Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugumai žmonių žodis „cirkadinis“ – kilęs iš lotynų frazės circa diem, reiškiančios „apie dieną“ – reiškia 24 valandų ciklą, reguliuojantį mūsų miego ir budrumo laiką. Tačiau cirkadiniai ritmai yra įmontuoti praktiškai kiekvienoje kūno ląstelėje, valdomi pagrindinio smegenų laikrodžio, kuris sinchronizuoja „laikrodžius“ mūsų audiniuose ir organuose, įskaitant širdį.

Daugumai žmonių žodis „cirkadinis“ – kilęs iš lotynų frazės circa diem, reiškiančios „apie dieną“ – reiškia 24 valandų ciklą, reguliuojantį mūsų miego ir budrumo laiką. Tačiau cirkadiniai ritmai yra įmontuoti praktiškai kiekvienoje kūno ląstelėje, valdomi pagrindinio smegenų laikrodžio, kuris sinchronizuoja „laikrodžius“ mūsų audiniuose ir organuose, įskaitant širdį.

REKLAMA

Nors šie laikrodžiai yra suderinti su kasdieniais šviesos ir tamsos ciklais, juos taip pat veikia elgesys: miegas, valgymas, fizinis aktyvumas ir stresas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuolaikinis apžvalgos straipsnis, paskelbtas 2025 m. liepos 15 d. žurnale „European Heart Journal“, apibendrina naujausius mokslinius duomenis apie tai, kaip organizmo vidiniai laikrodžiai reguliuoja širdį ir kraujagysles, ir kaip sutrikimai – ar tai būtų dėl pamaininio darbo, prasto miego, ar nesveikų įpročių – gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

REKLAMA

„Kai jūsų miego, valgymo ir mankštos įpročiai nesutampa su jūsų cirkadiniais ritmais, tai gali sukelti daugybę fiziologinių pokyčių, kurie prisideda prie padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos“, – sako dr. Frankas A. J. L. Scheeris, vadovaujantis Medicininės chronobiologijos programai Harvardo universiteto Brigamo ir moterų ligoninėje.

Jis ir kolegos tiria galimas cirkadinio disbalanso pasekmes sveikatai, tirdami savanorius kontroliuojamoje aplinkoje. Mokslininkai manipuliuoja tokiais veiksniais kaip šviesa, temperatūra ir savanorių valgymo, mankštos ir miego laikas.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienio ryto širdies smūgiai

Kaip pažymima apžvalgoje, širdies priepuoliai (infarktai) maždaug tris kartus dažniau pasireiškia ryte, palyginti su vėlyvu vakaru. Dr. Scheerio ankstesni tyrimai padėjo paaiškinti, kodėl: be kitų veiksnių, baltymo, kuris palengvina kraujo krešėjimą, lygis pasiekia piką apie 6:30 val. ryto ir lėtai mažėja per ateinančias 12 valandų – šį svyravimą lemia cirkadinė sistema.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimai taip pat rodo, kad širdies priepuoliai, įvykę tarp vidurnakčio ir 6 val. ryto, linkę sukelti daugiau širdies raumens pažeidimų ir lemia blogesnes ilgalaikes pasekmes.

Širdies smūgiai dažniau pasireiškia pirmadieniais nei bet kurią kitą savaitės dieną. Kodėl? Savaitgaliais žmonės linkę vėliau eiti miegoti ir ilgiau miegoti kitą dieną, ką ekspertai vadina „socialiniu laiko skirtumu“.

REKLAMA

Pirmadienio ryte, kai jiems vėl reikia anksti keltis į darbą, dėl atsiradusio neatitikimo tarp jų socialinio ir biologinio laikrodžio gali atsirasti subtilių kraujospūdžio, hormonų sekrecijos ir medžiagų apykaitos pokyčių, kurie padidina širdies priepuolio riziką.

