Pilvo skausmas (nuotr. 123rf.com)

Pilvo skausmas (nuotr. 123rf.com)

Pirmojo pasimatymo nerimas gali sukelti diarėją: gydytojas paaiškino, kodėl dėl streso sustreikuoja pilvas. Žmonės turi įsišaknijusią „kovok arba spruk“ sistemą, kuri sukelia fizines reakcijas į jaučiamus pavojus.

Jei dėl ko nors jaudinamės, kūnas taupo virškinimui skirtą energiją kovodamas su baime.  Tuo tarpu žarnyno veikla pagreitėja, o dubens nervai gali stimuliuoti tiesiąją žarną.

Vincentas Ho, Vakarų Sidnėjaus universiteto gastroenterologas, paaiškino šį sąryšį, rašoma dailymail.co.uk.

Taigi, susiruošėte į pasimatymą ir, suprantama, truputį jaudinatės. Ir tuomet atsitinka tai - ima sukti vidurius ir diegti pilvą.

Staiga jau bėgate į tualetą ir svarstote, kodėl jūsų organizmas iškrėtė tokį pokštą. Kokiu būdu nervai virsta pilvo negalavimu? Kas iš tiesų vyksta mūsų kūne?

Jei patiriame stresą, normalu, kad pasireiškia ir virškinimo sutrikimų. Bendru dispepsijos terminu vadinamas nemalonus jausmas viršutinėje pilvo dalyje arba pilvo skausmai - tai yra labai dažnas dalykas nerimo ar streso atveju.

REKLAMA

Sisteminė apklausų duomenų iš kelių skirtingų tyrimų apžvalga parodė, kad dispepsija pasireiškia maždaug kas ketvirtam žmogui.

Kai imame jaudintis, smegenyse įvyksta keletas procesų, kurie perduoda signalus į pilvą ir gali paveikti virškinimo procesą.

Tai – lyg pirmykščio, medžiotojo ir rankiotojo gyvenimo pagirios bei „kovoti arba sprukti“ sistemos dalis – fiziologinė reakcija į jaučiama kenksmingą įvykį, puolimą arba grėsmę išgyvenimui.

Kai esame atsipalaidavę, virškinimui skiriama daugiau energijos.

Greitesnė pilvo veikla ir smulkesnės žarnos padeda greičiau įsisavinti maistingąsias medžiagas.

Tačiau patyrus stresą, virškinimas ir pilvo veikla bei smulkiosios žarnos sulėtėja, o stambesnių žarnų (gaubtinės žarnos) judesių padaugėja.

Tokie gausesni stambiųjų žarnų judesiai ir nulemia tai, kad kai kuriais atvejais tenka bėgte bėgti į tualetą. Štai kaip tai vyksta.

Trumpa eksperimentų istorija

Už tai, kad jau seniai suprantame, kas vyksta mūsų pilve, kai nerimaujame ar jaudinamės, galime dėkoti dviem pacientams, patyrusiems labai retus atsitikimus.

1822 metais, devyniolikmečiui Alexiui St Martin buvo peršautas pilvas. Jis išgyveno, tačiau jo pilve liko nemažėjanti skylė, kuri niekaip negijo. Ši skylė išsiplėtė į jo pilvo odos išorę.

Nors Alexiui gyvenimas tikrai tapo sunkus, kariuomenės gydytojas Williamas Beaumontas gavo retą galimybę. W. Beaumontas šia skyle naudojosi lyg langu į virškinimo sistemą ir atliko eksperimentus, kad geriau išsiaiškintų, kaip iš vidaus veikia žarnynas – vienas tokių eksperimentų buvo Alexio pilvo reakcijos į emocinį poveikį.

REKLAMA

Pavyzdžiui, W. Beaumontas pastebėjo, kad jei Alexis supykdavo, jo virškinimas sutrikdavo.

Daugiau pastebėjimų paliko gydytojas Stewartas Wolfas, tirdamas kitą pacientą, Tomą Little.

1894 metais, būdamas devynerių metų, Tomas išgėrė medžiagos, kuri stipriai pažeidė jo stemplę. Maitinimui jam buvo padaryta skylė skrandyje.

Kaip ir Alexio atveju, S. Wolfas Tomo pilvą stebėjo emocinio streso akimirkomis. Jis pastebėjo, kad išsigandus Tomo pilvas pabaldavo, o depresija galėjo virškinimą net sustabdyti.

„Kovok arba spruk“ ir žarnynas

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje mokslininkas Walteris Cannonas sukūrė terminą „kovok arba spruk“, stebėdamas gyvūnų reakcijas į stresines situacijas. Jis pastebėjo, kad kai katės yra streso būklės, jų viršutinės žarnyno dalies veikla, įskaitant skrandį ir mažąjį žarnyną, ženkliai sumažėja.

Šiame procese dalyvauja dvi nervinės sistemos dalys, vadinamos simpatetine ir parasimpatetine sistemomis.

Simpatetinė nervų sistema aktyvuojama pasireiškus stresui ir organizme tarsi įjungia karinį režimą.

Parasimpatetinė nervų sistema veikia priešingai, lyg stabdis. Ji skatina „poilsio ir virškinimo“ reakciją, kuri kūną nuramina, praėjus stresui ir padeda taupyti energiją.

Kai patiriame stresą, hipotalamu vadinama smegenų dalis, kuri padeda reguliuoti emocijas, gamina kortikotropiną išleidžiantį hormoną (CRH), o tai yra pagrindinis hormonas, aktyvuojantis simpatetinę sistemą.

CRH gali stimuliuoti taip pat ir kito, adrenokortikotropinio hormono (ACTH) susidarymą, kuris tuomet iš ant inkstų esančios adrenalinės liaukos išleidžia kortizolį.

REKLAMA

Kortizolis yra „kovok arba spruk“ reakcijai svarbus hormonas. Jis padeda pasiruošti kovai su pavojumi arba pabėgimui ir gali sulėtinti skrandžio veiklą.

Manoma, kad tai – evoliucinis mechanizmas, kadangi kraujas nukreipiamas tolyn nuo skrandžio ir mažojo žarnyno į skeleto raumenis ir plaučius, taip paruošiant kūną gynybai.

Skrandžio ir mažojo žarnyno veikla bei virškinimas vėl pagreitėja, kai yra aktyvuojama parasimpatetinė sistema.

Tačiau gaubtinėje žarnoje (didžiosios žarnose) viskas vyksta kitaip.

Streso ir nerimo metu didžiųjų žarnų veikla iš tiesų pagreitėja, nors tai sąlygoja ne simpatetinė nervų sistema.

Iš tiesų manoma, kad dėl gaubtinei žarnai perduodamų signalų kaltos tos pačios parasimpatetinės sistemos skaidulos, kurios perduoda „kovok arba spruk“ reakciją.

CRH gali būti perduodamas per skaidulas tiesiai į gaubtinės žarnos sieneles, kur stimuliuoja receptorius gaminti skystį ir skatina gaubtinės žarnos judesius.

Tai paprastai nesukelia gausesnio tuštinimosi ar viduriavimo stipraus streso metu, nes tuštinimuisi reikalinga sudėtinga ir gerai koordinuojama funkcijų sistema.

Tačiau kai kurių stresinių situacijų atvejais dubens nervas gali būti aktyvuotas ir tiesiogiai stimuliuoti tiesiosios žarnos sienelių neuronus. Būtent tai tokiu atveju sukelia aktyvesnę tiesiosios žarnos veiklą ir tuštinimąsi.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Vyro lytinis organas (nuotr. 123rf.com)
Perfluoroalkilo dalelės (PFD) – chemikalai, kurių neįprastos atominės savybės naudojamos, kad kasdien jūsų naudojami daiktai būtų patogesni. PFD – daugumos nelimpančių, ...
Galvos skausmas
Jūs žinote tą jausmą – staiga atsistojus ima svaigti galva. Kartais atrodo, kad kambarys ima suktis, o kai kurie žmonės akimirkai net praranda pusiausvyrą. Kodėl taip ...
Jaunas kaunietis
Beveik kas trečias suaugęs žmogus Lietuvoje serga kraujotakos ligomis – tokius nerimą keliančius duomenis atskleidžia Statistikos departamentas. Kitos dažniausios šalies ...
Širdies smūgis (nuotr. 123rf.com)
Širdies ir kraujagyslių ligos daugelį metų išlieka pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Tačiau anaiptol ne visi žino pagrindinius širdies smūgio simptomus, ypač jei šie ...
Dieta (nuotr. 123rf.com)
Nors madingos dietos užvaldo internetą ir metančių svorį mintis, 39 metų amerikietė savo kailiu išbandė, kad be mitybos specialistų parinkta dieta gali turėti labai grėsmingas ...
REKLAMA

Top Video

Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius (1)
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Aivo VS Kristina VS Liana VS Rūta
DABAR RODOMA
Monika Bleikša
DABAR RODOMA
Liana Pušnova
DABAR RODOMA
Rūta Barkauskienė
DABAR RODOMA
Gintarė Razulevičiūtė
DABAR RODOMA
Kristina Jurevičiūtė


INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Lėja, Urtė, Eva, Aistė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Ieva, Rusnė, Justė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Rūta Šlikaitė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Osvaldas ir Tačiona
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Viktorija ir Gabrielė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Juozas
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 740-037
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 739-036
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Justas, Dominykas, Klaidas, Kornelijus

TELEVIZIJA


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų