Iš Kyjivo kilusi optikos salono savininkė Larysa Kostenko pasakoja, kad vasario 24 dieną, kartu su savo šeima – vyru ir dukra, turėjo parskristi į Kyjivą, iš po savaitę trukusių atostogų Egipte. Deja, tačiau kaip ir daugumos kitų ukrainiečių gyvenimus pakeitė netikėtai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Tuo metu, kai prasidėjo karas, kartu su šeima turėjome grįžti atgal į Kyjivą. Nutiko taip, kad to padaryti mums nepavyko, nes vos tik prasidėjus karui buvo subomborduotas Kyjivo oro uostas bei uždaryta virš Ukrainos oro erdvė. Teko likti Egipte ir apsistoti Marsa el Alame.
Su šeima, kaip nujausdami, tą dieną, kai prasidėjo karas, nubudome dar prieš aušrą, be jokių skambučių ar žadintuvų. Kuomet pamatėme žinias, negalėjome tuo patikėti, apėmė siaubas, baimė, o taip pat mintyse nuolat sukosi daugybė klausimų – kas, kaip, kodėl, už ką, ką daryti, kas bus, kaip mama, tėtis, vyro giminės, draugai?“ – pasakoja prisimindama pirmąsias užklupusias emocijas L. Kostenko.
Moteris labiausiai nerimavo dėl gimtinėje likusios garbaus amžiaus savo mamos (72), kuri gyveno visai šalia Boryspilio oro uosto, kuris vienas pirmųjų buvo susprogdintas prasidėjus Rusijos atakoms. Nors viskas prasidėjo paryčiais, Larysai su mama susisiekti pavyko tik 10 valandą ryto.
„Esu be galo dėkinga kaimynams ir draugams, kurie mamą priėmė pas save ir kartu rūsyje saugojo, kol mums pavyko išspręsti problemą ir ją perkelti į saugesnę vietą“, – sako ukrainietė.
Kelionė į Lietuvą
Prasidėjus karui Larysa gavo Egipto vyriausybės dekretą, kuris leido neribotam laikui pasilikti ukrainiečių tautybės turistams šalyje. Moteris pasakoja, kad už asmenis liko atsakingi kelionių organizatoriai, kurie net ir patys negalėjo užtikrinti kas ir kaip dabar bus:
„Vis dėlto, nusprendėme ieškoti galimybių kaip palikti šalį. Visai netikėtai radome likusias laisvas tris evakuacines vietas užsakomajame skrydyje į Vilnių, kuris buvo kovo 11 dieną. Tol, kol laukėme skrydžio, Egipte mums teko pakeisti keturias gyvenamąsias vietas.“
Kol nerimastingai toli nuo namų šeimai teko laukti skrydžio į Lietuvą, L. Kostenko kartu su vyru bei dukra nuotoliniu būdu padėjo Ukrainoje esantiems žmonėms persikelti iš rytinės ir centrinės šalies dalies persikelti į vakarinę: parūpino būstus, padėjo savanoriams tarpininkauti, stengėsi, kiek įmanoma su visais pažįstamais bendrauti bei palaikyti vieni kitus.
„Šiuo metu, būdami su šeima Lietuvoje, esame dėkingi už rūpestį, šilumą ir palaikymą, kuri mums suteikė ir vis dar teikia mus priėmusi šeima. Čia mus pasitiko kaip gimines, be galo rūpinasi, atvežė šiltesnių drabužių, padėjo sutvarkyti dokumentus.
Esu be galo dėkinga visiems, kurie padeda mūsų šaliai šiuo sunkiu metu. Labai noriu grįžti namo ir tikiu mūsų bendra Ukrainos pergale“, – jautriai dėlioja žodžius Larysa.
Nors Larysa kartu su savo artimaisiais Vilniuje, tačiau jos tėvai, giminės ir draugai vis dar yra tebelikę Ukrainoje. Pabėgti nuo sunkių minčių ir karo emocijų, čia, Lietuvoje, pašnekovei padeda širdžiai artimas pomėgis.
Mieli Larysos rankdarbiai
Rankdarbiai yra ne tik papildoma moters veikla, tačiau ir laikas, kuomet L. Kostenko gali atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos, susitvarkyti su nerimu ir problemomis, kurios užklumpa įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais.
