rimtesnių problemų – nuo silpnumo jausmo iki kraujo krešulių ar net širdies nepakankamumo.
Tyrimai rodo, kad 20–50 metų žmonės, kurių širdies ritmas ramybės būsenoje yra 80–99 dūžių per minutę, gyvena trumpiau nei tie, kurių ritmas mažesnis.
Net esant normaliam kraujospūdžiui, aukštesnis širdies ritmas gali būti susijęs su trumpesne gyvenimo trukme.
Per lėtas širdies ritmas
Lėtas širdies ritmas – mažiau nei 60 dūžių per minutę – vadinamas bradikardija. Tai gali reikšti, kad širdis nepumpuoja pakankamai kraujo į smegenis.
Simptomai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai, taip pat veikia širdies plakimo greitį. Sergant hipertiroze, širdis plaka greičiau, o sergant hipotiroze – lėčiau.
Vis dėlto lėtesnis širdies ritmas ne visada reiškia problemą. Sportininkai, pavyzdžiui, dviratininkai ar bėgikai, dažnai turi mažesnį širdies ritmą ramybės būsenoje – kartais net mažesnį nei 40 dūžių per minutę. Tai rodo, kad jų širdis efektyviau pumpuoja kraują, nes yra labiau treniruota.
Vienas geriausių būdų palaikyti sveiką širdies ritmą ramybės būsenoje – reguliari mankšta, tačiau su ne per dideliu krūviu.
Į kasdienę rutiną rekomenduojama įtraukti ir kardio, ir jėgos treniruotes – iš viso apie 150 minučių per savaitę.
Kaip išmatuoti širdies ritmą ramybės būsenoje?
Širdies ritmo sekimo įrenginiai gali tiksliai parodyti širdies ritmą ramybės būsenoje, tačiau tam visiškai nereikia brangios įrangos. Paprasčiausias būdas – išmokti matuoti pulsą.
Atsisėskite ar atsigulkite penkioms minutėms, kad kūnas atsipalaiduotų. Du pirštus padėkite ant kaklo, šalia trachėjos, arba ant riešo, nykščio pusėje. Kai pajusite pulsą, 30 sekundžių skaičiuokite dūžius ir gautą skaičių padauginkite iš dviejų – tai bus jūsų širdies dūžių skaičius per minutę.
Širdies ritmas gali kisti dienos metu, todėl verta matuoti kelis kartus ir nustatyti vidutinę reikšmę. Jei pastebite didelius pokyčius – pavyzdžiui, širdies ritmas nuolat krinta žemiau normos arba pagreitėja be priežasties – verta apsilankyti pas gydytoją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
