Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų (JT) palestiniečių pabėgėlių agentūra UNRWA ketvirtadienį sveikino Izraelio ir „Hamas“ susitarimą dėl paliaubų kaip didžiulį palengvėjimą ir teigė esanti pasirengusi Gazos Ruožą užtvindyti skubiai reikalingais maisto produktais. „UNRWA turi maisto produktų, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų siųsti į Gazos (Ruožą). Turime pakankamai, kad aprūpintume maistu visus gyventojus ateinančius tris mėnesius“, – socialiniame tinkle „X“ sakė agentūros vadovas Philippe'as Lazzarini.

Kalbant apie šių metų Nobelio taikos premiją, anot ekspertų, vienas dalykas beveik neabejotinas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nelaimės, kad ir kaip to norėtų. Tačiau kas gali laimėti? Norvegijos Nobelio komitetas Osle užbaigs šią nežinią, kai penktadienį 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku paskelbs nugalėtoją.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pagyrė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vaidmenį sudarant susitarimą tarp Izraelio ir palestiniečių smogikų grupuotės „Hamas“ dėl karo Gazos Ruože nutraukimo ir pareiškė, kad D. Trumpas už savo pastangas nusipelnė Nobelio taikos premijos.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienį paragino visas šalis laikytis Izraelio ir „Hamas“ pasiekto susitarimo dėl Jungtinių Valstijų remiamo taikos Gazos Ruože plano pirmojo etapo. „Visi įkaitai turi būti paleisti oriai. Turi būti užtikrintos nuolatinės paliaubos“, – tinkle „X“ paskelbtame pareiškime teigė A. Guterresas ir paragino užbaigti kovas bei nedelsiant užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos įvežimą į Gazos Ruožą.

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui pareikštas protestas dėl Rusijos karinių pajėgų tęsiamų Ukrainos teritorijos apšaudymų, pranešė URM. Ministerija pabrėžia, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė vienus intensyviausių išpuolių prieš Ukrainą, tikslingai taikydamasi į civilius ir kritinę infrastruktūrą visoje šalyje.

Kairas, spalio 8 d. (AFP-BNS). Kataro ministras pirmininkas ir pareigūnai iš Jungtinių Valstijų bei Turkijos trečiadienį prisijungs prie „Hamas“ ir Izraelio derybininkų trečią dieną trunkančiose derybose, kuriomis siekiama užbaigti karą Gazos Ruože. Izraelis ir „Hamas“ Egipto kurortiniame mieste Šarm aš Šeiche veda netiesiogines derybas pagal praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą 20 punktų planą.

Antradienį, minint antrąsias palestiniečių ekstremistų grupuotės „Hamas“ išpuolio, sukėlusio karą Gazos Ruože, metines, pasaulio lyderiai paragino grupuotę paleisti Izraelio įkaitus. JT vadovas: „Turime rinktis viltį“ Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad kartoja savo ankstesnius raginimus „su dar didesne skuba: paleisti įkaitus besąlygiškai ir nedelsiant“. „Užbaikite visų kančias... Nedelsiant nutraukite karo veiksmus Gazoje, Izraelyje ir regione.

Nuo sekmadienio ryto hučių smogikai Jemeno sostinėje Sanoje sulaikė dar mažiausiai 10 JT organizacijų darbuotojų, pirmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė suimtiesiems artimas šaltinis.

Europos Sąjunga (ES) siekia vaidmens pereinamojo laikotarpio valdžios organe, kurį Gazos Ruožui siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienį žurnalistams sakė Bendrijos diplomatijos vadovė  Kaja Kallas.

Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ derybininkai pirmadienį Egipto kurortiniame Šarm aš Šeicho mieste pradėjo netiesiogines derybas dėl apsikeitimo įkaitais ir kaliniais ir dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože, pranešė su Egipto valdžia susijusi žiniasklaida.

 Izraelis pranešė, kad pirmadienį deportavo dar 171 aktyvistą, kurie buvo sulaikyti, kai buvo perimta į Gazą plaukusi pagalbos flotilė. Užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė, kad „šiandien iš Izraelio į Graikiją ir Slovakiją buvo deportuotas dar 171 provokatorius iš „Hamas-Sumud“ flotilės, įskaitant Gretą Thunberg“. Pasak ministerijos, deportuoti asmenys yra kelių užsienio šalių, įskaitant Graikiją, Italiją, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, pilieči...

Iranas kol kas neketina atnaujinti derybų su Europos valstybėmis dėl savo branduolinės programos šalims sugrąžinus Teheranui sankcijas, pirmadienį pareiškė iraniečių Užsienio reikalų ministerija. „Šiame etape neplanuojame jokių derybų“, – sakė atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba pirmadienį nusprendė inicijuoti tyrimą, siekiant surinkti įrodymų apie įtariamus žmogaus teisių pažeidimus Afganistane. Europos Sąjungos (ES) pasiūlytas rezoliucijos projektas, kuriame raginama sukurti „nepriklausomą tiriamąjį mechanizmą Afganistanui“, Ženevoje įsikūrusioje 47 šalių Taryboje buvo priimtas be balsavimo.

Švedų aktyvistė Greta Thunberg bus tarp daugiau nei 70 įvairių šalių piliečių, pirmadienį išvyksiančių iš Izraelio po sulaikymo, kai buvo perimta į Gazos Ruožą plaukusi pagalbos flotilė. Dauguma, jeigu ne visi, paleidžiami aktyvistai bus nuskraidinti į Graikiją, iš kur galės išskristi į savo šalis, sekmadienį sakė jų vyriausybės. Tarp pirmadienį iš Izraelio išskraidinamų aktyvistų yra 28 Prancūzijos, 27 Graikijos piliečiai, 15 italų ir devyni švedai.

Spaudos laisvės priežiūros organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) pasmerkė tai, kad Izraelis sulaikė „daugiau kaip 20 užsienio žurnalistų“, kai izraeliečių pajėgos sustabdė į Gazos Ruožą plaukusią pagalbos flotilę, ir paragino juos nedelsiant paleisti. Ketvirtadienio vakarą paskelbtame pareiškime Paryžiuje įsikūrusi organizacija nurodė, kad „Global Sumud Flotilla“ laivuose, praėjusį mėnesį išplaukusiuose į Gazos Ruožą, buvo daugiau kaip 20 užsienio reporterių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė palestiniečių islamistų grupuotei „Hamas“ ultimatumą sutikti su jo planu dėl taikos Gazos Ruože iki sekmadienio vakaro, antraip ji susidurs su „visu pragaru“. Palestiniečių kovotojai turi laiko iki sekmadienio vakaro 18 val. Vašingtono (pirmadienio 1 val. Lietuvos) laiku, savo platformoje „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.

Po to, kai vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Mikola Statkevičius po JAV tarpininkauto politinių kalinių paleidimo atsisakė išvykti iš šalies, jo nekas nematė, sako žmogaus teisių gynėjai.

Ispanija ketvirtadienį iškvietė vyriausiąjį Izraelio diplomatą Madride, izraeliečių pajėgoms perėmus į Gazos Ruožą plaukiančią flotilę su aktyvistais ir humanitarine pagalba karo nuniokotai palestiniečių teritorijai, pranešė užsienio reikalų ministras. „Šiandien iškviečiau reikalų patikėtinį čia, Madride“, – visuomeniniam transliuotojui TVE sakė Jose Manuelis Albaresas. Anot jo, su flotile keliauja 65 ispanai.

Princas Harry ir Meghan Markle pagerbė gamtosaugininkę ir šimpanzių ekspertę Dame Jane Goodall, kuri mirė sulaukusi 91 metų. Karališkoji pora nuoširdžiai išreiškė pagarbą velionei, ją pavadinę „humaniste, mokslininke, planetos ir mūsų drauge“. Dame Jane, visame pasaulyje pripažinta dėl savo išskirtinių tyrimų apie šimpanzių elgesį ir nenuilstamų pastangų apsaugoti jų gyvenamąsias vietas, mirė Kalifornijoje, kur lankėsi paskaitų turo metu. Mirtis buvo natūrali, rašoma mirror.co.uk.

Garsi britų gamtosaugininkė, primatų tyrinėtoja Jane Goodall, kuri transformavo šimpanzių tyrimus ir tapo viena autoritetingiausių gamtosaugininkų pasaulyje, būdama 91 metų mirė, trečiadienį paskelbė jos institutas. J. Goodall „mirė ramiai, miegodama Los Andžele“, sakoma socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame Jane Goodall instituto pareiškime. Mokslininkė važinėjo po Jungtines Valstijas sakydama kalbas.

Trečiadienį Iždo departamentas pranešė, kad po JT sprendimo vėl įvesti apribojimus Teheranui, Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas įtariamam Irano ginklų įsigijimo tinklui, kuriuo naudodamasi šalis vykdo savo balistinių raketų programą.

JT Žmogaus teisių tarybos paskirti nepriklausomi ekspertai ragina išmokėti kompensacijas žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos vergais iš Afrikos, taip pat jų palikuoniams.