„Rankdarbiai yra mano hobis, mėgstu vis ką nors pameistrauti, sukurti naujo. Savo rankų darbo daiktus stengiuosi gaminti tada, kai pati esu nusiraminusi, nes per mano rankas mano energija persiduoda į patį darbą. Tokia veikla man tarsi meditacija“, – nusišypso Larysa.
Pašnekovė pasakoja, kad gali ir siūti, ir megzti, ir siuvinėti, ir piešti. Tokie meniniai pomėgiai ukrainietę lydėjo visą gyvenimą. Pastarąjį dešimtmetį Larysa Kostenko aktyviai užsiima žaislų gamyba vaikams, kuriuos net ir būdama Lietuvoje, toliau mielai kuria.
„Lietuvoje turiu siuvimo kelioninį komplektą ir nagų žirkles. Atvykusi čia, pabandžiau kažką pasiūti ir taip atsirado pirmasis zuikis. Supratusi, kad man trūksta medžiagų, kreipiausi į grupę „Facebook“ – „Ukrainiečiai Lietuvoje“. Pasiteiravau, galbūt kas nors gali pasidalinti, kur galėčiau įsigyti pigiau audinių ar jų atraižų.
Taip pat pasidalinau ir keletu savo darbų. Komentaruose sulaukiau be galo daug informacijos, žmonės pradėjo siūlyti pagalbą, noriai siūlėsi padovanoti audinių likučius, nėrinius ir siūlus. Buto, kuriame šiuo metu gyvename, šeimininkė, man taip pat paskolino ir savo pačios siuvimo mašiną“, – teigia Larysa.
Tai, kad šiuo metu moteris gali saugiai kurti ir gyventi Lietuvoje kartu su savo šeima – L. Kostenko neįkainojama dovana. Pasakodama ji graudinasi, kad tai jai yra be galo svarbu ir jautru:
„Esu dėkinga visiems padėjusiems man ir vėl kurti bei taip suteikti džiaugsmo kitiems. Kartu su šeima čia turime galimybę gyventi, o ne išgyventi dabartinėmis sąlygomis. Tai, kad galiu kurti savomis rankomis, man yra tarsi prisiminimas ir ryšys atgal į ramų bei laimingą gyvenimą Ukrainoje.“
Nors didžiąją laiko dalį moteris praleidžia kurdama rankų darbo žaisliukus vaikams, tačiau šiuo metu, ji taip pat būdama Vilniuje veda ir akvarelės tapybos ant vilnos meistriškumo kursus.
„Šiuo metu vaikams nelabai siuvu, tačiau pastebėjau, kad ypač per tam tikras šventes, žmonėms patinka lėlytės-amuletai (rus. krupenichki). Tai yra specialios lėlės, pagamintos iš audinių atraižų ir pripildytos kruopomis.
Galima sakyti, kad tokia lėlė yra šiuolaikinė ukrainietiškos lėlės motanka versija. Manoma, kad tokios lėlytės padeda pritraukti turtus, papildo šeimos gyvenimą džiaugsmu, ramybe“, – nusišypso moteris.
Dažniausiai savo rankdarbiams Larysa renkasi natūralias medžiagas – medvilnę, musliną, liną. Tačiau, pavyzdžiui, vaikiškiems žaislams arba antklodžių gamybai, renkasi ir pliušą, kuris, pasak pašnekovės, yra malonus liesti.
Pasiteiravus, kas padeda moteriai savo kūrybai gauti įkvėpimo, ukrainietė nusijuokia, kad iš vienos pusės tai yra labai sunkus klausimas, o iš kitos itin paprastas atsakymas – viskas, kas ją šiuo metu supa:
„Įkvėpimo suteikia sutikti žmonės, šilti jų žodžiai, malonios akys, miestas su mielomis ir jaukiomis gatvelėmis, gamta ir pirmosios pavasario gėlės – krokai. Taip pat geros žinios iš Ukrainos, apsikabinimai su draugais ir pokalbiai su artimaisiais, saulėtas oras ir net nedidelis lietus. O tiksliau – ramus gyvenimas ir dabar esančių žmonių šiluma.“
Visai neseniai Larysa Kostenko dalyvavo ir amatininkų mugėje „Miesto laboratorija“, kur buvo galima įsigyti moters kurtų rankdarbių. Tačiau, visus kitus, norinčius pamatyti Larysos darbus, pašnekovė kviečia užeiti į jos sukurtą „Facebook“ grupę „Larysa Studio“.
