Būtent šioje ypatingoje vietoje ant vieno iš čia esančių suolelių po devyniolikos Didžiojoje Britanijoje praleistų metų prisėdo į Alytų sugrįžęs Darius Surdokas bei jo žmona Greta ir, stebėdami šio unikalaus gamtos kampelio grožį, leidosi svajoti – o kas, jei šioje ypatingoje vietoje atsirastų jauki kavinė, kviečianti tiek alytiškius, tiek miesto svečius sustoti, atsipūsti ir pasimėgauti akimirka?
„Svajonė užsimezgė pačią pirmą grįžimo dieną“, – prisimena Greta, o šiemet ji tapo realybe – prieš tris mėnesius Dainų slėnyje G. ir D. Surdokai atidarė kavinę „Pasimatymas“. Kelias šios svajonės link nebuvo lengvas, tačiau apie viską nuo pradžių...
Karjeros galimybės Didžiojoje Britanijoje ir likimą pakeitusi pažintis
Darius gimė ir užaugo Alytuje. Gretai Dzūkijos sostinė iki pažinties su Dariumi nebuvo pažįstamas kraštas – moteris kilusi iš Žemaitijos, Papilės miestelio. Dariaus ir Gretos keliai susitiko Didžiojoje Britanijoje, vienoje lietuvių pamėgtoje susibūrimo vietoje.
„Išvykome į užsienį, kaip ir visi, norėdami užsidirbti. Tuo metu aš studijavau teisę Šiaurės Lietuvos kolegijoje ir vasaros metu nusprendžiau nuvykti į Didžiąją Britaniją. Tai buvo įprasta vasaros išvyka“, – prisimena Greta.
Tačiau ši įprasta vasaros išvyka pakeitė Gretos gyvenimą – studijuodama Šiaurės Lietuvos kolegijos ketvirtame kurse ji nusprendė mesti studijas ir likti Didžioje Britanijoje. Adaptuotis svetimoje šalyje Gretai padėjo ne vienerius metus čia gyvenusi mama, rašoma Alytaus miesto savivaldybės pranešime.
„Baigiau kelias studijas. Grinvičo universitete apsigyniau bakalauro diplomą, gavau gerai mokamą darbą. Dirbau su tarptautinėmis kompanijomis. Buvau įdarbinta amerikiečių kompanijoje „ABM Industries“. Turėjau labai daug atsakomybių, didelę komandą. Darbas buvo labai įdomus“, – apie Didžiojoje Britanijoje baigtas studijas ir atsivėrusias naujas galimybes pasakoja Greta.
Puikūs moters darbo rezultatai neliko nepastebėti – amerikiečių kompanija 2020 m. Gretą išrinko geriausia darbuotoja ir nupirko lėktuvo bilietus skrydžiui į Niujorką, tačiau ji už Atlanto taip ir neišskrido – dėl pandemijos apribojimų pelnytas apdovanojimas Gretai buvo įteiktas nuotoliniu būdu.
Tuomet moters gyvenimo planus pakoregavo Darius. Spontaniškas vyro pasiūlymas Gretai grįžti į Alytų tapo lemtingu. „Darius išvažiavo vasaroti į Alytų ir mes vis susiskambindavome. Vieną dieną jis man sako: „Gal grįžtam į Alytų?“ Aš ilgai negalvojusi su šiuo pasiūlymu sutikau. Buvo pabodęs patogus gyvenimas ir man norėjosi iššūkių“, – pasakoja Greta.
„Aš niekada neplanavau grįžti į Lietuvą. Draugams sakydavau, kad, gyvendama Didžiojoje Britanijoje, turiu viską ir grįžti į Lietuvą tikrai nenoriu, bet dzūkelis pakeitė mano sprendimą“, – šypsodamasi priduria moteris.
Sprendimui sugrįžti į gimtąją šalį įtakos turėjo ir Gretos dvylikametis sūnus. Anot moters, dėl jo norėjosi grįžti į ramesnę ir saugesnę aplinką. Sprendimas po daugybės metų palikti Didžiąją Britaniją ir vos atsivėrus plačioms karjeros galimybėms padėti tašką šokiravo Gretos draugus, o ypač moters mamą.
„Šokas buvo visiems, kurie mus pažinojo, nes mes abu Londone turėjome gerus darbus, gerai gyvenome ir mums tikrai nieko netrūko. Tiesiog mums viskas atsibodo“, – prisipažįsta Greta.
Vis tik artimų žmonių ir aplinkinių nuomonės nepakeitė Gretos ir Dariaus sprendimo – jie pasiryžo palikti Didžiąją Britaniją.
Nauja pradžia Dariaus gimtajame mieste: lėtesnis gyvenimo tempas ir dzūkiškas paprastumas
Taip jauna pora po devyniolikos Didžiojoje Britanijoje praleistų metų sugrįžo į Lietuvą, tiksliau į gimtąjį Dariaus miestą Alytų.
„Prieš tai niekada gyvenime nebuvau Alytuje. Žinojau, kad yra toks miestas, žinojau, kad jame veikia įmonė „Alita“ ir tiek“, – teigia Greta.
Persikėlus gyventi į Alytų Dariui ir Gretai teko iš naujo kurti gyvenimą.
„Grįžus buvo visokių abejonių. Svarstėme, kaip pragyvensime, nerimo kėlė ir nežinia“, – prisimena Greta.
Iš pradžių Gretai Alytus atrodė labai didelis miestas. „Svarsčiau, kaip aš atrasiu gatves, juk Londone viskas pasiekiama traukiniu ar metro, o čia nei traukinių, nei metro, kaip reikės susigaudyti, kur važiuoti“, – prisiminimais dalijasi moteris.
Rūpesčių kėlė švietimo sistema ar valstybinių įstaigų darbo specifika, iššūkių netrūko ir daugelyje kitų sričių. Pasak Gretos ir Dariaus, prireikė maždaug metų, kad šie dalykai taptų suprantami ir nebekeltų streso.
Tiek pat laiko Gretai prireikė ir norint perprasti naujojo darbo tempą. Į Lietuvą Greta grįžo jau turėdama darbą – ją dirbti pakvietė „Eglės“ sanatorija. Gretai ir Dariui teko pratintis prie lėtesnio gyvenimo tempo bei iš naujo išmokti planuoti savo laiką.
„Iš tokio megapolio kaip Londonas grįžus į tokį ramų miestą, kur tu bet kur nuvažiuoji per penkias minutes, imi suprasti, kad gyvenimo tempas čia ramesnis“, – priduria Darius.
Gretą ir Darių Alytuje stebino ne tik ramesnis gyvenimo tempas ar kur kas mažiau laiko reikalaujančios kelionės iš vieno miesto taško į kitą, bet ir alytiškių bendravimo būdas. „Ryte eini pėsčiųjų taku, sutinki nepažįstamą žmogų, o jis tau pasako „Labas rytas“, man toks žmonių elgesys sukuria jaukumą“, – dzūkišku alytiškių paprastumu džiaugiasi Greta.
Svajonės įgyvendinimas pareikalavo daug kantrybės ir pastangų
Įsikūrę Dariaus gimtajame mieste ir pamažu perpratę gerokai mažesnio nei Londonas miesto ritmą, G. ir D. Surdokai ėmėsi įgyvendinti ant Dainų slėnio suolelio gimusią svajonę – atidaryti kavinę.
„Aš pats nupiešiau ir suplanavau, kokia turi būti kavinė, ir viską perdaviau architektams“, – pasakoja Darius.
G. ir D. Surdokų svajonė pareikalavo begalės kantrybės ir pastangų. „Tai buvo ilgas kelias – kupinas derinimų, atmetimų ir abejonių. Atrodė, jog vienu metu viskas slysta iš rankų, bet galiausiai atkaklumas nugalėjo“, – prisipažįsta Greta ir Darius.
Įgyvendinti svajonę G. ir D. Surdokams padėjo Alytaus miesto savivaldybės darbuotojai ir miesto meras Nerijus Cesiulis.
Kavinės statybos darbai pajudėjo ir prieš tris mėnesius ji atvėrė duris lankytojams.
Kavinėje „Pasimatymas“ – skonių įvairovė ir jaukūs muzikos vakarai
Per šį trumpą laiką kavinę „Pasimatymas“ jau spėjo pamėgti ne tik alytiškiai, bet ir miesto svečiai.
„Viską gaminame patys. Mūsų meniu – klientų pamėgtas brandintos jautienos mėsainis, vištienos ir žuvies patiekalai. Stengiamės kruopščiai atrinkti produktus ir nuolat ieškome naujų skonių. Didelį dėmesį skiriame kavai ir pyragams.
Savaitgaliais kavinėje „Pasimatymas“ vyksta muzikos vakarai. Šių vakarų poreikį, anot savininkų, padiktavo patys kavinės lankytojai.
„Grandiozinių koncertų žmonės gal ir nenori. Jie nori tiesiog gamtoje neįpareigojančiai pasiklausyti muzikos. Ne paslaptis, jog čia būna ir pasimatymų, į kuriuos alytiškiai ir miesto svečiai ateina pasipuošę ir smagiai nusiteikę. Muzikos vakarai pas mus dažniausia baigiasi šokiais, o šokiai čia vyksta ne todėl, kad kažkas padaugina alkoholio, o todėl, kad čia susirinkusiems tiesiog yra smagu“, – džiaugiasi Greta.
Terasoje dažnai koncertuoja Alytaus muzikos mokyklos mokiniai. Pasiklausyti vaikų atliekamos muzikos susirenka tėveliai, seneliai, kaimynai. Galimybė koncertuoti, anot G. ir D. Surdokų, suteikia daug džiaugsmo tiek vaikams, tiek jų artimiesiems.
Išgerti puodelį kavos, paragauti įvairių patiekalų ar pyragų užsukančius klientus kavinėje aptarnauja septyni paaugliai. „Sunki vasara, bet jaučiamės padarę gerą darbą. Jaunuoliai labai nori dirbti ir džiaugiasi šia galimybe. Daug bendraujame su jų tėvais. Jie yra tarsi antra mūsų šeima“, – puikiais darbuotojais džiaugiasi Greta ir Darius.
Į kavinę užsuka daugybė emigrantų
Į Alytų, anot Gretos ir Dariaus, užsuka daugybė žmonių iš kitų Lietuvos miestų – Šiaulių, Telšių, pajūrio regiono – vieni jų atvyksta išbandyti ekstremalią pramogą – šuolius su virve nuo aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto, kiti – atrasti Dzūkijos sostinės gamtos grožį. Netrūksta ir emigrantų.
„Ši kavinė – tarsi socialinis projektas. Ji veikia vos tris mėnesius, tačiau per šį laiką mes sulaukėme daugybės emigrantų, kurie teigia, jog mūsų pavyzdys užkrečia. Jie dar nėra apsisprendę grįžti, bet labai rimtai svarsto apie tokią galimybę ir dažnai klausia patarimų“, – sako Darius.
„Kartais labai sunku išeiti iš komforto zonos. Mes savo draugų rate turime daug žmonių, kurie net spirga kaip nori grįžti į Lietuvą, bet bijo“, – priduria Greta ir tvirtai neapsisprendusius, ką pasirinkti – likti užsienyje ar grįžti į Lietuvą – ragina nedvejoti.
„Labai daug žmonių gyvendami užsienyje „užsifiksuoja“ ties tuo, jog neturi kur grįžti, bet tai netrukdo, nes puikiausiai galima išsinuomoti būstą. Reikia nebijoti, nedvejoti ir daryti – čia ir dabar“, – teigia pora.
Poros socialiniame burbule yra daugybė draugų ir pažįstamų, kuriems teko paragauti emigracijos duonos. Tačiau sugrįžę gyventi į Alytų mato tik pozityvius pokyčius ir džiaugiasi sugrįžę.
Svajoti įkvepia vyras
Darius jau iš naujo atrado Alytų, o Greta priprato prie šio miesto.
Anot vyro, pokyčiai gimtajame mieste jį džiugina – jo nuomone, Alytus gražėja dienomis. „Atvykstantys iš Vilniaus ar Kauno, pamatę mūsų miestą, dviračių takus, sako, jog čia labai gražu, o ir spūsčių nėra,“ – sako Darius.
Dzūkijos sostinę pamilusi jauna pora įvardija ir mėgstamiausias Alytaus miesto vietas. „Dainų slėnis, Dailidės ežerėliai, Miesto parkas ir namai“, – nedvejodami teigia G. ir D. Surdokai.
Būtent namuose gimsta ir naujos Gretos bei Dariaus idėjos. „Visai nesvarbu, kada sugrįžtame namo – 00.30 val. ar 2.00 val., mes visuomet prisėdame virtuvėje ir aptariame prabėgusią dieną. Dažniausiai tokio pokalbio metu gimsta naujos mintys, kurios tarsi sniego gniūžtė vyniojasi, o iš jų – gimsta naujos idėjos“, – sako Greta.
Tad Greta ir Darius jau turi naujų verslo idėjų, apie kurias pora pasidalins ateityje.
Paklausus, kas Gretą ir Darių įkvepia svajoti, Greta nedvejodama atsako: „Mano vyras. Jis yra labai pozityvus žmogus.“
Greta nestokoja idėjų miestui
Greta aktyvi ne tik versle, bet ir visuomeniniame miesto gyvenime.
Šios aktyvios moters dėka neseniai buvo sutvarkyta Nemuno pakrantė – išpjauti menkaverčiai medžiai ir krūmai bei atvertas vaizdas į upę.
Moteris šiemet dalyvavo Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos konkurse, o jos pateikta iniciatyva – gėlėta ir šviečianti širdžių formos arka mažos apimties projektų kategorijoje pelnė daugiausia gyventojų balsų ir gavo finansavimą. Tad kitąmet Dainų slėnis Gretos iniciatyva pasipuoš įspūdinga gėlių arka.
„Alytuje galėtų atsirasti pirmojo bučinio, pirmojo pasimatymo ar susitaikymo vietos“, – naujomis idėjomis pokalbio metu dalijasi Greta ir priduria, jog jai nuo pat pirmų gyvenimo dienų Alytuje sunku suprasti, kodėl Alytus, turėdamas nuostabią gamtą ir daugybę unikalių vietų, šalies bei tarptautiniu lygmeniu savęs nepristato kaip Meilės miesto.
Paklausti, ar po dešimties ar penkiolikos metų norėtų gyventi Alytuje, G. ir D. Surdokai teigė, kad sunku pasakyti, kaip bus.
„Mums kas mėnesį gimsta naujos idėjos. Aš tikiuosi, kad po dvidešimties metų galėsiu daugiau laiko skirti sau – pakeliauti bei pailsėti. Dabar negalime ilsėtis, nes vis ką nors naujo sugalvojame ir negalime paleisti“, – teigia Greta ir pripažįsta: „Širdyje mes esame alytiškiai“.
Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybė, Komunikacijos skyriaus informacija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
