Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viena dažniausių rūkymo pasekmių – burnos vėžys. Dažniausiai ši liga yra aptinkama vizito pas odontologą metu, o jos negydymas neretai sukelia ir baisias komplikacijas, kuomet burnos vėžys ne tik išplinta į kitus organus, tačiau ir vizualiai pakeičia žmogaus išvaizdą. Kokie yra šios ligos simptomai ir kodėl jų negalima ignoruoti, su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais žiniomis dalinasi Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.

Viena dažniausių rūkymo pasekmių – burnos vėžys. Dažniausiai ši liga yra aptinkama vizito pas odontologą metu, o jos negydymas neretai sukelia ir baisias komplikacijas, kuomet burnos vėžys ne tik išplinta į kitus organus, tačiau ir vizualiai pakeičia žmogaus išvaizdą. Kokie yra šios ligos simptomai ir kodėl jų negalima ignoruoti, su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais žiniomis dalinasi Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.

REKLAMA

Burnos vėžys – piktybinis susirgimas, kuris prasideda burnos ertmės gleivinėje. Ši nemaloni liga gali plisti ir į kaklo limfmazgius, o vėliau ir į atokesnius organus, pavyzdžiui, tokius kaip kepenys.

„Tokie piktybinių ląstelių židiniai vadinami metastazėmis. Burnos vėžys gali pažeisti bet kurią burnos ertmės vietą: žandą, dantenas, gomurį, liežuvį, burnos dugną.

REKLAMA

Ligos diagnozė yra įvardijama pagal tai, kur pirmiausiai atsirado ir buvo aptiktas navikas, pavyzdžiui, sakome „liežuvio vėžys“, „minkštojo gomurio vėžys“ ar panašiai“, – teigia Otilija Kutanovaitė, Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė. 

Burnos vėžio simptomai

Daugiau nei 90 procentų burnos vėžio atvejų yra susiję su tabako gaminių vartojimu, alkoholio piktnaudžiavimu, prasta mityba, uždegiminėmis burnos ertmės ligomis, pavyzdžiui, tokiomis kaip periodontitas.

„Apie 10 procentų pacientų niekada nėra rūkę ar piktnaudžiavę alkoholiu, todėl tais atvejais ligos kilmė išlieka neaiški. Tai galėtų paaiškinti ir genetiniai pokyčiai, tačiau nėra rasta nei vieno geno, atsakingo už šios ligos išsivystymą“, – priduria gydytoja žandikaulių chirurgė O. Kutanovaitė.

Dažniausiai pirmieji ligos simptomai būna skausminga opelė arba iškilimas kurioje nors burnos ertmės vietoje, kuris nepraeina per dvi savaites. Tokias žaizdeles gali paaštrinti sūrus, rūgštus arba aštrus maistas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kartais pirmasis ligos simptomas būna nebesilaikanti, nebepatogi dantų plokštelė. Verta kreiptis į specialistą, jei staiga be aiškios priežasties atsiranda danties paslankumas, dantenų patinimas“, – priduria O. Kutanovaitė.

Neretai teigiama, kad pas specialistus pacientai papuola iš odontologų, kurie pirmieji pastebi ligą. Tačiau, taip manyti nėra teisinga, kadangi, pasak gydytojos, yra paskaičiuota, jog į specializuotą onkologinę įstaigą burnos vėžiu sergantį pacientą vienodai dažnai atsiunčia ir odontologai, ir šeimos gydytojai:

„Galima sakyti, kad pirmiausiai ligą pastebi pats ligonis. Atsiradę simptomai pacientą priverčia kreiptis pagalbos. Žinoma, odontologas turi privilegiją žmogaus burnos ertmę apžiūrėti kiekvieną kartą kai žmogus kreipiasi į jį dėl kitų priežasčių ir ligą įtarti anksčiau, ar įspėti žmogų, kad jis turi riziką susirgti burnos vėžiu, diagnozuoti potencialiai navikinius susirgimus.“

Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė pasakoja, kad nustačius ligą pagal naviko dydį, metastazių buvimą arba nebuvimą ir jų dydį limfmazgiuose, atokiuose organuose, galima burnos vėžį suskirstyti į I, II, III, IVA, IVB, IVC stadijas.

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, I ir II stadijos metu nustatomas navikas iki 4 cm dydžio, nerandame ligos išplitimo kaklo limfmazgiuose ar kituose organuose.

IVB stadijos metu matome arba labai didelį naviką, peraugantį į kaulus, odą arba nesvarbu, kokio dydžio naviką, stipriai išplitusį kaklo limfmazgiuose (metastatinio limfmazgio dydis gali siekti ir 10 cm). Jei ligoniui nustatomos metastazės kituose organuose, jam diagnozuojama IVC stadijos liga“, – paaiškina gydytoja žandikaulių chirurgė O. Kutanovaitė.

Gydymas ir prevencija

Kuo mažesnė ligos stadija, tuo geresnė ligonio prognozė ir paprastesnis ligos gydymas. Jeigu stadija didesnė, tuo prasčiau numatomas ligonio išgyvenamumas, gyvenimo kokybė, sudėtingesnis ir toksiškesnis gydymas:

„I-II stadijos burnos ertmės vėžiu sergančiam ligoniui gali užtekti vien operacinio gydymo, III-IV stadijos ligai reikia papildomų gydymo būdų – spindulinio gydymo, chemoterapijos. Dramatiškai skiriasi išgyvenamumas sergant I stadijos burnos vėžiu ir IVB stadijos liga – pirmuoju atveju 5 metų išgyvenamumas siekia 95 procentus, o antruoju – tik 20 procentų.“

REKLAMA
REKLAMA

Medicinos specialistė tvirtina, kad burnos vėžiu sergančio paciento gydymas – didelės komandos darbas. Anot moters, vienu arba kitu ligos gydymo etapu dalyvauja ir slaugytojai, ir logopedai, ir reabilitologai, ir mitybos specialistai, ir paliatyvios medicinos gydytojai, ir otorinolaringologai, ir veido ir žandikaulių chirurgai, ir radioterapeutai, ir chemoterapeutai bei kiti specialistai.

„Pirmo pasirinkimo burnos vėžio gydymas – operacinis: naviko pašalinimas, kaklo limfmazgių pašalinimas, atsiradusio audinių defekto rekonstrukcija. Dažniausiai tuo ir baigiasi I-II stadijos vėžio gydymas. Tačiau, deja, daugiau nei 6 procentams ligonių yra diagnozuojamas III-IV stadijos vėžys ir vien operacinio gydymo šiems pacientams gydyti nepakanka.

Tuomet skiriamas gydymas spinduline terapija, pridedamas sisteminis gydymas vaistais. Kuomet matome, kad žmogus yra išsekęs, liga yra labai pažengusi, skiriamas tik simptominis gydymas – skausmo, pykinimo ir kitų simptomų malšinimas“, – pasakoja gydytoja žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Burnos vėžys bjauri liga yra ne tik dėl nemalonių simptomų, tačiau ir dėl to, kad neretai gali pakeisti žmogaus išvaizdą, atsiranda veido srities deformacijos. Jis gali sutrikdyti ir tokias kasdienes funkcijas kaip rijimas, kalbėjimas, kvėpavimas.

„Dėl šių funkcijų sutrikimo liga žmogų atskiria nuo visuomenės. Gal todėl mažai ir girdime, matome žmones, kovojančius su šia liga. Kuo navikas didesnis, tuo daugiau funkcinių pažeidimų galime tikėtis“, – priduria O. Kutanovaitė.

Apsisaugoti nuo šiol nemalonios ligos gali padėti ir tam tikrų profilaktinių gairių laikymasis, sveikos gyvensenos principų toleravimas. Pagrindinė profilaktika, anot gydytojos, yra rizikos veiksnių – tabako, alkoholio gaminių vengimas.

„Taip pat labai svarbu laikytis burnos higienos, reguliariai lankytis odontologo, burnos higienisto kabinete. Žinome, kad burnos higiena yra pagrindinis dantų ėduonies išvengimo būdas, bet taip pat galime sakyti tai yra savistabos būdas.

Valant dantis galime apsižiūrėti savo burną, įvertinti atsiradusius pakitimus. Svarbu atsiradusių pakitimų neignoruoti ir kreiptis pagalbos“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė.

74 metu mociute numire nei nebandziusi rukyti nuo plauciu vezio o 103 metu mociute ruko nuo 16 metu ir mesti nei nesiruosia taip kad maziau sukit galva nuo likimo noeks nepabegsit mirsim visi anksciau ar veliau koks skirtumas :D
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų