Atsisveikinti su juo bus galima laidojimo namuose „Skausmo užuovėja“ rugpjūčio 29 dieną, 17 val.
18 val. Mišios bus aukojamos Šv. Kazimiero bažnyčioje. Rezervinis partizanas bus laidojamas Daugų kapinėse šeštadienį, 14 val.
Patrioto žygdarbiai
95-erių patriotas apie save ir savo žygdarbius kalbėdavo retai. Vis dėlto naujienų portalo AlytusPlius.lt laidos „Laisvės keliu“ kūrybinei grupei prieš trejus metus pavyko su juo pasikalbėti.
Nors apie praeitį daug nekalbėjo, visą sovietmetį jo namuose kabėjo tautinė simbolika, o Gedimino pilis stovėjo lauke.
„Daugiausia kaimo berneliai į partizanus ėjo. O kurie prisitaikėliai – taikėsi prie valdžios“, – jau gulėdamas lovoje sakė V. Žilionis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvą visada nešiojo širdyje ir nieko nesibijojo. „Mano vaikai nebuvo nei spaliukai, nei komjaunuoliai. Per gyvenimą dirbau autobuso, sunkvežimio vairuotoju, tekintoju.
Dirbau ir mašinų gamykloje – ten ant specialių staklių padariau Gedimino vilką. Pastačiau jį lauke, bet niekas nesikabino. O Vytis kambaryje visada buvo su manimi“, – prieš trejus metus kalbėjo dabar jau amžinybėn išėjęs V. Žilionis – Linelis.
Apie rezervinį Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizaną daugiau pasakoja jo bičiulis, alytiškis Vytuolis Valūnas.
„Netekome didžio žmogaus. Kuklaus, tačiau jo praeities žygdarbiai labai iškalbingi. Jaunystėje Vytautas Žilionis padarė tokių darbų, už kuriuos galėjo sumokėti gyvybe.
Linelis ir jo bendražygiai kovojo už laisvę ir nepriklausomybę. Apie jų veiklą prieš sovietus ilgą laiką nebuvo žinoma. Jie nugyveno gyvenimus net ir okupacijos metais. Tokie žmonės dažnai būna labai kuklūs, bet jų žygiai verti didžiausios tautos pagarbos“, – sakė V. Valūnas.
Pavojingas žygdarbis
Pasak jo, 1951 m. sausį kartu su pusbroliu Seirijų krašte V. Žilionis vykdė kovinę Lietuvos partizanų užduotį.
„Tais metais sovietai organizavo okupuotos Lietuvos rinkimus. Žmonės tam priešinosi, nes žinojo apie klastojimus. Rinkimų pastatu buvo pasirinkta mokykla, o Vytauto Žilionio namuose tuo metu gyveno sovietų kariai, turėję saugoti apylinkę. Kadangi jis ir jo tėvai palaikė ryšius su partizanais, 20-metį jaunuolį paprašė dalyvauti operacijoje.
Vytautas su pusbroliu gavo dvi granatas. Jų užduotis – prislinkti prie saugomo mokyklos pastato ir per langus, apie 22 valandą, įmesti granatas. Kai šios sprogtų, o okupantai būtų priversti bėgti, partizanai juos planavo pasitikti ugnimi.
Deja, bunkeriuose sudrėkusios granatos nesprogo, bet to užteko – kolaborantai suprato, kad yra puolami, išbėgo iš pastato ir buvo pasitikti šūviais. V. Žilionis su pusbroliu sugrįžo namo. Jis atsigulė į lovą, apsimetė miegančiu, o kai grįžę kareiviai bandė ieškoti partizanų, paslaptis liko neatskleista.
Neilgai trukus abu gavo šaukimus į sovietinę kariuomenę, išvyko iš Alytaus, ir apie jų dalyvavimą operacijoje niekas nesužinojo“, – apie pavojingą rezervinio partizano žygdarbį pasakojo V. Valūnas.
Atgimimo metais V. Žilionis aktyviai dalyvavo renginiuose, visuomeninėje veikloje, visada pabrėždamas ištikimybę Lietuvai.
Teksto autorė: Daina Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
