Jungtinės Tautos

Antradienį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo pasaulinę organizaciją ir Europą, perspėjo, kad migracija nuves Vakarų šalis „į pragarą“, o klimato kaitą vadino „apgavyste“.  Per pirmąjį pasirodymą JT Generalinėje Asamblėjoje nuo tada, kai grįžo į Baltuosius rūmus, D. Trumpas taip pat apkaltino pasaulinę organizaciją, kad ji nepadeda jam mėginant tarpininkauti, kad būtų pasiekti susitarimai dėl taikos Gazos Ruože ir Ukrain...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad NATO turi numušinėti visus Aljanso šalių oro erdvę pažeidžiančius Rusijos lėktuvus ir orlaivius, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako – tokia Vašingtono lyderio žinutė yra geras atgrasymo faktorius.  „Lėktuvai, kurie sąmoningai pažeidžia ir sistemingai pažeidžia NATO valstybių erdvę, iš tikrųjų, pirmiausiai jie turėtų būti įspėjami.

Rusija vilkina taikos procesą su Ukraina ir tai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti kursą Maskvos atžvilgiu, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.  D. Trumpas parodė „nepaprastą kantrybę“, tikėdamasis diplomatinio proveržio, sakė M. Rubio. Dėl to ne tik įstrigo derybos, „bet mes įžengėme į laikotarpį, kai padėtis, atrodo, gali net paaštrėti, nes per pastarąsias kelias naktis ir anksčiau regėjome istoriškai didžiausią smūgių skaičių“, sakė M. Rubio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė, kad Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą jo šalyje. Taip jis kalbėjo po JAV raginimo Pekinui ir kitiems nustoti pirkti rusišką naftą. Kinija nėra konflikto šalis, tačiau Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą, ir toliau perka rusišką energiją.

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją po incidento, kai Rusija pažeidė jos oro erdvę dviem dešimtimis dronų. Po to Rusijos kariniai lėktuvai keliolika minučių buvo įsiveržę į Estijos oro erdvę, o šie incidentai sukėlė įnirtingą NATO, kuriai priklauso ir Lenkija, atsaką.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė pakartotinius oro erdvės pažeidimus ir sutiko, kad reikia sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.

Kalboje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 80-ojoje sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo būtinybę užtikrinti šios tarptautinės organizacijos veiksmingumą ginant taiką ir žmogaus teises pasaulyje. Kaip pranešė Prezidentūra, daugiausia dėmesio kalboje prezidentas skyrė Rusijos karo Ukrainoje keliamai grėsmei tarptautinei tvarkai ir viso pasaulio saugumui, ragino tarptautinę bendruomenę toliau teikti politinę, karinę, humanitarinę ir ekonominę paramą Ukrainai.

Rusijai tęsiant intensyvius karinius veiksmus Ukrainoje, bei nedemonstruojant noro derėtis dėl karo pabaigos, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja agresyvią Kremliaus politiką bei pareiškė, jog Maskva nepaiso Jungtinių Tautų (JT) susitarimo užtikrinti taiką pasaulyje ir gerbti tautų suverenumą. Jis taip pat ragino tarptautinę bendruomenę nustoti pirkti rusiškus energijos išteklius, kad Rusija turėtų mažiau įplaukų agresijai tęsti.

Vakarų šalims pripažįstant Palestinos valstybingumą, prezidentas Gitanas Nausėda pasaulio lyderiams siūlo atgaivinti diskusijas dėl „dviejų valstybių sprendimo“ – pripažinti Palestinos valstybę ir Jeruzalę kaip jos ir Izraelio sostinę. Lietuvos vadovo nuomone, tai vienintelis būdas išspręsti Izraelio ir Palestinos ginčą.

„Hamas“ antradienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kaltinimą, kad palestiniečių kovotojų grupuotė blokuoja pastangas sudaryti paliaubas Gazos Ruože.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose. D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. „80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kritikavo lėšų mažinimą vystomajam bendradarbiavimui ir įspėjo dėl rimtų to padarinių.„Paramos vystymuisi mažinimas turi pragaištingų padarinių, – sakė jis Niujorke susirinkusiems šalių lyderiams. – Daugeliui tai yra mirties nuosprendis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareikalavo, kad Europos sąjungininkės tuoj pat nustotų pirkti naftą iš Rusijos, ir apkaltino Kiniją bei Indiją, kad jos, pirkdamos naftą, finansuoja karą Ukrainoje. „Jos turi tuoj pat nutraukti visus energijos pirkimus iš Rusijos. Priešingu atveju mes visi gaištame laiką“, – sakė D. Trumpas apie Europą savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje.

Daugiau kaip dvi dešimtys šalių, tarp jų ir Lietuva, siūlo paramą pacientų iš Gazos Ruožo, kur verda karas, gydymui okupuotame Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pažėrė sarkastiškos kritikos Jungtinėms Tautoms (JT), sakydamas, kad ši institucija nepadeda taikai ir pašiepdamas jų būstinės pastato kokybę. „JT turi tokį milžinišką potencialą. Aš visada tai sakiau – ji turi tokį milžinišką, milžinišką potencialą. Bet ji jo visiškai nepasiekia“, – sakė D. Trumpas kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje jis, be kita ko, skundėsi sugedusiu eskalatoriumi.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje antradienį prasidėjo trikdžiais. D. Trumpas savo kalbą turėjo skaityti iš suflerio, tačiau jis neveikė. Trumpas susidūrė su techniniais trikdžiais JAV prezidentas suragavo juokaudamas. „Man nesvarbu, jei reikės sakyti kalbą be suflerio, nes sufleris neveikia. <...> Kad ir kas valdo suflerį, turės didelių bėdų“, – sakė jis. Po D. Trumpo pastabos buvo girdėti juokas salėje.

NATO pajėgos efektyviai atgrasė į Estijos oro erdvę įskridusius Rusijos naikintuvus, – sako Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte po 4-ojo straipsnio konsultacijų, kurias sušaukė Talinas. Varšuva skelbia, kad numuš bet kokius oro erdvę pažeidusius objektus. Antradienį Danijoje oro uosto darbą sutrikdė dronai, tačiau neaišku, ar jie rusų. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė tikina, kad būtent taip turėtų elgtis visos Bendrijos narės.

Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta ir kitos šalys pirmadienį Niujorke oficialiai pripažino Palestinos valstybę – tai jau padarė dauguma Europos valstybių. Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją. Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Irano ir Europos valstybių ministrai antradienį Niujorke surengs derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis. Derybos rengiamos, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nubalsavus už sankcijų Iranui atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

Naujasis Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa pirmadienį Niujorke išreiškė viltį, kad bus pasiektas saugumo susitarimas, kuris sumažintų įtampą su Izraeliu. Buvęs džihadistas A. al Sharaa surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, o vėliau pasakys kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Tai bus pirmas kartas per dešimtmečius, kai Sirijos lyderis kreipsis į JT Generalinę Asamblėją.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

 Egipto prezidentui Abdelui Fattah al Sisi suteikus malonę, iš kalėjimo paleistas žinomas politinis kalinys Alaa Abdelas Fattah. Jo sesuo Mona Seif antradienį tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje ji apsikabinusi savo brolį. Kitoje nuotraukoje aktyvistas matyti su savo motina. A. Abdelo Fattah advokatas ir keli vyriausybės atstovai pirmadienį pranešė, kad prezidentas šešerius metus kalinamą aktyvistą atleido nuo likusios bausmės.

Į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke išvykęs prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliu kalbėsis su „Nemuno aušros“ siūlomu kandidatu į kultūros ministrus Ignotu Adomavičiumi bei Energetikos ministerijai iki šiol vadovaujančiu Žygimantu Vaičiūnu. Pirmadienį pranešta, kad socialdemokratai su „Nemuno aušra“ keisis Kultūros ir Energetikos ministerijomis. Į „Nemuno aušrai“ atitekusį kultūros ministro postą teikiamas „aušrietis“ I. Adomavičius.

Į Jungtinių Tautų (JT) Asamblėją atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Niujorke papuolė į kuriozinę situaciją. Policijai uždarius kelius JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežui, E. Macronas ir jo automobilių kolona buvo taip pat sustabdyti. Internete plintančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Macronas nepasimetė – Prancūzijos prezidentas išlipo iš automobilio ir ėjo aiškintis situacijos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad daugėjant oro erdvės pažeidimų NATO rytiniame flange, tarptautinė bendruomenė turi reaguoti į tokį Rusijos elgesį. Kitu atveju, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Kremlius savo veiksmus eskaluoti gali ir prie kitų valstybių sienų. „Rusijos elgesys su paskutinėmis provokacijomis ir eskalacija (...) rodo, kad Rusija iš principo spjauna į tarptautinės teisės normas.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija ne tik pažeidė Estijos oro erdvę, bet ir, komentuodama šį incidentą, akivaizdžiai melavo. Užsienio reikalų ministras paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą, taip pat jos keliamą grėsmę taikai ir saugumui.

Kartojantis rytinių NATO valstybių oro erdvės pažeidimams, vyriausiasis prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad NATO „turi parodyti stuburą“, kad nesitaikstys su didėjančia eskalacija iš Rusijos pusės. „NATO turi parodyti stuburą ne tik retorikoje, bet ir konkrečiais veiksmais, kad nesitaikstys su tokiomis provokacijomis ir eskalacija, kuri šiuo metu prasidėjusi iš Rusijos pusės“, – LRT radijui antradienį kalbėjo D. Matulionis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus. Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Niujorke dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime, kur su penkių Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) ministrais paragino tarptautinę bendruomenę ginti JT Chartijos principus ir nepripažinti Rusijos okupuotų ir aneksuotų Ukrainos teritorijų.  „JT Chartijoje įtvirtintų suverenumo, nepriklausomybės ir teritorinio integralumo principų gynyba – visų mūsų, ne tik Ukrainos, reikalas.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje.

Antradienį minint Tarptautinę gestų kalbos dieną, Seimo rūmų pastatas nušvis mėlyna spalva. Šia iniciatyva siekiama pabrėžti nacionalinių gestų kalbų svarbą bei išreikšti solidarumą su pasaulio kurčiųjų bendruomenėmis. Gestų kalba yra asmenų su klausos negalia ne tik bendravimo forma, bet ir kultūros dalis, sako  Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.

NATO narė Lenkija žada nedvejodama numušti objektus, kurie pažeidžia jos oro erdvę ir kelia jai grėsmę, o mažiau aiškiose situacijose laikytis atsargesnio požiūrio, šalies premjero pirmadienį išsakytus teiginius cituoja lenkų naujienų portalas „TVP World“. Estijos teigimu, trys Rusijos naikintuvai penktadienį pažeidė jos oro erdvę, o tai sustiprino NATO lyderių įsitikinimą, kad Maskva bando išbandyti aljanso pasirengimą ir ryžtą, todėl pasigirsta raginimų imtis griežtų atsakomųjų priemonių.

Socialdemokratams ir „aušriečiams“ sutarus dėl ministerijų mainų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad naujosios Vyriausybės programos tvirtinimas ir ministrų priesaika galėtų vykti šį ketvirtadienį. Jeigu iki tol nebus patvirtinti naujai teikiami Ministrų kabineto nariai, prisiekti galėtų nepilnos sudėties Vyriausybė. „Aš manau, kad mes sukeisime vietomis ir tai (Vyriausybės programos tvirtinimas ir ministrų priesaika – ELTA) galės būti ketvirtadienį“, – interviu Eltai sakė J. Olekas.

Rusija pirmadienį neigė, kad jos lėktuvai pažeidė NATO oro erdvę, ir įspėjo, esą tokius kaltinimus reiškiančios šalys rizikuoja „įtampos eskalacija“. Trys Rusijos naikintuvai penktadienį įskrido į NATO narės Estijos oro erdvę ir ten išbuvo 12 minučių, kol buvo išlydėti NATO lėktuvų, pranešė Talinas. Naikintuvai MiG-31, kurie skrido virš Suomijos įlankos, buvo išjungę savo atsakiklius ir nesusisiekė su Estijos oro eismo kontrole, pridūrė Baltijos šalis.

NATO ambasadoriai antradienį surengs pokalbius dėl Rusijos naikintuvų įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo, Talinui sušaukus skubias konsultacijas pagal Aljanso steigimo sutarties ketvirtąjį straipsnį.  NATO pakėlė naikintuvus, kai penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo apie 12 minučių. Estija tai pavadino nauja pavojinga provokacijas, Maskva tai neigė.

Socialdemokratams išmainius Kultūros ministeriją į energetikos ministro postą, sprendimai dėl kandidato į šią poziciją turėtų būti priimti iki antradienio vakaro, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius.  „Manau, kad yra tik šios dienos ir gal rytdienos klausimas. Vis tik yra noras formuoti pilnos apimties Vyriausybę ir ją prisaikdinti šią savaitę, jeigu tai bus įmanoma“, – LRT televizijai teigė M. Sinkevičius.

Pirmadienį prasidedant Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai, Prancūzija bei kitos valstybės ruošiasi viešai pripažinti Palestinos valstybingumą, nepaisant rizikos užsitraukti Izraelio rūstybę. Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože. Konfliktas jau kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių bei sulaukė viešo pasmerkimo iš sąjungininkų.

Nors šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Latvijai ar NATO nėra, negalima atmesti provokacijų, sabotažo ir incidentų eskalacijos galimybės, pirmadienį Latvijos naujienų agentūrai LETA duotame interviu sakė šalies gynybos ministras Andris Sprūds. Ministro teigimu, šiuo metu Rusija yra pasirengusi eskalacijai. A. Sprūds pabrėžė, kad savo brutalumą Rusija parodė Ukrainoje.

Turkija panaikino papildomus muitus įvairiems iš JAV importuojamiems produktams, įskaitant keleivinius automobilius, vaisius, ryžius, tabaką, alkoholinius gėrimus, kietąjį kurą ir kai kuriuos chemikalus, pirmadienį pranešė šalies oficialusis leidinys.  Šios priemonės buvo imtasi prieš pat prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą į Jungtines Valstijas, kur jis dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir ketvirtadienį susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Paskirtasis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys šią savaitę dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-osios sesijos debatuose ir kituose aukšto lygio renginiuose Niujorke, susitiks su baltarusių opozicija. Kaip pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys Jungtinėse Valstijose viešės rugsėjo 22–25 dienomis.

Europos Sąjungos (ES) narė Portugalija oficialiai pripažino Palestinos valstybę, sekmadienį paskelbė užsienio reikalų ministras Paulo Rangelis. Prieš tai tą patį padarė Didžioji Britanija, Kanada ir Australija. P. Rangelis sakė, kad premjero Luíso Montenegro centro dešiniųjų vyriausybė priėmė sprendimą esant plačiam Portugalijos parlamento partijų sutarimui.

Gitanas Nausėda rugsėjo 22–25 dienomis lankysis Niujorke, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje, praneša Prezidentūra. Antradienį Lietuvos vadovas Generalinėje Asamblėjoje septintą kartą kreipsis į pasaulio valstybių lyderius. Prezidento kalboje daugiausia dėmesio bus skiriama pasaulio ginkluotų konfliktų vertinimui, JT reformos būtinybei, atsakomybei už Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį kreipdamasis į Britanijos, Australijos ir Kanados lyderius, pripažinusius palestiniečių valstybingumą, pareiškė, kad jokios Palestinos valstybės nebus. „Turiu aiškią žinią tiems lyderiams, kurie pripažįsta Palestinos valstybę po siaubingų spalio 7 dienos žudynių: jūs skiriate didžiulį atlygį terorizmui“, – sakė jis. „Ir turiu jums dar vieną žinią: to nebus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Sirijos prezidentas, buvęs džihadistas Ahmedas al Sharaa išvyko į Jungtines Valstijas, kur ketina kreiptis į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją.

Žmogaus teisių padėtis Rusijoje labai pablogėjo nuo karo Ukrainoje pradžios, sakoma naujoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurioje smerkiami „endeminiai“ kankinimai ir prie šio smurto prisidedantys medicinos specialistai. JT specialioji pranešėja apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje Mariana Kacarova savo naujausioje ataskaitoje teigė, kad Maskva nuo pat plataus masto invazijos į savo vakarinę kaimynę pradžios 2022 metų vasarį vykdo sistemingą susidorojimą su kitaminčiais.

Estų užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba kitą savaitę surengs skubų posėdį dėl trijų Rusijos naikintuvų įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos. Europos Sąjunga (ES) ir NATO apkaltino Maskvą nauja „labai pavojinga provokacija“, tačiau Maskva tai neigė.

Jordanija pranešė, kad sekmadienį iš dalies atidarė sienos perėją su Izraelio okupuotu Vakarų Krantu, praėjus trims dienoms po jos uždarymo po išpuolio, per kurį žuvo du Izraelio kariai.  „Perėja sekmadienį vėl atidaryta tik keliautojams, o krovininių sunkvežimių judėjimas sustabdytas iki atskiro pranešimo“, – sakoma oficialiame pranešime. Oficialioji Jordanijos televizija „al Mamlaka“ pranešė apie intensyvų eismą abiem kryptimis nuo ankstyvo ryto.