Iš beveik tris mėnesius trukusios kelionės po Ameriką grįžo šiuo metu Vilniuje gyvenantys šiauliečiai Rokas Janulis, Paulius Vachteris ir varėniškis Arnoldas Vaičaitis. 84 dienas vaikinai keliavo ten įsigytu mikroautobusu be iš anksto suplanuoto maršruto.
Mikroautobusas – lyg iš „A-komandos“
Šiemet inžinerijos magistro laipsnį apgynusiam 24-erių Rokui kelių mėnesių kelionė po Ameriką – tikrove virtusi svajonė. Studijuodamas pagal mainų programą Danijoje, jis laisvalaikiu dirbo, kad sutaupytų jai reikiamų lėšų. Baigęs studijas, rugpjūčio viduryje svajonės link išskrido su dviem bičiuliais.
Pažintį su Ameriką nuo Niujorko pradėję vaikinai neturėjo jokio kelionės maršruto, tik bilietus namo lapkričio pradžiai. Lankytinų vietų sąrašą jie pildė, daugiausia vadovaudamiesi sutiktų Amerikos lietuvių patarimais ir kasdiene savo nuotaika.
Pirmiausia apsistojo Manhetene gyvenančios pažįstamos šiaulietės namuose ir žvalgėsi automobilio, kuriuo po šalį galėtų ne tik važiuoti, bet ir jame gyventi. Galimybės nuomotis transporto priemonę nesvarstė, nes ji būtų atsiėjusi apie 3000 dolerių.
Iškilo pirmieji keblumai: Niujorko valstijos įstatymai užsieniečiams, kurie neturi vietinio sveikatos draudimo ir registracijos, savo vardu įsigyti automobilį draudžia.
Lietuviams pasisekė. Jie rado anglų keliautojų grupę, kuri Kalifornijoje įsigytu mikroautobusu pervažiavo visą Ameriką iki Niujorko. Kalifornijos įstatymai registruoti užsieniečiams automobilius leidžia. Tad nusipirkę iš anglų mikroautobusą, lietuviai juo teisiškai dar galėjo važiuoti pusantro mėnesio. Vėliau Ilinojaus valstijoje gavo laikinus automobilio numerius dar 3 mėnesiams.
1995 metų „Chavy Van“ jiems atsiėjo 2300 dolerių. Rokas juokiasi, kad jie keliavo tokiu pat mikroautobusu, kaip serialo „A-komanda“ herojai. „Tik mūsiškis nebuvo juodas“, – juokiasi.
Kelionės pabaigoje vaikinai automobilius superkančiai kompanijai savo ištikimo kelionės „draugo“ vos nepardavė už 300 dolerių. Tačiau netikėtai sulaukė atsako į skelbimą iš pirkėjo, kuris sutiko mokėti 1700 dolerių. „Pasijutome lyg laimėję loterijoje“, – pasakoja Rokas.
Trims mėnesiams – 9000 litų
Buvę mikroautobuso savininkai lietuviams paliko miegmaišius, palapinę, dujinę viryklę su dujų balionais, indus, puodus. „Turėjome praktiškai viską, ko mums galėjo prireikti“, – džiaugėsi Rokas.
Tiesa, palapine jie taip ir nepasinaudojo: pusę kelionės nakvojo pas vietinius lietuvius, kitą dalį – mikroautobuse. Sustodavo poilsio aikštelėse prie greitkelių. Nors kelio ženklai draudžia ten stovėti per naktį, lietuviams susidūrimų su policija pavyko išvengti.
Kadangi nakvynė nekainavo, pagrindinės keliautojų išlaidos – degalams ir maistui. Benzino kaina JAV – nuo 3,11 iki 4,7 dolerio, o Kalifornijoje vienoje degalinėje galėjo tekti mokėti net 6,7 dolerio už galoną (3,9 litro) benzino.
Per 84 dienas, vaikinai nuvažiavo kiek daugiau nei 19 tūkstančių kilometrų ir išnaudojo apie 3200 litrų benzino.
Rokas neapsigavo į Ameriką pasiėmęs vos porą marškinėlių, džinsus ir dvi batų poras. Drabužiai Amerikoje – pigesni nei Lietuvoje, tad viską, ko trūko, nusipirko vietoje.
„Kelionę pradėjome vasarą, baigėme dar šiltą rudenį. Didžiąją kelionės dalį buvo daugiau kaip 20 laipsnių šilumos. Daug drabužių ir nereikėjo“, – apie gerą kelionės laiką pasakoja vaikinas.
Skaičiuodamas galutines kelionės išlaidas, Rokas atviras: beveik 3 mėnesiai Amerikoje jam atsiėjo apie 9000 litų.
Nuo senjorų rojaus iki asmeninio svajonių kampelio
Iš Manheteno keliautojai patraukė pas Longailende gyvenantį Arnoldo dėdę. „Ir patekome į senjorų rojų, – šypsosi Rokas, – mat mus svetingai priėmęs Kolumbijos universiteto profesorius gyvena rajone, kuriame namą gali įsigyti tik vyresni nei 51-erių žmonės.“
Grįžę pro Niujorką, keliautojai išvažiavo link Čikagos. Žinoma, negalėjo aplenkti Buffalo, greta kurio – žymieji Niagaros kriokliai.
Pasinaudoję tinklalapiu www.couchsurfing.org, lietuviai Buffale apsistojo pas gydytoją, kuris jiems primygtinai rekomendavo „Anchor Bar“. Tai baras, kuriame pirmą kartą buvo pagaminti žymieji viščiukų sparneliai, išgarsinę šį kraštą. „Nepasigailėjome, sparneliai tikrai buvo dieviško skonio“, – neslepia Rokas.
