Sukrėsta močiutė, palikusi savo namus Ukrainoje, jautėsi nepaprastai laiminga, atgavusi savo mylimą augintinį. 86 metų Violeta su šeima pabėgo iš Odesos, kai prieš šešias savaites Rusija įsiveržė į Ukrainą, rašo mirror.co.uk.
Nepajėgė panešti šuns
Moteris buvo pasiryžusi su savimi pasiimti 12-metę juodą labradorę Tašą, tačiau pastangos nešti šunį baigėsi ašaromis ir jos buvo priverstos išsiskirti. Tašą, kuriai, skaičiuojant žmogaus metais, taip pat yra 86 metai, Rumunijoje priėmė nepažįstami žmonės, kurie pažadėjo ją grąžinti, kai bus saugu.
Vakar Violeta ir labradorė Taša pagaliau vėl susitiko malonių nepažįstamų žmonių dėka, kurie nugabeno šunį beveik 3000 km. Violetos šeima keliavo iš Ukrainos į Airiją, kur ją mielai priėmė airiai Co Clare miestelyje.
Negalėjo pamiršti geriausios savo draugės
Vis tik, 86-erių metų moteris negalėjo nustoti kalbėti apie savo „geriausią draugę“ Tašą. Dublino labdaros darbuotoja Debbie Deegan, padėjusi šeimai nuvykti į Airiją, pasiryžo suvienyti kenčiančias širdis.
Ji sakė: „Violetai su šeima atvykus iš Ukrainos į Rumuniją, ji nepajėgė rūpintis šunimi, todėl atidavė ją rumunų šeimai. Tai ją labai nuliūdino. Ji buvo sugniuždyta. Ji man pasakė, kad Taša yra jos geriausia draugė“.
Kai Violetos šeima kirto Rumunijos sieną, su Debbie susisiekė Amerikoje gyvenantis draugas rusas. Debbie galėjo padėti, nes turėjo ryšių su labdaros organizacijos „To Children With Love“ įkūrėjais.
Šeima ‒ Violeta ir jos sūnus bei marti ‒ keliavo per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Austriją, kol, galiausiai, kovo pradžioje, atvyko į Airiją.
Debbie pasakojo: „Jie atskrido į Dublino oro uostą ir aš nuvykau jų pasitikti. Jie teturėjo tik drabužius, kuriais vilkėjo. Violeta buvo nusiminusi, nes paliko mylimą šunį – apie nieką daugiau ji nepajėgė kalbėti“.
Padedama Violetos anūkės, kuri atskrido iš Amerikos, Debbie užmezgė ryšius su rumunų globėjų šeima.
„Susisiekėme su kelionių kompanija, prašydami pagalbos, ir tai kėlė nerimą, nes turėjome labradorę pervežti per keturias ar penkias sienas. Mums padėjo labai, labai geri žmonės. Jie buvo profesionalūs šunų prižiūrėtojai. Taigi turėjome įsitikinti, kad Taša turi tinkamą šuns pasą, visus skiepus ir yra paženklinta“, – sakė Debbie.
Vėl susitiko su savo šunimi
Žmonės galėjo labradorę atgabenti tik iki Anglijos, tad prireikė paskutinių didžiulių pastangų ją pristatyti į Dubliną. Debbie paskelbė žinutę pagalbos Ukrainai svetainėje ir su ja susisiekė Lisa Kay, kuri pasiūlė laikinai pasirūpinti Taša savo ūkyje netoli Birmingamo.
Tada Debbie draugas John D'Arcy iš Waterford pasisiūlė vykti į Angliją paimti Tašos. John jautė ddidžiulę simpatiją labradorams, nes Taša priminė jo šunį Gertie.
Šeštadienį John su kompanionu nuvyko į Angliją paimti Tašos, o jo kelionės išlaidas apmokėjo draugai iš Co Waterford.
Vakar Debbie socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo žinia, kad Violeta pagaliau susitiko su Taša – ir nebuvo laimingesnių už jas!