Popiežius Leonas XIV trečiadienį prisijungs prie aplinkosaugos ekspertų ir aktyvistų iš viso pasaulio konferencijoje klimato kaitos tema, kurioje dalyvaus ir filmo „Terminatorius“ žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris. Netoli Romos vyksiantis trijų dienų renginys yra skirtas paminėti 10-ąsias buvusio popiežiaus Pranciškaus istorinio manifesto „Laudato Si“ paskelbimo metines. Šiuo manifestu pontifikas ragino imtis veiksmų dėl žmogaus sukelto visuotinio klimato atšilimo.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija paskelbė, kad Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo, „tiesioginio pavojaus nėra“, kol veikia atsarginiai dyzeliniai generatoriai. „Akivaizdu, kad tai nėra tvari padėtis branduolinės saugos požiūriu.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, ideologinė Donaldo Trumpo sąjungininkė, paragino Gazos pagalbos flotilę sustoti, kad nekiltų pavojus JAV prezidento planui užbaigti Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą.

Madagaskaro prezidentas Andry Rajoelina pirmadienį atleido savo vyriausybę po ketvirtadienį prasidėjusių kruvinų neramumų, per kuriuos, Jungtinių Tautų (JT) teigimu, žuvo mažiausiai 22 žmonės. Tačiau demonstracijų organizatoriai paragino antradienio rytą sostinėje surengti naujus protestus.

Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 71 Irano asmeniui ir organizacijoms, susijusioms su Teherano branduoline programa, tvyrant susirūpinimui, kad šalis kuria branduolinius ginklus. Rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija nusprendė atnaujinti plataus masto Jungtinių Tautų remiamas sankcijas Iranui, žlugus pastangoms atgaivinti įstrigusias diplomatines derybas dėl Teherano branduolinės programos.

Aplinkos ministras Kęstutis Žuromskas antradienį į viceministrės pareigas paskyrė nuo liepos jas einančią tvarios plėtros ekspertę Airą Paliukėnaitę, pranešė ministerija. Pasak jos, A. Paliukėnaitė bus atsakinga už klimato kaitos, saugomų teritorijų, gamtos politikos sritis bei bendradarbiavimą su Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Ji taip pat kuruos ir miškų politikos formavimą, kol bus paskirtas naujas už šią sritį atsakingas aplinkos viceministras.

Pirmadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europa „nėra kare, bet... Jau nebe taikoje“ . Šis jo komentaras pasigirdo po kelių savaičių, kai Europoje vis dažniau kartojasi Rusijos provokacijos: oro erdvės pažeidimai ir kišimasis į Moldovos rinkimus, rašo „The Kyiv Independent“. „Leiskite pasakyti vienu sakiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šokiruojantis... mes nesame kare, bet mes taip pat jau nebe taikoje“, – sakė Merzas žiniasklaidos renginyje Diuseldorfe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasveikino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu Baltuosiuose rūmuose ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad bus pasiektas susitarimas dėl Gazos Ruožo. Susitikime Vašingtone D. Trumpas, kaip tikimasi, spaus B. Netanyahu pritarti amerikiečių prezidento pasiūlytam 21 punkto taikos planui, artėjant antrosioms karo Gazos Ruože metinėms.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija pasitraukia iš Europos konvencijos dėl kovos su kankinimu. Remiantis Rusijos valdžios internete paskelbtu dokumentu, V. Putinas patvirtino įstatymą, kuriuo denonsuojama Europos konvencija prieš kankinimą. Tai svarbus susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti asmenų, kuriems atimta laisvė, pavyzdžiui, kalinių, teises ir suteikti stebėsenos institucijoms teisę lankytis kalėjimuose ir sulaikymo centruose.

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį patvirtino, kad atnaujino griežtas sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos. Jungtinės Tautos (JT) šį žingsnį žengė savaitgalį. Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigė, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekta užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.

Izraelio įkaitų šeimos prieš pirmadienį numatytą  Donaldo Trumpo susitikimą su izraeliečių ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu paragino JAV prezidentą ir toliau palaikyti savo siūlomą susitarimą dėl karo Gazos Ruože užbaigimo. „Pagarbiai prašome jūsų tvirtai pasipriešinti bet kokiems bandymams sužlugdyti susitarimą, kurį pasiūlėte“, – atvirame laiške D. Trumpui rašė Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas – pagrindinė Gazos Ruože laikomų įkaitų šeimoms atstovaujanti aktyvistų grupė.

Donald ir Melania Trump buvo užfiksuoti nepatogiame pokalbyje „Marine One“ – prezidento sraigtasparnyje, kai jie grįžo į Baltuosius rūmus po JAV prezidento prieštaringai vertinamo pasisakymo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Vaizdo įraše matyti, kaip 79 metų D. Trumpas rodo pirštu į 55 metų Melanią, kuri linkčioja galvą. Kitame kadre pirmoji ponia pasilenkia į priekį, atrodydama rimta ir žiūrėdama į vyrą.

Iranas pirmadienį pranešė įvykdęs mirties bausmę vyrui, apkaltintam šnipinėjimu Izraelio naudai – tai naujausias incidentas per Teherano vykdomą didžiausią egzekucijų bangą pastaraisiais dešimtmečiais. Iranas šį vyrą įvardijo kaip Bahmaną Choobiaslą. Jo byla anksčiau nebuvo minima nei šalies žiniasklaidoje, nei aktyvistų, stebinčių mirties bausmių vykdymą šalyje, pranešimuose.

Nors Europa yra pasaulinė lyderė kovoje su klimato kaita, ji privalo dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų savo aplinką ir padidintų atsparumą visuotiniam atšilimui, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) aplinkos agentūra. „Padaryta didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršą, tačiau bendra Europos aplinkos būklė nėra gera“, – teigė Europos aplinkos agentūra (EAA), pristatydama naujausią ataskaitą šiuo klausimu.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), susidūręs su didėjančia tarptautine izoliacija ir augančiu spaudimu savo šalies viduje, pirmadienį susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gins savo ketinimą „užbaigti darbą“ Gazoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsiminė, kad Artimųjų Rytų krizėje gali įvykti proveržis, Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse paskelbdamas, kad „visi susitarėme dėl kai ko ypatingo“. „Turime realią galimybę padaryti kažką DIDINGO ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE VISI SUSITARĖME DĖL KAI KO YPATINGO.

Rugsėjo 23 d. prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump lankėsi Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, tačiau jų vizitas neapsiėjo be įtampos kupinų akimirkų, kurios netruko pasklisti žiniasklaidoje. Dar prieš Trumpo kalbą JT būstinėje, pora susidūrė su netikėtu incidentu – eskalatorius, kuriuo jie kilo aukštyn, staiga sustojo, priversdamas juos lipti laiptais, skelbė people.com.

Rusija į Ukrainos miestus paleido beveik 500 kovinių dronų ir daugiau kaip 40 raketų, įskaitant hipergarsines „Kinžal“. Kyjive žuvo keturi žmonės. Įvairiose šalies dalyse iš viso sužeista mažiausiai 40 žmonių, tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Daugiau kaip 12 valandų truko masinė rusų ataka prieš Ukrainą.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija į šalį paleido šimtus dronų ir raketų, vien Kyjive žuvo keturi žmonės, o Lenkija, siekdama apsaugoti savo oro erdvę, pakėlė naikintuvus. „Rusija surengė dar vieną masinę oro ataką prieš Ukrainos miestus, kai žmonės miegojo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Rusų smūgiai tęsėsi 12 valandų.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras įspėjo apie „ryžtingą atsaką“ į bet kokią „agresiją“ po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parėmė raginimus numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę. „Rusija kaltinama beveik planavusi pulti Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungos šalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. „Rusija niekada neturėjo ir neturi tokių ketinimų.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja šalies ponia nepraleido progos įsiamžinti ir su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei jo žmona Melania Trump. G. Nausėda nuotrauka pasidalijo socialiniame tinkle „Instagram“. Pasak jo, susitikimo metu iš D. Trumpo buvo išgirstas ir komplimentas Lietuvai. vTrumpas susitikimas bendrai nuotraukai.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas pareikalavo, jog Teheranas atiduotų visą savo prisodrintą uraną mainais į trijų mėnesių sankcijų atidėjimą, pabrėždamas, kad toks prašymas yra nepriimtinas. Prieš išvykdamas į Iraną, prezidentas žurnalistams Niujorke sakė, kad JAV „nori, jog mes perduotume jiems visą savo prisodrintą uraną, o mainais suteiktų trijų mėnesių sankcijų atidėjimą“. „Tai jokiu būdu nepriimtina“, – pabrėžė M. Pezeshkianas.

Jungtinų Valstijų valstybės departamentas penktadienį paskelbė atšauksiantis kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidento Gustavo Petro vizą dėl provokacijos per propalestinietišką demonstraciją Niujorke. „Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro stovėjo Niujorko gatvėje ir ragino JAV karius nevykdyti įsakymų ir kurstyti smurtą.

Jungtinėms Tautoms (JT) ketinant atnaujinti sankcijas Iranui, pastarasis atšaukia savo ambasadorius iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK). Irano valstybinė naujienų agentūra ISNA išplatino Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad Irano ambasadoriai Berlyne, Paryžiuje ir Londone atšaukiami į Teheraną konsultacijoms dėl „neatsakingo“ šių trijų valstybių sprendimo vėl taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Jungtinės Tautos (JT) gali vėl taikyti sankcijas prieš Irano ekonomikos ir karinį sektorių praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai jos buvo atšauktos pasiekus tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, praneša BBC. Sankcijos gali atsinaujinti po to, kai rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, kaltindamos Iraną nesilaikant susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.