Velykos nėra krikščionių šventė Šventajame rašte nėra tradicijų susijusios su kiaušiniais

Ar švęsdami krikščioniškas Velykas, ruošdami stalą, dažydami ir ridendami kiaušinius, susimąstote, kodėl tai darote ir kokia šių papročių simbolika bei kilmė? Ar žinote, kad Velykos buvo švenčiamos dar senovės lietuvių laikais ir siejamos su saule, vėliau krikščionys šia šventę susiejo su mėnuliu, todėl šventė tapo keliama.

Velykų dekoro idėjos (nuotr. Marthastewart.com)

„Ta šventė, kurios velykiniai papročiai dabar siejami su krikščioniška data, seniau buvo be krikščioniško atspalvio. Kaip ją vadino? Tai yra artima šventė Jorei, mes, romuviečiai, ją taip pat švenčiame“, – sako senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ narys Jonas Vaiškūnas.

Senovės lietuviai dar ikikrikščioniškų laikų švęsdavo Jorę – tai pirmoji svarbiausia metų šventė, su ja senovėje pradėdavo naujus pavasarinius metus. Jos papročius, tradicijas, žaidimus ir apeigas vėliau perėmė krikščioniškos Velykos. Būtent krikščionys susiejo Velykas su pirmuoju sekmadieniu po mėnulio pilnaties.

„Tęsiame tą senąją tradiciją – švenčiame Jorę, kuri iš esmės turi visus velykinius papročius. Jorė turi pastovią datą, švenčiame arčiausiai balandžio 23 dienos, savaitgalį. Žmogus turi būti su gamta ir gamtoje, – pasakoja J. Vaiškūnas. Iš tiesų Velykų šventėje nieko krikščioniško, išskyrus ėjimą į bažnyčią ir Kristaus minėjimą, nėra. Visi kiti papročiai yra būtent iš senųjų tradicijų.“

Velykos - pavasario atgimimo šventė

„Visi papročiai: oro spėjimai, supimasis ant supynių, kiaušinių ridenimas, žaidimai, prietarai, burtai – susiję su senovės tradicijom. Tai buvo labai svarbi šventė su ja prasidėdavo pavasariniai ūkiniai metai – žmonės pradėdavo lauko darbus ir viskas persikeldavo į lauką. Ir dabar jaučiame, kad pradedama kitą gyvenimą, nebe troboje, o lauke ir visi mūsų darbai bus susiję su lauku ir gamta.

REKLAMA

Po pavasario lygiadienio būtent Velykas atitinkančios šventės minimos daugelyje pasaulio tautų, gyvenančių vidurio platumoje, kur prasideda pavasaris ir keičiasi sezonai – matomas aiškus gamtos atgimimas. Tuose kraštuose, kur gimė krikščionybė – nieko panašaus nevyksta, ten nėra sezonų kaitos, nėra ir tokio ryškaus pavasario. Pavyzdžiui, Palestinoje pietuose. Tai yra šiaurės rytų Europos tradicijos“, – aiškina J. Vaiškūnas.

Kiaušinių marginimas – baltų tradicija

„Kiaušiniai neturi nieko bendro su krikščionybe. Niekur jie nėra minimi. Jėzus Kristus nesiejamas su kiaušiniais – ne iš kiaušinio juk gimė, o iš Marijos, – juokiasi romuvietis J. Vaiškūnas.

Ir kiaušinių krikščionys nemargindavo, o senovės baltai ir daugelis kitų tautų pavasarį, kai parskrenda paukščiai, margindavo kiaušinius kaip gamtos nubudimo ir prisikėlimo ženklą. Juk pirmieji paukščių kiaušiniai – gyvybės simbolis. Tai labai sena tradicija.“

Šventajame rašte nėra tradicijų susijusios su kiaušiniais ir jų marginimu, nėra ir kitų Velykinių papročių.

„Todėl šiek tie perdedama, kai sakoma, kad Velykos – pati svarbiausia krikščioniška šventė, nes visi papročiai, prietarai, tikėjimai, apeigos ir vaišių stalas su krikščionybe visiškai neturi nieko bendro. Nebent ėjimas į bažnyčią ir maldos“, – teigia „Romuvos“ narys.

Kaip baltai margindavo kiaušinius

Seniausias kiaušinių marginimo būdas – augaliniais dažais ir skutinėjimas.

„Tokie margučiai randame archeologų, jie būna kauliniai, dekoratyvūs, aišku, tikrų kiaušinių neišlieka. Tokių margučių randama viduramžių gyvenvietėse, senesniuose sluoksniuose, jie yra ritualiniai margučiai. O dar senesnis dažymo būdas – padažoma augaliniais dažais raudonai ir niekaip nemarginama. Raudona spalva simbolizuoja gyvybę, gyvybės prisikėlimą“, – apie kiaušinių marginimo tradicijas pasakoja J. Vaiškūnas.

REKLAMA

Kiaušinių ridenimas

„Kiaušinių ridenimo papročiai, kurie dabar virto žaidybiniais, iš tikrųjų buvo ritualinis veiksmas. Kiaušinio riedėjimas ant žemės, sąlytis su žeme turi panašią simboliką kaip bėrimas grūdo į žemę – tai atgimimo prisikėlimo simbolis.


Rašyti komentarą...
s
strange old brew
2014-04-19 11:09:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
religijos apskritai apsorbuoja senoves paprocius,idejas,isitikinimus ir t.t ir pasuka juos tokiu kampu,kad atitiktu religijos dogmas.dabarties demonai yra praeities dievai,demonizuoti tam kad paliktu ateinanciu kartu protus.senoves paprociai pavogti ir apmeluoti tam kad ateinancios kartos nejuciomis isilietu,kad ir siuo atveju - i 'krikscioniskaji pasauli'.
cia gal ir ne prie ko,bet kiek realiai nuosirdumo ir tiesos yra religijoje kai jos pamatai ant melo pastatyti?
Atsakyti
-1

k
kamane
2014-04-19 13:29:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne tik Velykos, bet ir Kaledos krikscioniu yra nusavintos is pagoniu.Noredami israuti stabmeldyste, krikscionys negalejo is karto vsko sunaikinti, nes zmones vistiek butu svente ir taip butu sunkiau panaikinti paprocius, todel jie paliko sitas sventes, paprasciausiai suteike jiems kita reiksme. Lygiai tokia pati stabmeldystes svente yra Jonines. Sios sventes su krikscionybe neturi nieko bendro.Tai pavogtos sventes.Ta zino visi nors truputi prapruse zmones.
Atsakyti
-1

S
Sektiek proto
2016-04-23 09:44:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai jai tai prisikelimo svente pagal krikscionis tai ka jis menesy kelesi nes velykos buna visad skirtingu laiku visos religijos tai melo ir apgaules kupinas reiskinys kaip valdyti zmogu jo emocijas,prota ir melzti is jo pinigus pagalvokit geriau nuo kada dievas laimino karus zmogzudystes pazvelkite kas daresi prie keleta simtu metu zmones buvo deginami zudomi ir baznycia tai dare o ne kaskas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų