Skaičiuojant, tai – jau apie septyniasdešimt metų nepertraukiamos draugystės su siūlais, spalvomis ir kūrybinėmis idėjomis. Per šį laiką ji spėjo tapti pirmąja Lietuvos stiuardese, vesti vyrą jūrininką, tačiau visur ir visada ją lydėjo mezginiai – nuo paprastų suknelių iki įspūdingų kostiumėlių, rodytų tautodailės parodose.
Atskleidė, kaip gimė idėja megzti kostiumėlius
Liuda Galina – ne tik liaudies meistrė, bet ir kūrėja, kuri savo darbuose įprasmina ne vieną dešimtmetį sukauptą patirtį bei neišsenkantį norą kurti grožį iš paprastų siūlų likučių.
Ji pasakoja, kad idėja megzti gimė dar vaikystėje. Anot moters, ji priklauso tai kartai, kurios vaikystė ir jaunystė buvo nelengva, tačiau gražiai rengtis norėjosi visada. Sulaukusi maždaug 17 metų ji pradėjo megzti.
„Dažnai su sese pasisemdavome idėjų net iš paprastų, senų drabužių – pamatydavome ką nors išmestą ir tai tapdavo mūsų įkvėpimu. Taip po truputį mezgimas įaugo į mano gyvenimą, lydėjo jaunystėje ir iki šiol.
Visą gyvenimą gaminausi drabužius pati. Aš buvau Lietuvoje pirmoji stiuardesė. Pamenu, dar dirbdama stiuardese, net lėktuve vakarinių reisų metu, kai keleiviai miegodavo, aš sėdėdavau savo kėdėje ir megzdavau“, – prisimena pašnekovė.
Vėliau jos gyvenimas pasikeitė – Liuda Galina ištekėjo už jūrininko, tačiau aistra mezgimui niekur nedingo. Ji pradėjo dalyvauti įvairiose tautodailės parodose Klaipėdoje, liaudies draugijoje. Tapusi liaudies meistre, surengė net tris personalines parodas. Jos kūrybą filmavo, apie ją rašė vietos žiniasklaida.
„Ilgainiui pradėjau pati konsultuoti kitus, rengti parodas, filmuoti. Mezgimas tapo ne tik mano pomėgiu, bet ir gyvenimo dalimi – aš neįsivaizduoju savęs be savo rankų darbo drabužių. Labai mėgstu naudoti siūlų likučius, kurti iš jų naujus darbus. Mezgimas man – tai ne tik amatas, bet ir dalis mano tapatybės“, – sako ji.
Pasak mezgėjos, tai – ne vien rankų darbas, bet ir saviraiškos forma. Liuda Galina teigia, kad mezgant galima derinti siūlus, žaisti su spalvomis, kurti savitą stilistiką.
„Kai žmogus mezga ir kuria iš siūlų likučių, kiekvienas darbas tampa unikalus. Aš vertinu tokius kūrinius, nes jie reikalauja kantrybės, kūrybiškumo ir kruopštumo – tai tikrai vertas dėmesio procesas, gražus ir įdomus.
Net kai klientai prašo tiesiog „numegzti ką nors iš likučių“, aš paaiškinu, kad tai sudėtinga užduotis: reikia derinti spalvas, formą, komponuoti, kad darbas gražiai „gulėtų“. Daugeliui trūksta kantrybės – iš tiesų tai labai kruopštus ir sunkus darbas“, – atskleidžia ji.
Kaip atrodo mezgimo procesas?
Pašnekovės teigimu, mezgimo procesas prasideda nuo idėjos ir įkvėpimo – dažnai tai ateina naktį, kai kiti jau miega, o mintys tiesiog susidėlioja galvoje. Tuomet ji ima galvoti, kokių detalių reikia, derina spalvas ir formą, planuoja kiekvieną elementą.
Ji pasakoja, kad niekada nedaro labai sudėtingų raštų, tokių kaip žuvų motyvai. Nors labai norėtų išmokti belgišką mezgimo techniką, priduria, kad tai jau ne jos amžiui.
„Kai reikia suknelės, paprastai mezgu ją vientisą, be siūlių – tiek sijoną, tiek viršutinę dalį. Dažniausiai naudoju siūlus, kad nebūtų jokių susiuvimų, nes tai labai sudėtinga techniškai, o svarbiausia, kad darbas atrodytų gražiai ir tvarkingai. Mano kūriniai paprastai yra paprasti, jų grožis slypi spalvose, o ne sudėtinguose raštuose“, – sako pašnekovė.
Ji priduria, kad kartais gamina ir kostiumėlius ar vakarines sukneles, kur reikia daugiau kruopštumo. Tokiais atvejais tenka derinti kelias detales, žiūrėti, kad spalvos ir forma būtų harmoningos. Tai sudėtingesnis darbas, reikalaujantis kantrybės bei kruopštumo.
Kartais ji pastebi, kad žmonės įdeda daug pastangų, bet spalvos nesusiderina ir tuomet pritrūksta „žvaigždės“ efekto – gyvumo ir žavesio.
„Mano procesas – tai nuolatinis stebėjimas, eksperimentavimas su spalvomis ir tekstūromis. Kiekvienas kūrinys reikalauja dėmesio detalėms ir kantrybės, bet rezultatas visada vertas pastangų“, – pažymi Liuda Galina.
Iššūkiai ir mėgstamiausi darbai
Anot moters, mezgimas jai – ne tik hobis, bet tikra kūryba ir saviraiška. Ji lygina jį su tapyba – brūkšnis po brūkšnio, spalva po spalvos, kol gimsta galutinis kūrinys. Kartais mezgant tenka tiksliai atkartoti tam tikras detales, o tai reikalauja daug kantrybės ir koncentracijos.
„Sudėtingiausia yra derinti spalvas ir formą. Pavyzdžiui, jei darbe sudėta pilka, balta ir rožinė, kartais balta spalva „trukdo“ visai kompozicijai ir tenka ją persvarstyti, nutraukti siūlą ir pakoreguoti. Mezgimas vyksta lyg tapyba – viena spalva eina po kitos, kol atsiranda harmonija“, – aiškina pašnekovė.
Ji pasakoja, kad kartais reikia išspręsti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, sutraukti naujus siūlus dukrai megztinyje.
„Tai taip pat reikalauja kruopštumo – net nauji siūlai turi būti pritaikyti taip, kad kūrinys atrodytų gražiai. Iššūkis yra nustatyti tinkamą momentą nutraukti darbą ir surišti siūlus, kad sukurtas kūrinys būtų tvarkingas ir harmoningas“, – priduria ji.
Paklausta, ką yra daugiau sukūrusi, moteris sako, kad yra mezgusi net paltus. Kadangi jaunystėje finansinė padėtis nebuvo pati geriausia, o apsirengti reikėjo ir norėjosi gražiai, ji dažnai senus drabužius perdarydavo arba megzdavo naujus iš įvairių siūlų galų.
„Man labai patinka suknelės. Jos praktiškos – nesiglamžo, nereikia lyginti, lengva nusivilkti. Visas jų grožis slypi spalvų derinime. Mano modeliai nėra sudėtingi, dažniausiai tai kasdien nešiojami drabužiai, bet jų originalumas slypi detalėse.
Aš esu patenkinta savo rūbais ir kol dar gyva būsiu, tai ir megsiu, kol akys ir rankos dar dirbs“, – atskleidžia moteris.
Vis dėlto Liuda Galina nėra iš tų, kurios visą laiką tik sėdi ir mezga. Ji turi didelį, devynių arų sodą, kurį prižiūri kartu su dukra. Pas ją daug gėlių, daug darbų, tad veiklos tikrai netrūksta. Tačiau rudenį, kai sodo darbai baigiasi ir ateina ilgi žiemos vakarai, prasideda tikroji jos kūryba – mezgimas.
„Yra dar vienas dalykas – aš negaliu megzti tik vieno daikto. Pavyzdžiui, dabar pas mane pradėtų darbų turbūt penki ar šeši, ir jie visi laukia savo eilės. Taip yra todėl, kad kartais vienas mezginys man pasidaro nebeįdomus, todėl imuosi kito. Aš tiesiog pritrūkstu siūlų ir vis norisi pradėti ką nors naujo“, – užbaigia pokalbį moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
