REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
18
Direktoriumi vadinamas Vasia kasdien tikrina, ar viskas kavinėje gerai veikia. Kavinės „Įtraukusis barista“ archyvo nuotr.
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Minsko centre duris atvėrė kavinė „Įtraukusis barista“. Ji išskirtinė tuo, kad čia dirba negalią turintys žmonės – du juda neįgaliųjų vežimėliais, vienas turi regėjimo negalią, o visų mylimas direktorius Vasia – Dauno sindromą. Kavinės įkūrėjas ir savininkas Aleksandras Avdevičius džiaugiasi, kad nuo gegužės veikianti kavinė sulaukė didelio populiarumo ir jau pradėjo dirbti pelningai. 

18
Skaityk lengvai

Minsko centre duris atvėrė kavinė „Įtraukusis barista“. Ji išskirtinė tuo, kad čia dirba negalią turintys žmonės – du juda neįgaliųjų vežimėliais, vienas turi regėjimo negalią, o visų mylimas direktorius Vasia – Dauno sindromą. Kavinės įkūrėjas ir savininkas Aleksandras Avdevičius džiaugiasi, kad nuo gegužės veikianti kavinė sulaukė didelio populiarumo ir jau pradėjo dirbti pelningai. 

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Prieš porą metų A. Avdevičiaus iniciatyva pradėtas įgyvendinti socialinis projektas „Įtraukusis barista“ (rus. Инклюзивный бариста). Negalią turintys, daugiausia – vežimėliais judantys jaunuoliai buvo mokomi pastaruoju metu paklausios baristos profesijos. Buvo tikimasi, kad mokėdami paruošti puikią kavą, jie galės dirbti miesto kavinėse ar baruose. Deja, sumanymas nepavyko – pasak A. Avdevičiaus, darbdaviai nebuvo nusiteikę priimti negalią turinčių jaunuolių į darbą. Priežastys įvairiausios: nepritaikytos patalpos, nesiseks, susižeis ir pan. Projekto dalyviai ėmė ruošti kavą įvairiuose renginiuose – nuo vaikų švenčių iki priėmimų ambasadose ar Jungtinių Tautų Organizacijos atstovybėje, kur tuo metu dirbo Aleksandras. Ir visiems jų kava patiko. 

REKLAMA

A. Avdevičius nusprendė, kad reikia įkurti kavinę. Nors Baltarusijoje panašiems projektams galima gauti finansavimą, tai labai sudėtingas procesas – reikia turėti daug kantrybės ir laiko. Be to, yra daug įvairių apribojimų, pavyzdžiui, darbuotojai turi būti iš to paties rajono, kur įkurta įmonė. Aleksandras nusprendė, kad verčiau iniciatyvos imsis pats. Jis buvo surinkęs nemažai pinigų, kuriuos tikėjosi išleisti ilgai planuotai kelionei apie pasaulį. Kadangi kelionė dėl pandemijos neįvyko, šiuos pinigus skyrė kavinei atidaryti. Kaip tik vienas bankas pasiūlė nedideles patalpas už simbolinę nuomos kainą. Vieta puiki – pats miesto centras. Kita vertus, ir kavinių čia kas pora metrų. Taigi buvo aišku, kad kava turi būti tikrai gera. „Mes porą metų mokėmės virti kavą ir tikrai žinome, kaip tai daryti, be to, turime gerą įrangą“, – sako A. Avdevičius. 

REKLAMA
REKLAMA

Kavinės interjerą sukūrė dizainerė. Akį traukia ir originalūs puodukai su užrašais Brailio raštu. Aleksandras džiaugiasi, kad sumanymas pasiteisino, kavinė sulaukė didelio dėmesio. Čia kasdien užsuka banko, kuriam taikoma nuolaida, ir kitų mieste įsikūrusių įmonių darbuotojai. Visos patalpos pritaikytos – nuo sanitarinio mazgo iki baro. 

Kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Vroclavas
Krokuva
Gdynė
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms?
Vroclavas
23.9%
Krokuva
55.3%
Gdynė
20.7%
Balsavo: 188

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lėšas rinko keliaudamas 

A. Avdevičius – gerai Baltarusijoje žinomas neįgaliųjų teisių aktyvistas iš Lydos miesto. Prieš 9 metus jis pateko į motociklo avariją, buvo pažeisti stuburo nervai ir teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Netekęs ankstesnio gyvenimo Aleksandras liūdėjo neilgai. Jis suprato, kad tolimesnis gyvenimas priklauso nuo jo paties. „Gyventi čia ir dabar, mėgautis akimirka“ – tokį gyvenimo šūkį pasirinko vyriškis. Pradėjo nuo namų pertvarkymo – įsikūrė kieme esančiame garaže, o vietoj daržų kieme atsirado trinkelėmis iškloti takeliai, kad būtų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių. A. Avdevičius įkūrė Lydos neįgaliųjų organizaciją, vadovauja Respublikinei žmonių, judančių neįgaliųjų vežimėliais, organizacijai (RAIK), ėmė siekti geresnės jų įtraukties į visuomenę. RAIK, glaudžiai bendradarbiaudama su Lydos valdžios institucijomis, aktyviai sprendžia aplinkos pritaikymo bėdas, todėl šiuo metu šis miestas yra vienas prieinamiausių Baltarusijoje. 

