Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo senovės protėviai gruodžio 13-ąją minėjo Šviesos dieną – ši ne tik reiškė, jog vakarai jau nebetrumpėja bei jau galima laukti grįžtančios saulės, bet ir leido nuspėti visų metų orus stebint gamtos ženklus.

Nuo senovės protėviai gruodžio 13-ąją minėjo Šviesos dieną – ši ne tik reiškė, jog vakarai jau nebetrumpėja bei jau galima laukti grįžtančios saulės, bet ir leido nuspėti visų metų orus stebint gamtos ženklus.

REKLAMA

Etnologas, profesorius Libertas Klimka priduria, jog į Lietuvą atkeliavus krikščionybei Šviesos diena sutapatinta su Šv. Liucijos diena, tačiau ši šventoji ir buvo šviesos bei tyrumo simbolis.

Orus stebi 12 dienų

Nuo gruodžio 13 dienos senoliai pradėdavo orų stebėjimus, kurie tęsdavosi iki pat Šventųjų Kalėdų – manyta, jog kiekviena diena atspindi atitinkamo metų mėnesio orus.

„Sakydavo taip: kokia gruodžio 13-oji, toks bus sausis, suprasti taip reikėtų – ar sninga, ar lyja, ar pašalę, ar vėjas pučia ir iš kurios pusės. Visą dieną buvo stebima ir maždaug visas mėnuo išsidėsto taip pat. Kokia bus gruodžio 14-oji, toks bus vasaris, kokia bus 15 diena, toks bus kovas ir taip toliau, visus 12 mėnesių galima nuspėti iki Kalėdų žiūrint“, – pasakojo etnologas.

REKLAMA

Spėdami orus lietuviai ne tik atsigręždavo į gamtą, turėjo ir kitų būdų nuspėti, kokie orai toliau laukia – tokie spėjimai buvo svarbūs kaimo žmonėms, nes jų gyvenimo ciklas buvo glaudžiai susijęs su gamta ir orais.

„Prie durų slenksčio, kaimo gryčioj, paberdavo 12 žiupsnelių druskos ir paskui po kurio laiko žiūrėdavo, kuris žiupsnelis drėgnesnis, skaičiuojant nuo durų pravėrimo. Tai reikšdavo, kad galima atspėti, kuris mėnuo bus pats lietingiausias – valstiečiams, aišku, tai labai svarbu planuojant darbus“, – pasakojo L. Klimka.

Ir pats etnologas sako kiekvienais metais įdomumo dėlei visas 12 dienų stebintis gamtą ir užsirašantis tos dienos ženklus – kol kas, kaip pastebi jis, dar neteko nusivilti ir spėjimai yra ganėtinai tikslūs.

Ši diena stebėjimų pradžiai pasirinkta neatsitiktinai – skaičius 12 nuo seno lietuviams turėjo didelę prasmę ir buvo plačiai naudojamas:

REKLAMA
REKLAMA

„Lieka 12 dienų iki Šventų Kalėdų ir, matyt, sureikšmintas tas laikotarpis kaip skaičius 12, kuris reikšdavo tuziną. Taip pat tai yra tarpas tarp dviejų kalendorinių sistemų – senosios Julijaus kalendoriaus ir naujo Grigaliaus kalendoriaus.“

Laukė grįžtančios saulės

Šviesos diena gruodžio 13-oji praminta taip pat neatsitiktinai, jau senovėje protėviai pastebėjo, jog saulė pradeda leistis tuo pačiu metu, kas reiškė, kad neužilgo galima tikėtis vis dažniau išvysti ją ir laukti ilgesnių dienų, išeiti iš tamsiojo laikotarpio.

„Įdomus astronominis pastebėjimas – nuo šios dienos vakarai nebetrumpėja, saulė leidžiasi tuo pat metu. Iš ryto ji dar patrumpina dieną, bet vakarai jau faktiškai nebetrumpėja. Jeigu pažiūrėjus į astronominį kalendorių, matosi, kad tuo pačiu metu leidžiasi saulė, nes iki šiol leisdavosi kas vakarą vis anksčiau, o dabar ji jau sustojo.

Todėl žmonės atkreipė dėmesį, kad jau, matyt, galima laukti saulės sugrįžtant netrukus, faktiškai horizonte pasibaigia jos slinkimas į pietryčius ir ji turėtų pradėti grįžti. Šitas pastebėjimas sureikšmina Šviesos dieną, todėl ji taip ir vadinta“, – paaiškino L. Klimka.

REKLAMA
REKLAMA

Etnologas pabrėžia, jog Šv. Liucijos diena yra paplitusi visose šalyse aplink Baltijos jūrą – ir Skandinavijoje, ir Lenkijoje, Vokietijoje ji yra minima. Vis dėlto, kone labiausiai ji sureikšminama skandinavų ir turi gražias minėjimo tradicijas.

„Jaunimas vaikšto po miestelį, mergaitės baltai apsirengusios, jauni vyrukai su plačiom skrybėlėm, kiekvienas rankoj nešasi po žiburėlį, visus sveikina sugrįžtant mūsų dienos šviesuliui ir ant palangės uždega vieną iš dvylikos žvakelių, kiekvieną dieną vis po vieną daugiau ir tada visa gatvė nušvinta per Kalėdas“, – Skandinavijoje paplitusius Šv. Liucijos dienos papročius vardija pašnekovas.

Šventės – su sniegu

Pasiteiravus, o ką rodo gamtos ženklai ir kokia žiema mūsų laukia, profesorius turi gerų žinių liūdintiems dėl nutirpusio sniego:

„Vis tik Kalėdos turėtų būti su sniegu, nes tai rodė Martyno diena, kuri buvo palyginti šilta, o paprastai būna atvirkščiai – jeigu antis arba žąsis ant vandens per Martyną, tai per Kalėdas ji ant ledo. Turėtų balos būti užšalusios.“

REKLAMA
REKLAMA

Ir šiandien žvelgdamas į gamtą etnologas sako, kad pirmasis 2022 metų mėnuo neturėtų kandžiotis dideliu šaltuku.

„Šiandien, bent jau iš ryto, oras nėra šaltas, bet truputį pašalę, tad sausis neturėtų būti su dideliais speigais. Nežinia, kaip šiandien toliau diena, ar į atlydį ateis, jeigu saulutė pasirodys, šaltis gali sustiprėti. Bet kol kas atrodo, kad sausis nebus labai žvarbus – vėjo nėra, o jis jutiminę temperatūrą labai pažemina“, – kalbėjo L. Klimka.

Ką apie gruodžio orus kalba klimatologai, žiūrėkite čia:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų