Jungtinės Tautos

Gazos Ruože nuo šeštadienio ryto per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 46 palestiniečiai. Apie tai paskelbė Gazos Ruože dirbantys medikai. Anot jų, 27 žmonės žuvo laukdami maisto humanitarinės pagalbos teikimo vietose. Pasak Jungtinių Tautų, nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože mažiausiai 798 žmonės žuvo prie pagalbos paskirstymo centrų ir pagalbos konvojų.

Naktį per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeisti devyni žmonės, penktadienį pranešė vietos valdžios institucijos. „Tarp sužeistųjų yra moterų gimdymo namuose“, – tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad per ataką vaikai nebuvo sužaloti. V. Zelenskis apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji sąmoningai taikosi į civilius gyventojus.

Vasaros gaisrai yra dažnas reiškinys rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur ekspertai įspėja, kad klimato kaita dar labiau blogina situaciją. Karščio banga, kuri pastarąją savaitę alino Europą, sudarė palankias sąlygas kilti gaisrams Graikijoje ir Turkijoje. Jei šią vasarą planuojate keliauti į gaisrų pavojų keliančias vietoves, svarbu atkreipti dėmesį į keletą atsargumo priemonių, padėsiančių pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Italija rengia ketvirtąją Ukrainos atstatymo konferenciją, nors Rusija toliau eskaluoja karą.  Didėjant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų Kyjivo gynybai, į Romą pakviesti politikos ir verslo lyderiai, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę gynybos, kasybos, energetikos ir kituose projektuose.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgius šioje palestiniečių teritorijoje žuvo 22 žmonės, tarp jų – bent šeši vaikai. Agentūros atstovas Mahmudas Bassalas nurodė, kad per vieną smūgį žuvo 10 tos pačios šeimos narių, kurie glaudėsi Al Mavasio rajone į vakarus nuo Chan Juniso, o kitas smūgis, nukreiptas į Al Šati stovyklą netoli Gazos miesto, pareikalavo 10 gyvybių, dar daugiau kaip 30 žmonių buvo sužeisti.

BBC išanalizuoti garso įrašai rodo, kad pabėgusi buvusi Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina praėjusiais metais įsakė žiauriai susidoroti su protestais, dėl šių įtarimų ji dabar teisiama.  Jungtinių Tautų duomenimis, 2024 m. nuo liepos iki rugpjūčio žuvo iki 1400 žmonių, kai Sh. Hasinos vyriausybė, nesėkmingai mėginusi išsilaikyti valdžioje, įsakė susidoroti su protestuotojais.  77 metų Sh.

Graikija trims mėnesiams sustabdys visų laivais iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų prieglobsčio prašymų svarstymus, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas, padidėjus migrantų iš Libijos srautui.  „Kelias į Graikiją užsidaro (...) visi neteisėtai atvykstantys migrantai bus suimti ir sulaikyti“, – parlamentui sakė ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad pradėjo tikslines operacijas Libano pietuose, siekdama išardyti Irano remiamai kovotojų grupuotei „Hezbollah“ priklausančią infrastruktūrą. „Gavę žvalgybos informacijos ir nustatę „Hezbollah“ ginklų ir teroristų infrastruktūros keliose Pietų Libano vietovėse, kariai pradėjo specialias tikslines operacijas, kad jas išardytų ir neleistų „Hezbollah“ vėl įsitvirtinti šioje teritorijoje“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Pasaulinė prekyba per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su 2024-ųjų antruoju pusmečiu, išaugo maždaug 300 mlrd. JAV dolerių, arba apytikriai 1,7 proc., pirmiausia dėl Jungtinių Valstijų importo ir Europos Sąjungos eksporto šuolio, pranešė Jungtinės Tautos.

Antradienį Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė dviejų aukšto rango Talibano lyderių arešto orderius, apkaltindamas juos nusikaltimais žmoniškumui už moterų ir mergaičių persekiojimą.  Teisėjai pareiškė, kad yra „pagrįstų priežasčių“ įtarti Talibano vyriausiąjį lyderį Hibatullah Akhundzadą ir vyriausiąjį teisėją Abdulą Hakimą Haqqani persekiojimu dėl lyties.

Antradienį per smarkių liūčių sukeltus potvynius Himalajų kalnų slėnyje Kinijos ir Nepalo pasienyje žuvo mažiausiai 8 žmonės, 31 dingo, pranešė pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida. Vanduo taip pat nunešė vieną iš pagrindinių tiltų, jungiančių Nepalą ir Kiniją per Botekošio upę. Pražūtingi potvyniai ir nuošliaužos dažnos visoje Pietų Azijoje per musonų sezoną, trunkantį nuo birželio iki rugsėjo, tačiau ekspertai teigia, kad klimato kaita blogina padėtį.

Tarpininkas Kataras antradienį pranešė, kad netiesioginės derybos tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ dėl paliaubų Gazos Ruože tęsiasi, tačiau pažangai pasiekti prireiks laiko. Naujas netiesioginių derybų dėl susitarimo nutraukti ugnį Gazos Ruože raundas prasidėjo sekmadienį. Antradienį Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris) patvirtino, kad derybos tęsiasi jau trečią dieną.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra antradienį pranešė, kad per Izraelio smūgius palestiniečių anklave žuvo 29 žmonės. Civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas nurodė, kad per dronų smūgį į perkeltųjų asmenų stovyklą netoli Kan Juniso žuvo devyni žmonės. Jis pridūrė, kad per šešis kitus smūgius palestiniečių anklave žuvo dar 20 žmonių, įskaitant tris vaikus ir dvi moteris.

Šiaurės Korėjos dalyvavimas Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą tampa vis labiau matomas. O tai rodo, kad Rusija nėra pajėgi laimėti šio karo viena, rašo „Forbes“. Šiaurės Korėjos parama iš pradžių buvo tik retorinė ir diplomatinė, Šiaurės Korėja buvo viena iš nedaugelio Jungtinių Tautų valstybių narių, 2022 m. pripažinusių vadinamųjų Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų suverenitetą rytinėje Ukrainoje.

Himalajų kalnų slėnyje, Kinijos ir Nepalo pasienyje, per smarkius potvynius antradienį žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 28 dingo be žinios, pranešė pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida. Vandens srautas taip pat nunešė vieną iš pagrindinių tiltų, jungiančių Nepalą ir Kiniją per Bhotekošio upę.

Rusijos turizmo bendrovės pradėjo siūlyti keliones į Afganistaną. Maskva gilina santykius su Talibano valdomu Afganistanu, o į šią šalį siūlomos savaitės trukmės kelionės už 235 tūkst. rublių (3 tūkst. JAV dolerių), praneša „The Moscow Times“. Tokie pasiūlymai Rusijos interneto platformose pasirodė pastarosiomis dienomis. Pirmoji keliautojų grupė į organizuotą turą turėtų išvykti liepos viduryje.

 Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per mūšį Gazos Ruožo šiaurėje žuvo penki jos kariai.  Tuo metu Izraelis ir palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ Katare surengė netiesiogines derybas dėl susitarimo nutraukti ugnį Gazos Ruože. Kariuomenės pareiškime sakoma, kad du kariai „krito per mūšį Gazos Ruožo šiaurėje“ ir priduriama, kad per tą patį incidentą dar trys kariai žuvo, o du buvo sunkiai sužeisti.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad pirmadienį per Izraelio kariuomenės smūgius visoje karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje žuvo 12 žmonių, įskaitant šešis klinikoje, kurioje glaudžiasi perkeltieji palestiniečiai. Izraelis neseniai išplėtė karines operacijas Gazos Ruože, kur nuo 2023-iųjų spalio vykstantis karas sukūrė siaubingas humanitarines sąlygas ir privertė kone visus šios teritorijos gyventojus, kurių yra daugiau kaip du milijonai, palikti savo namus.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pirmadienį pranešė, kad nuo birželio pradžios iš Irano grįžo beveik 450 tūkst. afganistaniečių po to, kai Teheranas dokumentų neturintiems migrantams nurodė išvykti iki liepos 6 dienos.  Gegužės pabaigoje Iranas pareiškė, kad dokumentų neturintys afganistaniečiai turi išvykti iš šalies iki liepos 6-osios. Tai gali paveikti keturis iš maždaug šešių milijonų afganistaniečių, kurie, Teherano teigimu, gyvena šalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas  sekmadienį prieš artėjantį susitikimą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog pavyks per savaitę sudaryti susitarimą su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ dėl įkaitų paleidimo.  „Manau, kad yra didelė tikimybė, jog per ateinančią savaitę pasieksime susitarimą su „Hamas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas kuriam daromas vis didesnis spaudimas nutraukti beveik dvejus metus trunkantį karą.

Izraelio ir grupuotės „Hamas“ netiesioginės derybos dėl paliaubų Gazos Ruože ir įkaitų išlaisvinimo atnaujinamos sekmadienį Dohoje, Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ruošiantis vizitui Baltuosiuose rūmuose. B. Netanyahu anksčiau buvo paskelbęs, kad siunčia komandą į Katarą, kuris yra pagrindinis konflikto tarpininkas, nors sakė, kad „Hamas“ atsakyme į JAV remiamo susitarimo dėl paliaubų projektą pateikti nepriimtini reikalavimai.

Sekmadienį Dohoje laukiama Izraelio delegacijos, turinčios derėtis dėl paliaubų Gazos Ruože ir įkaitų išlaisvinimo susitarimo premjero Benjamino Netanyahu vizito į Baltuosius rūmus išvakarėse. Izraelio ministras pirmininkas anksčiau buvo paskelbęs, kad siunčia delegaciją į Katarą, kuris yra pagrindinis konflikto tarpininkas, tačiau po to sakė, kad „Hamas“ atsakyme į JAV remiamo paliaubų susitarimo projektą esama keleto „nepriimtinų“ reikalavimų.

Iranas turi daugiau kaip 400 kilogramų iki 60 proc. prisodrinto urano, kuris yra beveik tinkamas ginklams. Irano vadovybė savo ruožtu tikina, kad nenori pasigaminti branduolinių ginklų, o branduolinė energija jai reikalinga dėl energetikos.

Libano grupuotės „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas sekmadienį, atsakydamas į Izraelio grasinimus, pareiškė, kad jo grupuotė, nepaisydama spaudimo nusiginkluoti, nepasiduos ir nesudės ginklų. „Šis grasinimas neprivers mūsų pasiduoti“, – sakė N. Qassemas per televiziją transliuotoje kalboje. Jis pridūrė, kad grupuotė neatsisakys ginklų, ir tvirtino, kad Izraelio agresija turi liautis pirmiau.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad sekmadienį siunčia derybų grupę į Katarą aptarti paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo Gazos Ruože. Apie tai pranešta po to, kai islamistų grupuotė „Hamas“ pareiškė esanti pasirengusi nedelsiant pradėti derybas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas šeštadienį pasmerkė didžiausią nuo karo pradžios Rusijos dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą.  „Generalinis sekretorius griežtai smerkia naujausią Rusijos Federacijos surengtų didelio masto dronų ir raketų atakų seriją“, – pažymėjo A. Guterresas savo pareiškime, kuriame jis taip pat paragino nedelsiant ir besąlygiškai visiškai nutraukti ugnį.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigia paprašęs JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišti ir sustabdyti šaudymus į Gazos Ruožo pagalbos skirstymo centrus. Jungtinių Tautų (JT) teigimu, per šiuos šaudymus žuvo daugiau kaip 500 žmonių. R. T. Erdoganas teigė, kad birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime D. Trumpo paprašė jo įsikišti ir sustabdyti kraujo liejimą.

Pietų Korėjos kariuomenė penktadienį pranešė, kad buvo sulaikytas nenustatytos tapatybės šiaurės korėjietis, kirtęs stipriai įtvirtintą sausumos sieną iš Pietų Korėjos į Šiaurės Korėją Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad kariuomenė nustatė ir susekė asmenį netoli karinės demarkacinės linijos šiaurės vakarinėje demilitarizuotos zonos dalyje ir surengė specialią operaciją, o ketvirtadienio vakarą jį sulaikė. Komitetas teigė, kad pareigūnai planuoja ištirti sienos kirtimo vietą.

Suomių prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pritarė Suomijos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos, atsižvelgdamas į „pablogėjusią saugumo padėtį“ ir ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę Suomijos pareigūnai birželį nubalsavo už pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, tačiau šį sprendimą dar turėjo patvirtinti prezidentas.

Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas išreiškė didelį susirūpinimą, kad Lietuva ir kitos regiono šalys traukiasi iš Otavos konvencijos. Šia konvencija draudžiama naudoti, gaminti ir kaupti priešpėstines minas, šalys taip pat įpareigojamos sunaikinti jų atsargas bei išminuoti jų jurisdikcijai priklausančias ar jų kontroliuojamas užminuotas teritorijas.

Remiantis pasakojimais ir vaizdo įrašais, kuriuos gavo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), pagalbos skirstymo centrus Gazos Ruože saugantys Amerikos rangovai naudoja kovinius šovinius ir garsines granatas, kai išalkę palestiniečiai siekia gauti maisto. Du JAV rangovai, su AP kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes jie atskleidė savo darbdavių vidaus operacijas, teigė, kad apie visa tai prakalbo dėl to, kad juos trikdo, jų pačių vertinimu, pavojinga ir neatsakinga praktika.

Pasaulyje lėtėjant tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, pirmąjį šių metų pusmetį prastesni rezultatai pusmetį fiksuoti ir Lietuvoje, skelbia agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius šalis pritraukė 13 projektų, kurie sukurs 661 darbo vietą ir į ilgalaikį turtą investuos 15 mln. eurų.  Agentūra skaičiuoja, kad pernai per tą patį laikotarpį pritraukti 22 projektai, sukurta 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.  Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Vyriausybė prezidentui trečiadienį pateikė diplomatės Astos Radikaitės kandidatūrą į ambasadorės Jungtinėje Karalystėje pareigas. Ministrų kabinetas taip pat siūlo buvusį Lietuvos konsulą Valencijoje Tomą Irnių skirti ambasadoriumi Ispanijoje ir nuolatiniu atstovu prie prie Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos. Jis darbą pradėtų nuo rugpjūčio 25 dienos. Šiuo metu šias pareigas iki rugpjūčio 22-osios užima Lyra Puišytė-Bostroem.

Nacionalinių krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad Baltijos regiono šalių reakcija į šešėlinį laivyną turi būti vieninga. Anot jo, efektyviausia būtų stebėti ne visą Baltijos jūrą ir šimtus joje plaukiančių laivų, o koncentruotis į specifinius objektus.

Didžiąją Europos dalį alinant aukštai vasaros temperatūrai, Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūra antradienį pareiškė, kad pasauliui teks susigyventi su didelio karščio laikotarpiais. Anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ateityje karščio bangų greičiausiai sulauksime dažniau ir jos bus intensyvesnės.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekia išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su Vilniuje viešinčiu Izraelio diplomatijos vadovu Gideonu Saaru.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimo metu jie aptars šalių tarpusavio bendradarbiavimą, Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei padėtį Artimuosiuose Rytuose.  Paskutinis Lietuvos ir Izraelio užsienio reikalų ministrų susitikimas 2023 m. kovą buvo surengtas Izraelyje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako apgailestaująs, kad šalies vyriausybė nereaguoja į „migrantų stūmimą“ iš Vokietijos į Lenkiją, bet viliasi, kad valdžios institucijų požiūris į situaciją pasikeis. Taip Lenkijos lyderis pirmadienį kalbėjo žurnalistams Sevilijoje vykstančios 4-osios Jungtinių Tautų vystymosi finansavimo konferencijos (FfD4) paraštėse.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino tarptautinę bendruomenę didinti pagalbos apimtis, atsižvelgiant į pasaulį drebinančias nelygybes, klimato kaitą ir konfliktus. Turtingos paramos teikėjos, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, sumažino arba planuoja sumažinti pagalbos biudžetus. Pasaulyje vykstant konfliktams ir ekonominiams neramumams, keičiasi jų finansavimo prioritetai.

Antradienį Vilniuje susitiks Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ir Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Liepos 1 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys priims į Lietuvą atvykstantį Izraelio užsienio reikalų ministrą G. Saarą. Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Rusijos karo agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose“, – skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Priduriama, kad po susitikimo numatoma ministrų spaudos konferencija.

Izraelis suinteresuotas sudaryti „taikos ir normalizavimo“ susitarimus su kaimyninėmis šalimis Libanu ir Sirija, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Izraelis yra suinteresuotas išplėsti Abraomo susitarimų taikos ir normalizavimo ratą“, – spaudos konferencijoje Jeruzalėje sakė G. Saaras, turėdamas omenyje JAV remiamus susitarimus, kuriuos 2020-aisiais Izraelis pasirašė su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Bahreinu ir Maroku.

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį pasmerkė, anot jų, grasinimus Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros institucijos vadovui po to, kai Iranas atmetė jo prašymą leisti aplankyti Izraelio ir Jungtinių Valstijų subombarduotus branduolinius objektus.

Iranas sekmadienį teigė abejojantis, jog Izraelis laikysis paliaubų, kuriomis šią savaitę baigėsi 12 dienų trukęs karas tarp šių valstybių. Rimčiausias šių nesutaikomų priešių susidūrimas įvyko birželio 13 d. Izraeliui bombardavus Iraną ir nukovus aukščiausio rango karinius vadus ir mokslininkus, sietus su Irano branduoline programa. Izraelis teigė siekęs neleisti Islamo respublikai sukurti branduolinio ginklo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo jo šalis rengsis pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, teigiama jo internetinėje svetainėje pasirodžiusiame pranešime. „Šiuo aktu paskelbiu potvarkį... įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos 2025 m. birželio 29 d. sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo“ iš šios svarbios konvencijos, pareiškė V. Zelenskis.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad tokie spėliojimai – iš piršto laužti, mat Lietuvoje matome vis didesnius imigracijos skaičius. Plačiau apie Lietuvos demografinę padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Ž. Mauricu.

Šią savaitę sukanka 75 metai nuo tada, kai daugiau nei 135 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įsiveržė į Pietų Korėją, pradėdami karą, kuris nusinešė milijonus gyvybių ir paliko gilius randus, jaučiamus iki šiol. Tačiau šis konfliktas visada liko Antrojo pasaulinio karo šešėlyje – didesnio masto karo. Net JAV kariuomenė Korėjos karą vadina „užmirštuoju karu“, nors jame žuvo daugiau nei 36 tūkst. amerikiečių.