REKLAMA

„Kas, jei ne mes“ – taip vadinasi Aleksandro su komanda kuriamas serialas, kuriame pasakojama apie tai, kaip negalią turinčių žmonių kompanija atvyksta į Minską ir bando išsinuomoti būstą. Didelio populiarumo sulaukė ir jo kanalas „InvaLife“ platformoje „YouTube“. Čia jis pasakoja apie savo nuotykius, keliones, siūlo, kaip negalią turintiems žmonėms spręsti kasdienius iššūkius ir pan. Aleksandro, vadinamo Saša, populiarumas leidžia jam įgyvendinti įvairiausius projektus – paskelbęs apie savo sumanymus lėšų rinkimo platformose internete, jis nesunkiai surenka norimą sumą. 

REKLAMA

Viena naujausių jo idėjų – 4000 km kelionė po Europą specialiu rankomis valdomu neįgaliojo vežimėliu-dviračiu (prieš tai jis šiuo prietaisu buvo nuvažiavęs nuo Lydos iki Klaipėdos). Šis vežimėlis-dviratis buvo pagamintas pagal Aleksandro brėžinius Austrijoje ir kainavo 6000 eurų. Kadangi keliavo vienas, buvo svarbu turėti vietą ir įprastam neįgaliojo vežimėliui vežti. A. Avdevičius važiavo per Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, vėliau pasiekė Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją (svajojo nuvažiuoti iki vandenyno Portugalijoje, bet paskutinius 800 km įveikė automobiliu). Grįžęs iš kelionės jis buvo sutiktas kaip didvyris – kelionę plačiai aprašė žiniasklaida. Žinomumą didino tai, kad visus kelionės nuotykius Aleksandras filmavo ir publikavo „YouTube“ kanale, kuris buvo labai žiūrimas. Be to, per kelionę ji surinko pinigų, už kuriuos savo gimtajame Lydos mieste įrengė reabilitacijos kambarį-sporto klubą „Inclusive CrossFit“. Čia kartu sportuoja neįgalieji ir negalios neturintieji. Šis sporto klubas visiškai pritaikytas judantiems neįgaliojo vežimėliu, įrengti jiems labiausiai tinkami treniruokliai. Treneriai pasiruošę patarti ir padėti negalią turintiems žmonėms, kurie čia gali lankytis nemokamai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neseniai A. Avdevičius įgyvendino projektą „Nesutrik! Pabandyk!“, kurio metu pildė negalią turinčių žmonių svajones. O jos buvo labai paprastos – nueiti į kirpyklą, nuvesti sūnų į cirką... Pasirodo, ir tokie įprasti dalykai žmonėms dar nėra pasiekiami. Daug žmonių gyvena negalėdami išeiti iš savo nepritaikytų būstų. 

Nupirko bankui rampą 

Didelio susidomėjimo sulaukė situacija, kaip Aleksandras privertė banką pritaikyti savo patalpas, nes banko, kuriame jam reikia kas mėnesį lankytis, patalpos nepritaikytos. A. Avdevičius kreipėsi raštu ir paprašė šią bėdą išspręsti. Sulaukė atsakymo, kad pastatą pritaikyti labai sunku, nes tai paveldo objektas, miesto centras, reikia svarstyti, ieškoti sprendimų ir pan. Saša pasiūlė nupirkti mobilią rampą ir nusiuntė nuorodas, kur tokios parduodamos. Atsakymas buvo mandagus – svarstysime, žiūrėsime... 

REKLAMA

Pamatęs, kas situacija greitai nesikeis, Aleksandras, naudodamasis to paties banko kreditine kortele, nupirko mobilią rampą ir oficialiai padovanojo ją bankui. Dar pridėjo iškvietimo mygtuką ir neįgaliojo ženklą. Šis poelgis neliko nepastebėtas – bankas sugrąžino Sašai sumokėtus pinigus ir dar padovanojo prestižinę kreditinę kortelę. Maža to, gimė projektas pritaikyti daugelį banko pastatų visoje šalyje, o A. Avdevičius buvo pakviestas konsultuoti. Ir dar jis paprašė banko skirti pinigų 22 metų Lenos bendrabučiui pritaikyti. „Mergina našlaitė, ji gyvena viena ir negali išeiti iš namų. Negalime iš jos atimti nė vienos vasaros“, – įsitikinęs Aleksandras. 

REKLAMA

Tikisi pakeisti visuomenės požiūrį 

Aleksandro galvoje projektai gimsta vienas po kito. Jis labai tiki įtraukios kavinės idėja ir planuoja sukurti franšizę – panašūs kavos namai būtų atidaryti įvairiuose regionuose. Tiesa, Lydoje įkurta kavinė turėjo užsidaryti, bet jos įkūrėjas sako matantis priežastis, dėl ko tai įvyko, ir tikisi ateityje jų išvengti. 

Kavinės darbuotoja Nataša ne tik verda kavą, bet ir moko visus norinčius tapti baristomis. Aleksandras įsitikinęs, kad negalią turintys žmonės turi patys pradėti keisti savo gyvenimą. Daugelis jų, ypač vyresni, yra pripratę gyventi iš pašalpų ir nesiima nieko savo gyvenime keisti. Bet juk darbas, atlygis už jį gali suteikti visai kitą gyvenimo kokybę. Aleksandras nori keisti ir visuomenės požiūrį, kad neįgalieji būtų vertinami ne kaip vargšai, kuriems reikia užuojautos, o kaip specialistai, teikiantys kokybiškas ir reikalingas paslaugas.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų