gamtos ženklai

Rytoj yra ypatinga diena – pirmoji Velykų diena. Tai gražiausia pavasario šventė, kurios metu norisi būti lauke ir džiaugtis saulės spinduliais bei šiltu, pavasariniu vėjeliu. Ši diena dar ypatinga tuo, kad nuo seno žmonės stebėdami gamtos ženklus, galėdavo nuspėti, kokie orai mūsų laukia. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt atskleidė, į kokius gamtos ženklus reikėtų atkreipti dėmesį pirmąją Velykų dieną.

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Jau ilgą laiką besitęsianti žiema ir niūrūs, pilki orai skatina laukti pirmųjų saulės spindulių, žaliuojančių medžių ir  ryškių gamtos spalvų. Kristina gamtos ženklus stebi jau nuo vaikystės ir puikiai supranta, ką jie pranašauja apie būsimus orus. Moteris stebi gamtą: miškus, paukščius, skruzdėlynus ir pagal tai gali pasakyti, kokie orai laukia.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Grabnyčios, dar vadinamos Perkūno diena. Šią dieną senoliai ne tik melsdavosi Perkūnui, bet ir imdavosi būrimų bei stebėdavo orus, pagal kuriuos spręsdavo, kokie orai laukia. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Sausio 25 dieną Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Pauliaus atsivertimo diena, dar vadinama pusiaužiemiu ar kirmėline. Šią dieną protėviai atidžiai stebėdavo gamtos ženklus, kurie išduodavo, kokie orai laukia. Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kada galima tikėtis orų atšilimo ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.

Kaip pastebi etnologas Libertas Klimka, gruodis – pats tamsiausias metų mėnuo. „Saulutė retsykiais švysteli pažeme ir nusidriekia ilgi pamėkšliški šešėliai. Dažni vėjai, tačiau sniego dar nedaug: 30–70 mm.

Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena. Gruodžio 13-ąją minima šv. Liucijos, dar vadinama Šviesos diena. Ji ypatinga ne tik savo prasme, bet ir tuo, kad protėviai nuo šios dienos imdavosi spėti, kokie orai laukia visus ateinančius metus – stebėkite šiuos ženklus. Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv.

Nedaugelis žino, kad gruodžio mėnesį protėviai spėdavo, kokie orai laukia ne tik žiemą, bet ir visus metus. Sužinokite, ką jie išduoda. Meteo.lt socialiniuose tinkluose pasidalino senolių spėjimais apie gruodį ir visų ateinančių metų orus. Orų spėjimai pagal gruodžio orus Pasirodo, senoliai pagal gruodžio mėnesio orus spėdavo ne tik tai, kokie bus žiemos orai – pagal tai jie spręsdavo, kokie bus visi ateinantys metai.