Apie tai tinklalaidėje „Tapk geresniu“ su Arturu Lebedenko kalbasi DI ekspertas, programuotojas Jonas Lekevičius. Jis dalinasi ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir realiais pavyzdžiais iš sparčiai besikeičiančio dirbtinio intelekto pasaulio.
Kibernetinis saugumas ir sukčiai DI amžiuje
Pasak J. Lekevičiaus, artėja laikai, kai telefoniniai bei internetiniai sukčiai vis dažniau naudosis išmaniais DI įrankiais, siekdami išvilioti iš žmonių pinigus ar asmens duomenis.
„Užsienyje jau yra nemažai atvejų, kai žmonės sulaukia skambučių iš neva savo artimųjų, prašančių pagalbos. Tačiau tada paaiškėja, jog tai – tik DI algoritmas, atkūręs pažįstamo žmogaus balsą“, – aiškina ekspertas.
Vis dėlto Lietuvoje tokių atvejų dar beveik nepasitaiko, nes mus kol kas saugo kalbos barjeras. Dabartiniai balso keitikliai daug lengviau susidoroja su anglų ar kitomis populiariomis pasaulio kalbomis, o lietuvių kalba jiems išlieka nemenku iššūkiu.
„Dirbtinio intelekto programos vis dar daro daug klaidų lietuvių kalba, ir taip yra ne tik dėl mažesnių investicijų, bet ir dėl riboto duomenų kiekio“, – priduria J. Lekevičius.
DI pavojai – jau nebe mokslinė fantastika
„Nors kibernetinius sukčius kol kas stabdo lietuvių kalbos sudėtingumas, apgavystės vis dažniau vyksta kitu formatu – socialiniuose tinkluose“, – pasakoja ekspertas.
Čia dažniausiai pasirodo vadinamieji „deepfake“ – dirbtinai sugeneruoti vaizdo įrašai, kuriuose tikri žmonės, dažnai žinomos asmenybės, neva daro arba sako nebūtus dalykus. Tokiais vaizdais dažnai siekiama klaidinti visuomenę, skleisti dezinformaciją ar reklamuoti įvairias prekes bei paslaugas.
Dar vienas pavojus – privačių duomenų panaudojimas. Kalbėdamas apie ko gero populiariausią DI įrankį „ChatGPT“, J. Lekevičius perspėja: „Jei naudojatės nemokamu „Chat GPT“ planu ir keliate į jį kokias nors asmenines nuotraukas ar kitą privačią informaciją, jūs patys „maitinate“ dirbtinį intelektą duomenimis.“
Pasak jo, tokie duomenys gali būti panaudoti tolesniam algoritmo mokymui. Tiesa, situacija visai kitokia naudojant įmonėms skirtą, mokamą „Chat GPT“ planą, kuriame duomenys nėra niekur panaudojami.
Kaip atskirti tikrą nuo netikro?
Nors, eksperto teigimu, jau apie pusę visos internete esančios informacijos ir vaizdų yra sugeneruoti DI, atskirti tikrą turinį nuo dirbtinio vis dar įmanoma.
„Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir nepasitikėti viskuo aklai. Reikia stebėti detales: ar žmonės juda realistiškai, ar jų oda neatrodo pernelyg lygi, dirbtinė?“, – pataria J. Lekevičius.
Jis priduria, kad DI sukurtą tekstą atpažinti sudėtingiau nei vaizdus: „Net specialios plagiato atpažinimo programos, naudojamos mokymo įstaigų, labai dažnai klysta. Todėl reikia pasikliauti paprasta intuicija, stebėti stilių – jei žmogus, kuriam nėra būdingas itin profesionalus rašymo stilius, staiga pradeda kurti komplikuotus, techniniais terminais perkrautus tekstus, tai gali būti ženklas, kad naudojamasi DI.“
Anot jo, DI tekstuose dažnai kartojasi ir tam tikros klišinės frazės, į kurias verta atkreipti dėmesį. Viena šių frazių – „Tai ne tik A, tai – B.“
Profesijos arti išnykimo ribos
Paklaustas, kokios profesijos dėl DI visiškai išnyks per artimiausius 5-10 metų, J. Lekevičius neslepia, jog tokių bus ne viena. Pasak jo – greičiausias išnykimas gresia profesijoms, apimančioms elementarų darbą su tekstu, balsu bei duomenimis.
Ekspertas pamini:
- skambučių centrus ir telemarketingą,
- klientų aptarnavimą telefonu,
- paprastesnio lygmens finansų bei duomenų analitikus,
- administracijos darbuotojus,
- ir netgi savo paties profesiją – programavimą.
„Savo darbe jau beveik neberašau kodo – didžiąją mano darbo dienos dalį sudaro užklausų kūrimas DI įrankiams“, – nusijuokia ekspertas.
Darbo ir žmonijos ateitis
Ar ateis laikas, kai dauguma profesijų išnyks? Pasak J. Lekevičiaus, tikrai taip. Vis dėlto, jis nelinkęs gąsdinti visiška pasaulio griūtimi, o kviečia pažvelgti pozityviau.
„Įmonės jau dabar visus procesus optimizuoja tiek, kiek įmanoma, o DI visada bus pigesnis nei žmogaus darbas. Taigi, galiausiai žmonių darbo poreikis gali sumažėti iki nulio“, – sako jis.
Vis dėlto ekspertas mano, kad nors žmonės ateityje ir nebekurs ekonominės vertės, jie visuomet išliks svarbūs vieni kitiems: „Mums visada bus įdomūs kiti žmonės. Pavyzdžiui, muzika – jei sužinome, kad mums patikusią naują dainą sukūrė DI, ji mums iškart pasidaro nebepatraukli. Tai tik parodo, kad mums visada svarbus žmogaus indėlis.“
Jo teigimu, žmonijos ateitis gali būti ne niūri, o kupina galimybių: „Galbūt nebekursime ekonominės vertės taip, kaip dabar, bet gyvensime geriau – turėsime daugiau laisvo laiko menui, kūrybai, tarpusavio santykiams.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
