Jungtinės Tautos

Europos Sąjunga (ES) penktadienį skyrė Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai įsigyti pagal naują gynybos pagalbos paketą, o likusias SAFE programos lėšas numatoma panaudoti naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti. Apie tokius planus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbia „Ukrinform“, remdamasi EK spaudos tarnyba. „Ką tik kalbėjausi telefonu su prezidentu Zelenskiu.

Elektromobiliai turėtų padėti sumažinti ne tik oro taršą, bet ir triukšmą miestuose. Taip mano Hamburgo valdančiosios SPD ir Žaliųjų frakcijos, siekiančios visoje Vokietijoje uždrausti papildomus išorinius garsus, kuriais elektromobiliai imituoja vidaus degimo variklius. Siūlymas neliečia privalomo įspėjamojo garso, kurį elektromobiliai skleidžia važiuodami nedideliu greičiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos su Jungtinėmis Valstijomis. Susitikimuose dėmesys bus skiriamas taikos susitarimo perspektyvoms, taip pat energetikai, aprūpinimui maistu ir ginklams, savo vakariniame vaizdo kreipimesi iš Kyjivo sakė V. Zelenskis. „Bus naujų pagalbos paketų Ukrainai, ypač oro gynybos srityje“, – teigė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) metu planuoja susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Yra planuojami susitikimai (…) su (JAV valstybės sekretoriumi – ELTA) Rubio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas per antradienį duotą interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Donaldas Trumpas „daro maždaug tai, ką nori“, ir rekomendavo išlikti ramiems šiame įtampų kupiname pasaulyje, geriausia – pirtyje. Nuo 2024-ųjų, kai pradėjo eiti pareigas, šios 5,6 mln. gyventojų turinčios Šiaurės šalies vadovas pelnė pripažinimą dėl savo diplomatinio meistriškumo.

NATO nesileis įbauginama Rusijos, antradienį po incidento Lietuvoje, kai Vakarų Aljansas virš Lietuvos oro erdvės numušė bepilotį orlaivį, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Mes dar kartą esame Rusijos priešiškumo NATO sąjungininkėms liudytojai“, – viešėdamas Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje sakė J. Wadephulas.

Pasak nepriklausomų Jungtinių Tautų (JT) ekspertų, Baltarusija vis labiau terorizuoja savo piliečius užsienyje. Viena iš priemonių – reikalavimas asmenims, kurių pasų galiojimo laikas pasibaigęs, atnaujinti dokumentus gimtojoje šalyje, ten daugeliui gresia suėmimas.  Antradienį JT Žmogaus teisių tarybai ataskaitą apie padėtį Baltarusijoje pristatė trijų ekspertų grupė, šios tarybos paskirta 2024 metais.

Baltarusijos valdžia naudoja šalies baudžiamojo teisingumo sistemą kaip represijų priemonę, siekdama sistemingai persekioti vyriausybės oponentus, antradienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai.

Vilniaus rajone, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, vyks Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarptautinės pagalbos teikimo komandos pratybos, kuriomis siekiama atnaujinti tarptautinį komandos sertifikatą. Trečiadienio rytą prasidės 36 valandų nepertraukiamos pratybos, per kurias komandos nariai atliks paieškos ir gelbėjimo darbus imituojamuose pastatų griuvėsiuose.

Ukraina negalėjo palaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl naujo pasaulio žemėlapio, nes jame Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis pavaizduotas atskirai nuo Ukrainos, pareiškė įstatymų leidėja Kira Rudik. Apie tai sekmadienį rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „2026 metais JT nereikėtų priminti: Krymas yra Ukraina. Gėda“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė liberalų įstatymų leidėja.

Šeštadienį Belgrade, likus dviem dienoms iki karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuvių, vyko jo atminimo ceremonija, kurioje dalyvavo dešimtys buvusių kariškių, šeimos narių ir pareigūnų. R. Mladičius mirė praėjusią savaitę, patyręs kelis insultus, Hagoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už karo nusikaltimus, padarytus 1990-ųjų Bosnijos karo metu. Jo palaikai ketvirtadienį vyriausybės lėktuvu buvo pargabenti į Serbiją. Karstas buvo apdengtas vėliavomis ir sutiktas su karine pagarba.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja penktadienį nubalsavo už naują pasaulio žemėlapį, kuriame Afrikos žemynas bus padidintas, o Šiaurės Amerika bei Europa – sumažintos. Toks sprendimas išsyk sukėlė Vašingtono pyktį. Rezoliuciją, kuria siekiama „tikslesnio žemynų sausumos plotų vaizdavimo“, palaikė 164 šalys, JAV balsavo prieš, o dar šešios valstybės susilaikė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad per naktinę Rusijos oro ataką nukentėjo vienas iš jos sandėlių Ukrainoje – tai jau trečias toks incidentas per tris mėnesius. PSO įspėjo, kad tai yra platesnio masto išpuolių prieš humanitarinės pagalbos objektus Ukrainoje dalis.

Po pražūtingos potvynio bangos Himalajuose Jungtinės Tautos kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamos skirti pagalbai beveik 50 mln. dolerių.  Ši suma reikalinga pasirūpinti daugiau nei 84 tūkst. nukentėjusiųjų Nepale, penktadienį pareiškė JT. Lėšos pirmiausiai numatytos maistui, geriamajam vandeniui, vaistams ir laikiniems būstams. Nepalo ir Tibeto pasienio regione rugpjūčio 26 d. kilo staigus potvynis.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) trečiadienį paragino savo nares užtikrinti civilinių orlaivių saugumą. Raginimas paskelbtas netrukus po to, kai Ukraina oficialiai pranešė organizacijai, kad dėl karo Rusijos oro erdvė nėra saugi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime Airijoje aptarė ES paramą agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog Rusijai tęsiant išpuolius būtiniesiems Ukrainos gynybos poreikiams ir atstatymui reikia panaudoti įšaldytą Rusijos turtą. „Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos pajėgumų ir ilgojo nuotolio smūgio galimybių.

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas. Savanorių aktyvumas Lietuvoje jau kurį laiką išlieka gana stabilus, tačiau situaciją trumpam pakeičia didelės krizės.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį apkaltino saugumo pareigūnus sąmoningai jo nepažadinus 2023-iųjų spalio 7-osios „Hamas“ išpuolių rytą. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai jo žmona pareiškė, esą vienas opozicijos veikėjas iš anksto žinojo apie šį puolimą. B. Netanyahu artėjant įtemptiems rinkimams sulaukė aštrios kritikos nacionalinėse diskusijose dėl to, kas atsakingas už saugumo nesėkmes, kurios 2023-iųjų spalio 7-ąją virto katastrofa.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vyksta į Airiją, kur dalyvaus neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich). Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ministrai aptars politinės, karinės ir finansinės paramos Ukrainai stiprinimą, taip pat energetinio atsparumo didinimą, siekiant padėti Ukrainos gyventojams atlaikyti Rusijos bandymus žiemą palikti juos be šilumos bei elektros energijos.

Nepalo nelaimių valdymo tarnyba sekmadienį paskelbė atnaujintus duomenis, kad per staigų potvynį šioje šalyje žuvo mažiausiai 781 žmogus, o dar 2 502 yra dingę be žinios, iš jų – 592 užsieniečiai. Kinijos valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad Tibete žuvo 16 žmonių, o be žinios dingo 546. Potvynis Kinijos ir Nepalo pasienyje, atokioje vietovėje Himalajuose, kilo trečiadienį.

Izraelio kariuomenė pranešė šeštadienį smogusi „Hamas“ vadui, buvusiam vienoje iš Gazos Ruožo ligoninių. Tuo pat metu vietos sveikatos apsaugos pareigūnai informavo apie keturis žmones, žuvusius per Izraelio smūgius kitose teritorijos vietose. Tai naujausias kraujo praliejimas karo nuniokotoje teritorijoje, vykstantis nepaisant 2025 metų spalį įsigaliojusių JAV remiamų paliaubų, Izraeliui toliau tęsiant taikymąsi į palestiniečius, kurie, pasak kariuomenės, yra kovotojai.

Europą vis dažniau alinant karščio bangoms, sausroms ir gaisrams, jų pasekmes gali pajusti ir Lietuva. Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs orai gali ne tik kelti maisto kainas, bet ir keisti žmonių vartojimo įpročius bei skatinti vis didesnę klimato migraciją. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Karinės vadovybės pertvarką vykdantis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pakeitė šalies gynybos ministrą, sekmadienį pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Pasak naujienų agentūros KCNA, naujuoju ministru paskirtas Korėjos liaudies armijos politinio biuro vadovas Kim Song Gi.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius penktadienį apkaltino Hagoje įsikūrusį Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismą „necivilizuotu elgesiu“ už tai, kad šis atsisakė pirma laiko paleisti buvusį Bosnijos serbų karinį vadą Ratko Mladičių, kuris ketvirtadienį mirė, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už savo nusikaltimus. R. Mladičiaus šeima ir Serbijos vyriausybė kelis kartus prašė paleisti R. Mladičių dėl jo amžiaus ir prastos sveikatos būklės.

Ekvadoro teismas penktadienį nuteisė buvusį prezidentą Leniną Moreno penkeriems metams kalėjimo už kyšio paėmimą iš Kinijos bendrovės, stačiusios didžiausią šalies hidroelektrinę. Prokuratūra platformoje „X“ pranešė, kad L. Moreno, valdęs šalį 2017– 2021 m., buvo tarp 20 asmenų, nuteistų byloje dėl Kinijos bendrovės „Sinohydro“ vykdytų „Coca Codo Sinclair“ hidroelektrinės užtvankos statybų.

Po kelių patirtų insultų kalėjimo ligoninėje Hagoje mirė buvęs Bosnijos serbų karinis vadovas ir karo nusikaltėlis Ratko Mladičius, pranešė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS. 84 metų R. Mladičius dėl savo vaidmens per 1995-ųjų Srebrenicos žudynes Bosnijos karo metu buvo pramintas „Bosnijos skerdiku“. R. Mladičius Hagoje atliko laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Naujoji Vengrijos vyriausybė paskelbė Rusiją „grėsme“, taip nutraukdama buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno ilgą laiką vykdytą Rusijai draugišką užsienio politiką. Toks apibūdinimas buvo pateiktas dokumente, kuriame išdėstytos gairės Vengrijos delegacijai, rugsėjo mėnesį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje; dokumentą pasirašė V. Orbáno įpėdinis Péteris Magyaras, o antradienį vėlai vakare jis buvo paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje.

Jungtinės Karalystės ministras primininkas Andy Burnhamas ir kiti Europos lyderiai kitą mėnesį planuoja apsilankyti JAV, siekdami įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš žiemą suteikti Ukrainai galimybę pasinaudoti dalimi „Patriot“ raketų atsargų, skelbia „Bloomberg“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Nekantriai laukiu rugsėjo mėnesio kelionės į Niujorką“, – minėtas leidinys cituoja A. Burnhamą.

Jei nebus pakeistas požiūris į karinių veiksmų organizavimą, Ukraina palaipsniui praras iniciatyvą, pareiškė buvęs Ukrainos gynybos ministras Michaila Fedorovas interviu naujienų agentūrai „Reuters“....

Tik Ukrainos pergalė gali atnešti taiką ir ramybę visai Europai, sako Ukrainos vėliavos dienos minėjime Kyjive sekmadienį dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda. „Puikiai žinome, kad Ukraina turi nugalėti, nes tik jūsų pergalė atneš taiką ir ramybę visai Europai. Todėl mes ir toliau remsime Ukrainą. Nepripažinsime Ukrainos teritorijų okupacijos. Didinsime spaudimą valstybei agresorei bei jos bendrininkams“, – kalbėjo prezidentas.

Prancūzija šeštadienį pažadėjo pristatyti Ukrainai naujų perimančiųjų raketų. Apie tai pranešta Rusijai intensyvinant smūgius, dėl kurių civilių žūčių skaičius per ketverius su puse metų trunkantį karą išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių. Per naktį ir šeštadienį surengtus smūgius žuvo mažiausiai 13 žmonių – septyni Ukrainoje, keturi Rusijoje ir du Rusijos aneksuotame Kryme.

Nors metinė infliacija Lietuvoje liepą pasiekė 5,4 proc., Valstybės duomenų agentūra fiksuoja per metus 0,4 proc. sumažėjusias maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainas. Mažmeninės prekybos rinkos lyderės „Maxima LT“ valdomose 237 parduotuvėse maisto kainos šiuo periodu mažėjo dar sparčiau – liepą „Maximos“ tinkle maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,9 proc. mažiau nei prieš metus.

Leidinyje „Politico“ šią savaitę pasirodžius pranešimui apie Latvijos ministro pirmininko Andrio Kulbergo prašymą, kad Briuselis skirtų jo šaliai 7 mlrd. eurų su Rusijos karu susijusioms karinėms ir ekonominėms išlaidoms padengti, politikas naujienų agentūrai LETA paaiškino tokio prašymo motyvus. Pabrėžia išlaidų gynybai skirtumus A. Kulbergas paaiškino, kad Latvija šalis nereikalauja šių 7 mlrd. eurų skirti kaip papildomo finansavimo.

Jemeno husių sukilėliai pirmadienį pareiškė, kad, vykdydami Saudo Arabijos jūrinę blokadą, smogė Saudo Arabijos kariniam laivui ir keturiems jį lydėjusiems laivams Raudonojoje jūroje.

Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, dronų ir raketų bangoms talžant civilinę infrastruktūrą, sekmadienį pranešė pareigūnai. Kovoms fronte beveik sustojus, o deryboms įstrigus, kariaujančios šalys gerokai suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius giliai viena kitos kariuomenių užnugaryje. Dėl to civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių 2022-aisiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įsakė gerokai sumažinti netrukus vyksiančias bendras karines pratybas su Pietų Korėja, paminėdamas savo „labai gerus santykius“ su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. D. Trumpas taip pat užsiminė, kad kasmetinių pratybų su Pietų Korėjos pajėgomis galiausiai galėtų būti atsisakyta visai.

Vakarai nesugebėjo suprasti tikrųjų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų ir paliko Ukrainą „pilkojoje zonoje“ tarp Rusijos ir NATO, teigia pirmasis Nyderlandų ambasadorius Ukrainoje Robertas Serry. Apie tai R. Serry kalbėjo išskirtiniame interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui Hagoje. Taip pat kviečiame skaityti gegužės mėnesio naujienų portalo tv3.lt interviu su R. Serry.

Rusijos pajėgoms sudavus smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, žuvo bent vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. „Per vakarinius smūgius Kramatorsko bendruomenei žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 15 buvo sužeista“, – teigė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.

Remiantis trečiadienį vėlai paskelbtais JAV teismo dokumentais, Čikagos prisiekusiųjų teismas Airijoje gimusio Jungtinių Tautų darbuotojo, 2019 m. žuvusio per orlaivio „Boeing 737 MAX“ avariją, šeimai priteisė 29 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį paragino nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak „Ukrinform“, apie tai rašo „Reuters“. Popiežius Leonas sekmadienį sakė, kad Ukrainoje ir Rusijoje žūsta ir sužeidžiami nekalti žmonės, ir paragino nutraukti karą. Popiežius ragina nutraukti atakas „Tragiškų incidentų daugėja, dėl to vis didėja civilių aukų, taip pat ir vaikų, skaičius“, – sakė pontifikas susirinkusiems tikintiesiems prieš sekmadienio Viešpaties Angelo maldą.

Šiaurės Korėja 2022–2025 metais susižėrė net 22 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. eurų) pajamų iš užsienio, kurias daugiausia gavo tiekdama Rusijai artilerijos šaudmenis, siųsdama karius bei kitą karinę paramą Maskvos karui Ukrainoje, rašo Lenkijos visuomeninio transliuotojo TVP portalas, remdamasis agentūros „Bloomberg“ pranešimu.

Per husių sukilėlių, remiamų Irano, ketvirtadienį įvykdytas raketų ir dronų atakas žuvo mažiausiai 58 vyriausybės pajėgų kariai, pranešė karinis šaltinis. Tai buvo viena kruviniausių pastarųjų ketverių metų pilietinio karo Jemene dienų. Šios atakos rodo, kad Jemenas vis labiau įtraukiamas į JAV ir Izraelio karą su Iranu.

Sustiprėjus rusų atakoms, kuriose naudojamos balistinės raketos ir ilgojo nuotolio dronai, liepos mėnesį Ukrainoje užfiksuotas didžiausias civilių gyventojų mirčių skaičius nuo 2022 m. balandžio. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, taip teigiama Jungtinių Tautų spaudos tarnybos pranešime spaudai, kuriame cituojama Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Ukrainoje suteikta informacija. Tačiau bendras liepos mėnesio žuvusiųjų skaičius pranešime nenurodytas.

Ukrainos valdžios institucijos antradienį išreiškė pasipiktinimą dėl vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip pietiniame Chersono mieste dronas persekioja vyrą, ir pasmerkė tai kaip tyčinį „medžioklės“ aktą, nukreiptą prieš civilius gyventojus. Vaizdo įraše, kurio tikrumo AFP kol kas negalėjo patikrinti, vyras bando pasislėpti už automobilio nuo nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, o šis jį persekioja ir galiausiai susprogdina sprogstamąjį užtaisą.

Ukrainos pareigūnai antradienį išreiškė pasipiktinimą vaizdo įrašu, kuriame matomas drono persekiojamas vyras pietiniame Chersono mieste, ir pasmerkė tai kaip sąmoningą civilių „medžioklę“. Vaizdo įraše, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, vyras bando pasislėpti už transporto priemonės nuo jį persekiojančio, nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, prieš sprogstant jo sprogstamajam užtaisui.

Per protestą Šiaurės Pakistano Svato rajone savižudis sprogdintojas surengė išpuolį judrioje vietoje netoli policijos nuovados, sekmadienį pranešė policija. Žuvo 13 žmonių, 22 buvo sužeisti. „Per savižudžio išpuolį žuvo trylika žmonių, tarp jų – aštuoni policijos pareigūnai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Svato policijos inspektoriaus pavaduotojas Fida Hussainas.

Kinija šeštadienį pranešė surengusi kariuomenės ir pakrančių apsaugos pratybas prie Skarboro seklumos – ginčijamo rifo Pietų Kinijos jūroje. Taip, manoma, Pekinas siekia pademonstruoti galią po pastarųjų susirėmimų su Filipinais ginčijamuose vandenyse. Filipinai ir Kinija ginčija vieni kitų suverenitetą dėl šios koralinės seklumos, kurioje gausu žvejybos išteklių.

Tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori sudaryti karo Ukrainoje pabaigos susitarimą, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Yra daug neapykantos, kaip tikriausiai jau pastebėjote“, – sako jis. „Niekas nenori daryti nuolaidų. Bet jie abu turės padaryti tam tikrų nuolaidų. Turime susitarti“, – pridūrė D. Trumpas.

Vien tik ugnies nutraukimas tarp Ukrainos ir Rusijos negali užtikrinti ilgalaikės taikos. Priešingai, bet koks karo sureguliavimas turi apimti teisingumo atkūrimą, atsakomybės už karo nusikaltimus užtikrinimą ir reparacijų išmokėjimą Ukrainai.