Panašus reiškinys vyksta kiekvieną pavasarį, kai persukame laikrodžius viena valanda į priekį dėl vasaros laiko. Širdies smūgiai taip pat dažniau pasireiškia pirmąją vasaros laiko savaitę – ypač tą pirmąjį pirmadienį po persukimo.

REKLAMA

Geriausias laikas valgyti ir sportuoti?

Daugelis tyrimų rodo, kad naktinėje pamainoje dirbantys žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tikėtina, iš dalies dėl cirkadinio disbalanso.

Tačiau valgymas tik dienos metu – prieš pat ir po pamainos – gali padėti pamaininiams darbuotojams išvengti šios rizikos, kaip pranešė dr. Scheerio komanda 2025 m. balandžio 8 d. žurnale „Nature Communications“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jų ankstesni tyrimai parodė, kad valgymas naktį padidina alkio hormonų lygį, palyginti su sotumo hormonais, ir taip pat sulėtina medžiagų apykaitą, o tai gali paaiškinti padidėjusią nutukimo riziką tarp žmonių, kurie linkę daugiau valgyti naktį, o ne dieną.

Populiarūs patarimai perspėja vengti mankštintis vėliau dieną, ypač naktį, nes širdies ritmo ir kūno temperatūros padidėjimas po treniruotės gali apsunkinti užmigimą. Nors tai gali būti tiesa intensyviems pratimams likus valandai iki miego, popietės ir vakaro mankšta, remiantis kai kuriais tyrimais, atrodo, labiau sumažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį nei ryto mankšta.

REKLAMA

„Dauguma įrodymų patvirtina ankstyvo valgymo dienos metu, bet vėlesnio mankštinimosi dienos metu naudą“, – sako dr. Scheeris.

Vaistų vartojimo laikas

Apžvalgoje taip pat paliečiama chronoterapijos koncepcija – gydymo pritaikymas prie natūralių organizmo ritmų. Kai kurie vaistai jau yra skiriami atsižvelgiant į laiką.

REKLAMA

Pavyzdžiui, trumpo veikimo statinai, tokie kaip simvastatinas ir pravastatinas, paprastai vartojami naktį, kad atitiktų didžiausią organizmo cholesterolio gamybą. 

Tačiau stipresniems statinams, tokiems kaip rosuvastatinas, laikas neturi reikšmės. Jei jūsų kraujospūdis linkęs didėti naktį arba anksti ryte, kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas prieš miegą gali padėti sumažinti pavojingus ryto šuolius. Tačiau kol kas yra mažai arba prieštaringų įrodymų, kad bet kurie iš šių laiko pokyčių iš tikrųjų turi įtakos su širdimi susijusioms problemoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką galite padaryti

Kadangi mokslininkai toliau tobulina mūsų supratimą apie cirkadinę mediciną, štai keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad išliktumėte sinchronizuoti su savo organizmo vidiniu laikrodžiu.

  • Daugiausiai kalorijų suvartokite pirmoje dienos pusėje. Jūsų medžiagų apykaita yra efektyvesnė dieną, o ne naktį.
  • Reguliariai mankštinkitės, bet tinkamai pasirinkite laiką. Intensyvi treniruotė prieš pat miegą gali sutrikdyti miegą, tačiau popietės ir vakaro mankšta gali būti naudinga jūsų širdžiai.
  • Gaukite ryto saulės šviesos. Ryto saulės šviesos poveikis padeda sustiprinti jūsų cirkadinį laikrodį.
  • Laikykitės pastovaus miego grafiko. Eikite miegoti ir kelkitės maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais.
  • Apribokite vakarinį ekrano laiką. Mėlyna šviesa iš prietaisų gali sutrikdyti jūsų organizmo pasiruošimą miegui.
  • Aptarkite vaistų vartojimo laiką su savo gydytoju. Paklauskite, ar jūsų vaistų vartojimo laikas gali turėti įtakos jų veiksmingumui.

Šaltinis: www.health.harvard.edu

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų