Sutikę gatvėje šią jauną, simpatišką merginą tikrai net nepagalvotumėte, kad po išore, iš pirmo žvilgsnio laiminga ir nerūpestinga, slypi ramybės gyvenime neduodanti paslaptis.
Nors apie lytiškai plintančių ligų (LPL) grėsmę pastaruoju metu kalbama vis daugiau, bet statistika sako ką kitą – sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis rodo, kad jauni žmonės dažnai aplaidžiai vertina savo ir partnerio sveikatą, o pasekmės būna itin skaudžios. Chlamidiozė yra dažniausiai pasitaikanti lytiškai plintanti bakterinė infekcija – serga 30–60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Ligos simptomai dažnai apskritai nepasireiškia arba jų būna nedaug. Ši liga pavojinga tuo, kad be visų kitų komplikacijų ji sukelia ir nevaisingumą.
Medikų verdiktas – nevaisingumas
„Esu 26 metų mergina. Šiuo metu gyvenu užsienyje“, – taip savo laišką naujienų portalui Balsas.lt pradėjo skaitytoja Viltė (merginos vardas pakeistas – aut past.).
„Užsienyje apsigyvenau prieš keletą metų. Jau pirmo apsilankymo pas gydytoją metu man buvo atlikti LPL tyrimai. Buvau šokiruota, kai paskambinęs gydytojas pasakė, kad sergu chlamidioze. Kaip gali būti, kad Lietuvoje reguliariai lankydamasi pas savo gydytoją apie 5 metus gyvenau su šia liga to net nežinodama? Šiandien pasekmės yra itin skaudžios – negaliu pastoti, o gydytojų verdiktas taip pat buvo negailestingas“, – laiške rašė Viltė ir pridūrė, kad viešai prabilti šia tema paskatino ne tik skaudi patirtis, bet ir noras, kad kuo daugiau jaunų žmonių atidžiau rūpintųsi savo sveikata.
Šeimoje LPL tema – tabu
„Aš buvau girdėjusi ir skaičiusi internete apie LPL Lietuvoje, kai buvau paauglė, bet tuomet neatrodė, kad tos ligos iš tiesų tikros. Maniau, kad užsikrečia tik narkomanai ar prostitutės, todėl nei aš, nei mano draugės ir draugai beveik nekreipėme į tai dėmesio. Šalyje, kur gyvenu šiandien, gydytojai LPL tyrimus atlieka kasmet visiems jauniems žmonės iki 26 metų. Kai pati prieš emigruodama nuėjau pasitikrinti pas ginekologę, ji nepasiūlė atlikti jokių tyrimų. Negi Lietuvos medikai vis dar mano, kad tvarkingai atrodantis žmogus negali sirgti šiomis ligomis?“ – ironizavo pašnekovė.
„Mano šeimoje tokios temos buvo kategoriškas tabu, nors mano tėvai ir yra išsilavinę žmonės. Kol su tuo nėra susiduriama, nesuvokiama, kaip svarbu kalbėtis su vaikais apie saugius lytinius santykius. Truputį jaučiu nuoskaudą dėl to, kad mano apie tėvai atvirai su manimi apie tai nesikalbėjo, kaip tai daro šeimos užsienyje, nebuvo šalia tokio žmogaus, kuris būtų galėjęs patarti“, – sakė mergina ir pridūrė, kad, jos nuomone, užsienyje jaunimas kur kas atsakingiau vertina savo sveikatą ir riziką užsikrėsti LPL.
Pirmoji reakcija – graužatis
Į klausimą, kokia buvo pirmoji reakcija, kai sužinojo, kad sergate LPL, pašnekovė sakė: „Pirmoji reakcija buvo šokiruojanti. Negalėjau tuo patikėti. Iš karto skambinau vaikinui ir pranešiau šią žinią, taip pat labai jaudinausi, kad nebūčiau juo apkrėtusi. Negalėjau patikėti, kad man galėjo taip atsitikti. Pradėjau skaityti internete apie chlamidiozę, jos pasekmes ir t.t. Per porą valandų sužinojau tiek daug apie visas LPL, kad jei būčiau nors pusę tiek informacijos turėjusi anksčiau, nė už ką nebūčiau sutikusi turėti lytinių santykių be prezervatyvo.“
Merginos teigimu, diagnozė į jos gyvenimą įnešė nerimo ir įtarinėjimų: nuolatinis galvojimas, kur ir kada ji apsikrėtė LPL vertė narstyti ne pačius maloniausius praeities momentus, o nesibaigiantis ieškojimas, ką apkaltinti taip pat nedavė ramybės.
Kaltinimai sau
Kalbėdama apie tai, kad dažnai lengva forma pasitaikančios ligos pasekmės – nevaisingumas, pašnekovė sakė: „Labai skaudu, kankina nuolatinė savigrauža ir savęs kaltinimai dėl kvailumo, aplaidumo ir nepasitikėjimo savimi. Pykau ant savęs, kad dabar negalėsiu tapti mama, nes per ilgai sirgau šia liga. Jeigu diagnozė būtų nustatyta anksčiau, o ne po 5–6 metų, galbūt šiandien viskas būtų kitaip ir aš galėčiau susilaukti vaikų.“
„Tėvai turi kalbėtis su paaugliais tuomet, kai jų noras viską gyvenime išbandyti yra didžiausias. Tėvai apie tai turėtų kalbėti kaip apie labai gyvenimišką dalyką, o ne kokią nors „gėdą“ ir vis nemanyti, kad jų vaikai tai jau tikrai apsaugoti ir jiems to nenutiks. Mano mama taip pat neteko žado, kai jai šią žinią pranešiau“, – atviravo pašnekovė.
Jaunimo telefoninės pagalbos tarnybos
Pagalba telefonu www.klausau.lt :
Vaikų telefono linija 8 800 11111
Jaunimo linija 8 800 28888
Rusakalbių linija 8 800 77277
Vilties linija 8 800 116123
Profesionali psichologinė pagalba telefonu 8 800 76260
Pagalbos moterims linija 8 800 66366
