Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.02.07 13:26
Aklieji (nuotr. 123rf.com)

Aklieji (nuotr. 123rf.com)

Nepraeis nė mėnuo, ir prasidės rinkimų maratonas – rinksime savivaldybių tarybas, merus, gegužę – Lietuvos prezidentą ir narius į Europos Parlamentą. Aklieji ir silpnaregiai niekada nebuvo vien pasyvūs šalyje vykstančių procesų stebėtojai. Štai ir šiais metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 7 regėjimo negalią turintys žmonės: po vieną Vilniuje ir Šiauliuose, trys Kaune, du Klaipėdoje.

Artėjant kiekvieniems naujiems rinkimams, neįgalieji, tarp jų ir aklieji, vis aštriau kelia prieinamumo klausimą. Aklieji gali savarankiškai apsispręsti, už kokią politinę jėgą ar jos kandidatą balsuoti, bet pravėrus balsavimo apylinkės duris, gavus į rankas biuletenį, neregio savarankiškumas paprastai tuo ir baigiasi. Biuletenio savo jėgomis jis negali nei perskaityti, nei užpildyti.

REKLAMA

Vilnietis Sigitas Sinkevičius yra iš tų neregių, kurie į balsavimo apylinkes dažniausiai keliauja vieni. „Vienaip ar kitaip išsisuku, – sako pašnekovas, – bet nepatogumų daug. Rinkimų komisijų nariai padėti negali, prašau stebėtojų, kad jie perskaitytų biuletenį ir parodytų, kur yra mano pasirinktas kandidatas ar partija. Uždedu ant tos vietos pirštą, einu į balsavimo kabiną ir pažymiu.“

Vien rinkimų medžiagos neužtenka

Jau kuris laikas Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su literatūros Brailio raštu leidėjais, akliesiems rinkėjams išleidžia svarbiausią būsimų rinkimų medžiagą. Tokią informaciją Brailio raštu turintieji regos negalią kelis kartus gaus ir šiais metais. Tai – didelis palengvinimas įprastu būdu negalintiems skaityti rinkėjams, tik šito jau nebepakanka. Per rinkimus aklieji nori būti savarankiški nuo kampanijos pradžios iki tos akimirkos, kai jų balsas atiduodamas už pasirinktą kandidatą ar partiją.

Rinkimų įstatymas leidžia, kad neregiui užpildyti biuletenį padėtų regintis žmogus – šeimos narys arba draugas, išskyrus rinkimų komisijų narius ir stebėtojus. Daugelis neregių šia galimybe pasinaudoja, tačiau čia pažeidžiamas vienas svarbiausių demokratinių rinkimų principų – visiškas balsavimo slaptumas. Patys neregiai tvirtina, kad siekiant jų balsavimo slaptumo tam tikri sprendimai įmanomi – tai Brailio raštas, specialūs trafaretai, elektroninis balsavimas.

REKLAMA

Valstybė neužtikrina visiško slaptumo

Rinkimų prieinamumo klausimą itin aštriai kelia jaunosios kartos neregiai, norintys gyventi aktyviai, savarankiškai, būti socialiai atsakingi. „Teisė rinkti ir būti išrinktam įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, – sako verslininkas, informacinių technologijų įmonės vadovas Egidijus Biknevičius. – Rinkimuose balsuojama savarankiškai ir slaptai. Kol kas valstybė regėjimo negalią turinčių rinkėjų visiško savarankiškumo ir slaptumo neužtikrina.“

Kad tai būtų užtikrinta, E. Biknevičius mato vieną išeitį – elektroninį balsavimą: pasirenki sąraše norimą partiją ar kandidatus, pažymi, paspaudi mygtuką „balsuoti“, ir tavo balsas nueina ten, kur reikia. Toks variantas būtų patogiausias, bet jis įmanomas tik tada, kai bus įteisintas e. balsavimas. „Tai jau valstybės politika, – sako E. Biknevičius. – Jeigu ji neįstengia taikyti visuotinio e. balsavimo, tada tokią sistemą tegu sukuria bent jau neįgaliesiems!“

„Rinkimų prieinamumo klausimą neįgalieji kelia labai aštriai, – sako į Vilniaus miesto tarybą kandidatuojantis neregys teisininkas Giedrius Stoškus. – Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, jis ypač aktualus.“ G. Stoškus atkreipia dėmesį, kad rinkimų dieną į rinkiminę apylinkę atėjusiam balsuoti neregiui gali padėti tik žmogus iš šalies, bet dažnas neregys gyvena vienas arba balsavimo dieną tiesiog nėra žmogaus, kuriuo jis pasitiki. Socialiniai darbuotojai irgi padėti negali, nes balsavimas vyksta savaitgalį, daugelis jų tuo metu nedirba ir balsuoja patys.

REKLAMA

Rinkimų įstatymas numato galimybę balsuoti namuose, bet, pasak G. Stoškaus, aklieji savarankiškai negali pasinaudoti net šia galimybe. Balsavimo komisijos nariai su užklijuotu biuleteniu pas juos gali atvykti, bet balsuodamas žmogus vis tiek netenka dalies savo privatumo ir neužtikrinamas visiškas jo pasirinkimo slaptumas.

Andžejus Ravanas apie balsavimo namuose procedūrą yra geros nuomonės. „Paskambina iš seniūnijos, sutariame laiką, į namus atvyksta du rinkimų komisijos nariai ir vienas stebėtojas. Balsavimo metu rinkimų komisijos nariai iš kambario, kuriame balsuoju, išeina, lieku tik aš ir stebėtojas. Stebėtojas suteikia reikalingą informaciją, o aš pasakau, kokį sąrašą ir jame esantį kandidatą ar kandidatus pažymėti. Stebėtojas pažymi, tada savo rankomis biuletenį įdedu į voką, užklijuoju ir įteikiu komisijos nariams.“

Galimybe balsuoti namuose šiais metais ketina pasinaudoti ir Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Oksana Dobrovolskaja. „Iki šiol balsuodavau įprastai, – pasakoja Oksana. – Biuletenį padėdavo užpildyti kas nors iš artimųjų, bet sulaukdavau rinkimų komisijos narių priekaištų – esą kažkas balsuoja už mane. Na, ir šiaip nepatogu. Šiemet nusprendžiau balsuoti kitaip.“

REKLAMA

Brailio raštas ar e. balsavimas?

Ilgametis žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius ir Brailio rašto žinovas Vytautas Gendvilas gilinasi į kitų šalių patirtį neregiams siekiant visiško rinkimų prieinamumo.

„Variantai galimi įvairūs, – sako V. Gendvilas. – Brailio raštas, specialūs trafaretai. Savivaldybių rinkimuose parengti trafaretus ar atspausdinti biuletenius Brailio raštu būtų sudėtinga. Prezidento rinkimuose, ypač antrajame ture, likus dviem kandidatams, gana nesunku. Neregys, įsidėjęs biuletenį į specialaus trafareto vidų, galėtų balsuoti visiškai savarankiškai. Tik reikėtų turėti galvoje, kad trafaretai ar biuleteniai Brailio raštu patys savaime dar negarantuoja didelio aklųjų rinkėjų aktyvumo. Pirmiausia žmones reikėtų su tokiais biuleteniais supažindinti, pamokyti, kaip jais naudotis. Galbūt iš pradžių naujovę išbandyti tose rinkimų apylinkėse, kuriose gyvena daugiausia aklųjų, o tik paskui taikyti masiškai.“

Pasak V. Gendvilo, procesas turėtų būti abipusis. Valstybė turėtų norėti akliesiems padėti, o aklieji – jiems siūloma galimybe pasinaudoti. Antraip gera idėja virs gražiai atrodančia, bet tuščia reklamine akcija ir vienadieniu politikavimu.

Šiais metais vyksiančiuose rinkimuose nei trafaretų, nei biuletenių Brailio raštu dar nebus. Ar sulauksime alternatyvos popieriniams biuleteniams – e. balsavimo sistemos, o jeigu sulauksime, tai kada?

REKLAMA

Deja, į šį klausimą niekas tiksliai atsakyti negali arba nenori. Ją išbandyti manyta jau šiais metais vykstančiuose savivaldos rinkimuose. Kita minima data – 2020-ųjų Seimo rinkimai. Bet, atrodo, ir ši data nelabai tikėtina. Kibernetikos, informacinių technologijų specialistai perspėja dėl tokios sistemos pažeidžiamumo – jo laipsnis priklausytų nuo to, kaip rimtai priešiška valstybė į tai žiūrėtų ir kiek investuotų. Kaip e. balsavimo pionieriai Baltijos šalyse nuolat minimi estai, bet Lietuvos žiniasklaida neseniai pranešė, kad JAV informacinių technologijų specialistai ir jų e. balsavimo sistemoje atrado rimtų spragų.

Atrodo, e. balsavimo teks palaukti, o 2019 m. Lietuvoje vyksiančiuose trejuose rinkimuose aklieji dalyvaus kaip iki šiol.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta

Kas yra universalus dizainas?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi;
Pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms;
Estetiškas dizainas.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas yra universalus dizainas?
Toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi;
74%
Pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms;
13,3%
Estetiškas dizainas.
12,7%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų