Yra posakis, kuris ragina, kad jau reikia ir rūbus pasikeisti: „nuo Mataušo kepeliuša kabink už krosnies“ – tai reiškia, kad šiaudinę skrybėlę jau reikia pasidėti kitai vasarai ir galvai ieškoti šiltesnio apdangalo.
„Seniau žmonės sakydavo „nuo Mataušo barščiai ataušo“, tai reiškia, kad dar yra darbų, su kuriais reikėtų paskubėti. Seniau bulves kasdavo maždaug tokiu laiku. Taip pat su linais dar būdavo darbų“, – liaudiškus posakius ir jų reikšmes pristatė L. Klimka.
Visi šie posakiai rodo, kad gamtoje šį metą įvyksta daug permainų ir visai arti rudens lygiadienis. Profesorius pamini, kad šiais metais jis bus rugsėjo 23 dieną, 9 val. ir 50 min. Tą dieną žemė pasieks savo rudens lygiadienio tašką ir naktys pasivys dienos trukmę.
Gamtos ženklai išduodantys artėjančius orus
„Lietuvoje dažniausiai būdavo, kad šalnos apie šį metą nuspalvina jos aplinkinę gamtą visa spalvų palete. Toks būdavo gamtos kaitos taškas ir pažinimas“, – pasakoja L. Klimka.
Kai kurie gamtos ženklai atskleidžia, kokie orai mūsų laukia artimuoju metu. „Gamta sako, kad vasara užsibuvo, nes kregždės tik dabar pradėjo išskristi, nors jau seniai turėjo būti palikusios Lietuvą.
Taip pat labai daug šermukšnių užaugo bei gilių ant ąžuolų – tai rodo, kaip senoliai sakydavo, kad jei buvo karšta vasara, tai laukia šalta žiema, gali pasitaikyti nemalonių, šaltesnių dienų.
Taip pat pievų skruzdės lizdus darosi gan aukštai, ne žemėje, o tai rodo, kad gali būti jog antrojoje rudens pusėje bus lietingų dienų, kada upeliais tekės vanduo“, – profesorius atskleidė, kokių orų tikėtis.
Senosios lietuvių tradicijos
Šv. Mato diena dar kitaip yra vadinama Alutinio švente. „Etnografai dar 19 amžiuje aprašydavo, kad kaimo žmonės susirinkdavo į vieną pirkią, susėsdavo už vieno stalo, o šeimininkai atlikdavo apeigą – paėmę putoto gėrimo ąsotį, apeidavo keturis trobos kampus.
Jie nupūsdavo kiekvieną kampą, užtėkšdavo ant langų ir durų ir pasakydamas, kad dabar gamtoje pragaištingos jėgos naikina augmeniją, atgina šaltį, bet žmonės dabar visus savo darbus ir rūpesčius turės po stogu ir jokios piktos jėgos į mūsų jaukų būstą neįeis.
Paskui visi to gėrimo paragaudavo, o jis gaminamas iš visų auginamų žmogaus javų, sumaišius su miežiais, tokia apeiga žmonės pasitikdavo rudenį ir todėl ji vadinama Alutinio švente“, – senąsias lietuvių tradicijas atskleidė profesorius.