Norėję pamatyti Niagaros krioklius iš Kanados pusės, iš kur šie – įspūdingesni, lietuviai nusivylė. Jų turistinė viza neleido keletą kartų kirsti sienos. Išvažiuoti į Kanadą jie galėjo, tačiau teisiškai nebūtų galėję grįžti į JAV.
Tarp gamtos ir urbanistikos
Čikagoje ekstremalių patyrių taip pat netrūko. Vaikinai kilo į 103-ą Willis Tower aukštą, kurio balkonai – ne tik stiklinėmis sienomis, bet ir grindimis. Šis dangoraižis – aukščiausias pastatas JAV ir penkta pagal dydį laisvai stovinti struktūra pasaulyje.
Pietų Dakotoje keliautojai nepraleido progos įsiamžinti prie Rašmoro kalno, kuriame iškalti keturių žymiausių JAV prezidentų atvaizdai.
Amerikos gamtos įvairovę jiems atvėrė Yellowstone nacionalinis parkas (Vajomingo valstija). Čia įvažiavę vyrukai per tris dienas nespėjo įveikti viso turistams siūlomo apie 200 kilometrų maršruto, tačiau pamatė užtektinai kalnų, krioklių, kanjonų, geizerių ir laukinių gyvūnų. Įvažiavimas savaitei automobiliu čia kainuoja 25 dolerius.
Salt Lake City (Juta) jų laukė dar egzotiškesnis gamtovaizdis – išdžiūvęs ežeras, nuo druskų visiškai baltu dugnu. Tačiau keliautojų akį jis labiau traukė ne kaip gamtos objektas. „Čia yra greičio ruožas, kuriame siekiama pasaulio greičio rekordų. Gaila, mes neturėjome galingesnio ir greitesnio automobilio“, – šypsojosi Rokas.
Galiausiai lietuviai pasiekė Kaliforniją. „Man tai – valstija numeris vienas Amerikoje. Ji turi kalnus, vandenyną, mišką ir puikų orą, ne tokį drėgną kaip Floridoje. San Franciskas – mano svajonių miestas, tikrovėje atrodantis dar patraukliau nei matytose nuotraukose ar filmuose“, – pakylėtai pasakojo kelionės sumanytojas.
Pirmasis greitkelis ir „Route 66“ nenuvylė
Lietuviai neapsigavo nuo San Francisko garsiuoju pirmuoju greitkeliu patraukę palei vandenyną. „Kiekvienas posūkis čia – ypatingas, vaizdai – kaip iš atviruko. Paplūdimiai – fantastiško grožio ir beveik laukiniai“, – įspūdžiais dalijosi Rokas.
Los Andžele vaikinai susipažino su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Danguole Navickiene, kurios kontaktus jiems davė Arnoldo dėdė. Tenykštėje parapijoje sekmadienį keliautojai pasijuto vietinėmis įžymybėmis, nes su jais norėjo bendrauti beveik visi.
Čia vaikinai pasiliko porai savaičių, mat rado pagalbinių darbų šeimose, kurie leido bent iš dalies padengti kelionės išlaidas.
Vis dėlto vėliau uždarbį panaudojo ne joms, o Las Vegasui, kur apsistojo pas Roko draugą. „Jei nuvažiuoji į Las Vegasą, kodėl neišleidus 100 dolerių“, – svarsto Rokas, pripažindamas, kad milijono ar „Ferario“ jie nelaimėjo.
Kaip inžinierių šiaulietį sudomino ir įspūdinga Hoover Dam – Kolorado upės užtvanka, kuri gamina didžiąją dalį elektros Las Vegaso poreikiams.
Pirmasis greitkelis nebuvo vienintelis įspūdį lietuviams palikęs kelias. Arizonoje jie riedėjo garsiuoju „Route 66“. „Pasirinkome senąjį, dabar retai naudojamą jo ruožą, todėl džiaugėmės pakelėse matydami itin egzotiškai atrodančias senas degalines“, – pasakojo Rokas.
Įsiminė ir NASA Johnson kosminis centras Hiustone, Teksase. Ne tik iki valios prisižiūrėję į raketas ir pamatavę skafandrus, skirtus išeiti į atvirą kosmosą, lietuviai lankėsi ir senajame NASA centre, kurio aukštu žemiau – dabar veikiantis misijų valdymo centras.
Akistatos su uraganu išvengė
Pervažiavę 2005-aisiais uragano „Katrinos“ nusiaubtą Niu Orleaną, jokių buvusios nelaimės pėdsakų vaikinai nebeišvydo. Tačiau tik per plauką išvengė akistatos su uraganu „Sandy“.
„Tik mums atvažiavus į Majamį, jį užklupo „Sandy“. Tačiau mums, kaip ir kitiems pasisekė, nes šioje vietoje jis priminė lengvą škvalą su lietumi. Kitą dieną jau deginomės paplūdimyje“, – kaip išvengė nelaimės, prisiminė Rokas.
Vis dėlto siekdami ekstremalių potyrių, jie Majamyje išbandė aligatorių safari džiunglėse ir išsitatuiravo... savo mikroautobusą. Tiesa, tatuiruotės buvo laikinos, viena iš jų po poros savaičių nuo Roko rankos išnyko.
„Tačiau nuo Niujorko pradėtos ir jame pasibaigusios beveik trijų mėnesių kelionės po Ameriką įspūdžiai mano atmintyje liks dar ilgai. Būtų įdomu šį maršrutą pakartoti po 20–25 metų“, – svarsto vaikinas.
„San Franciskas – mano svajonių miestas.