REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne daug kas žino, kad vasario 2 dieną yra minima Perkūno diena. Teigiama, kad ši šventė, dar kitaip vadinama Grabnyčiomis, žymi antrąjį gamtos žingsnį link pavasario.

Ne daug kas žino, kad vasario 2 dieną yra minima Perkūno diena. Teigiama, kad ši šventė, dar kitaip vadinama Grabnyčiomis, žymi antrąjį gamtos žingsnį link pavasario.

REKLAMA

Šią dieną, taip pat kaip ir per pusiaužiemį, verta atkreipti dėmesį į gamtos siunčiamus ženklus. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šie padės nuspėti ateities orus.

„Kaimo žmonės jau kadaise bus pastebėję, kad antrajam metų mėnesiui stojus, keičiasi vyraujančio vėjo kryptis. Vis dažniau jis ima pūsti iš pietvakarių, taigi lygiai taip, kaip ir šiltuoju pusmečiu. Štai kodėl mėnuo pramintas vasariu“, – pradeda pasakoti prof. Libertas Klimka.

Iš gamtos nuotaikos niuansų šią dieną žmonės spėdavo ne tik būsimųjų metų orus, bet ir derlių. Pasiteiravus, kokie gamtos ženklai išduoda ateities orus, pašnekovas sako, kad prognozės džiuginančios.

REKLAMA
REKLAMA

„Saulėta diena išduoda, kad pavasaris bus ankstyvas, vis dažniau aplankys saulutė, mažiau vėjuotos dienos. Visgi, toks ženklas taip pat praneša, kad vasara gali būti su gausiomis perkūnijomis. 

REKLAMA

Negeru ženklu būtų įvardijamas šią dieną pakilęs stiprus vėjas. Manoma, kad tai pranašauja prastus orus dėl kurių gali atsirasti derliaus stygius. Be to, sakydavo, kad šios dienos išvakarėse paskutinį kartą staugia vilkai, baigiasi jų mėnuo, kas taip pat praneša apie vis labiau artėjantį pavasarį.“

Laimei, šiandieną daugumoje Lietuvos regionų vėjas nėra itin stiprus, todėl galima pasidžiaugti, kad smagesni orai aplankys jau visai netrukus. Artėjantį gamtos prabudimą ir šiltus orus, pasak profesoriaus, išduoda dar ir nuo namų stogų lašantys varvekliai.

REKLAMA
REKLAMA

Vis arčiau pavasario

Prasidėjęs vasario mėnuo neretai yra pramintas permainų metu. Visgi, dažniausiai šis laikotarpis džiugina tuo, kad jau visai netrukus sugrįš vis daugiau saulės spindulių, pamažu ims busti gamta.

Įdomu tai, kad per Grabnyčias žmonės liedavo ir degindavo žvakes, vadinamas graudulinėmis. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų.

„Apskritai ši tradicinė šventė pažymi antrąjį gamtos žingsnelį link pavasario. Sakoma, kad vilkai jos išvakarėse paskutinį kartą stūgauja, nes jau baigiasi jų laikas. Nuo stogo nutįsta žemyn ledo varvekliai.

Yra gausybė ir kitų pastebėjimų, išreikštų patarlėmis, posakiais ir tikėjimais rodo su gamtos požymiais susietą šio mėnesio pradžią.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, kad „nuo Grabnyčių nebereikia šildyti gryčių“. Gražus ir kitas pastebėjimas, kad „po Grabnyčių zylė pradeda žagres kalti“. Suprask, kad pajutęs pavasario dvelksmą, paukštelis vis pabeldžia į palangę“, – aiškina pašnekovas.

Anot prof. L. Klimkos, dabar yra pats tinkamiausias metas apgalvoti ateinančius su pavasariu darbus ir pamažu pradėti jiems ruoštis.

Šio mokslo vyriškio nuomonė
visada tiksli ir galima tikėti kaip antruoju Niutono dėsniu
Labai Jums ačiū. Malonu skaityti Jūsų straipsnius. Pagarbiai Jovile.
Tai kur ten lietuviai su savo grabnyciom! Juk kitur o ypac amerikoj svarbiau. Dar gerai yra zmogus kuris primena musu paprocius. Pagarba.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų