Jungtinės Tautos

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke dalyvavo Turkijos pirmosios ponios Emine Erdoğan globojamame renginyje „The Invisible Architecture: Building Safe Digital Systems for Children – Advancing International Standards and Shared Responsibility“, skirtame vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje.

Trečiadienį paskelbtame interviu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvijos žvalgyba nenustatė pasirengimo surengti karinę operaciją prieš NATO ar Baltijos šalis, nes šiuo metu Rusija daugiausia dėmesio skiria karui Ukrainoje. Tačiau žvalgybos vertinimai rodo, jog Rusijos hibridinė veikla gali toliau stiprėti, pridūrė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį pasirašė Jungtinių Tautų (JT) konvenciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tai pirmoji pasaulinė tarptautinė sutartis dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais. „Kibernetiniai nusikaltimai nepažįsta valstybių sienų, todėl veiksminga kova su jais įmanoma tik stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.

Izraelis antradienį atsikirto Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje kritikavusiam Izraelio veiksmus Vakarų Krante. Didžiausiame kasmetiniame JT diplomatiniame renginyje pasakytoje kalboje – paskutinėje einant prezidento pareigas – E. Macronas apgailestavo dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože, iš kur „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną surengė kruviniausią išpuolį prieš Izraelį, taip pat kritikavo Izraelio veiksmus Vakarų Krante.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja mano, kad kovodama su Rusijos agresija Ukraina visame pasaulyje sugriovė „visagalės“ Rusijos įvaizdį. Tai ji pareiškė naujienų agentūrai „Ukrinform“ Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke. Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, ukrainiečiai pakeitė savo požiūrį į Baltarusiją ir supranta skirtumą tarp Aliaksandro Lukašenkos režimo ir Baltarusijos žmonių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sulaukė dėmesio dėl salėje sėdėjusių pasaulio lyderių reakcijų. Socialiniuose tinkluose išplito fotografija, kurioje užfiksuotas užsimerkęs ir ranka už veido susiėmęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Socialiniame tinkle „Threads“ pasidalytoje fotografijoje matyti Lietuvos prezidentas G. Nausėda, kuris sėdi užsimerkęs, viena ranka susiėmęs už veido.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atskleidė, kad, Vašingtonui svarstant dėl Europoje dislokuotų karių, jis asmeniškai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas palikti rytiniame NATO sparne esančias JAV pajėgas, praneša transliuotojas „Fox News“. Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei ketverius su puse metų, kyla klausimų, kaip toli Maskva nuspręs veržtis į žemyną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tampa „vis labiau nesiskaitantis, pavojingas ir linkęs rizikuoti“, antradienį pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir siekiant suskaldyti Vakarų sąjungininkus. Aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris su naujienų agentūra AP kalbėjosi Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojų nebus. Todėl, jo nuomone, būtų logiška šį karą užbaigti, o galiausiai jis ir baigsis taikos susitarimu. Pokalbio metu M. Rubio pažymėjo, kad šiuo metu taikos susitarimo nėra, tačiau jį sudaryti būtų visiškai logiška.

Niujorke viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva gali tapti dirbtinio intelekto įmonės „Palantir“ technologijų centru. Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda Jungtinėse Valstijose susitiko su bendrovės „Palantir Technologies“ bendraįkūrėju ir vadovu Alexu Karpu.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas trečiadienį išvyksta į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu susitiks su Steve'u Witkoffu, Jaredu Kushneriu ir kitais Trumpo administracijos atstovais, praneša naujienų agentūra „Reuters“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kategoriškai atmetė raginimus įvesti tarptautinę dirbtinio intelekto (DI) priežiūrą, pavadindamas juos „globalistine schema“ siekiant kontroliuoti naująją technologiją. Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje D. Trumpas taip pat paskelbė, kad nuo šiol JAV vyriausybė savo komunikacijoje vietoj termino „dirbtinis intelektas“ vartos žodį „superintelektas“, ir išreiškė viltį, kad tą patį padarys ir visas pasaulis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano pareigūnai antradienį Jungtinėse Tautose surengė produktyvias derybas.  Apie tai jis paskelbė praėjus kelioms valandoms po grasinimo sunaikinti Iraną, jei šis nesudarys susitarimo dėl karo užbaigimo. „Jų susitikimas buvo labai geras, labai produktyvus“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke vykęs susitikimas truko apie tris valandas.

Lietuvos pašonėje bręsta didžiulis sandoris, apie kurį mūsų politikai nieko nežino. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas vakar viešai pranešė, kad artėja prie didelio susitarimo su Aleksandru Lukašenka dėl baltarusiškų trąšų pirkimo. Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje D. Trumpas sulaukė klausimo, ar nepergyvena, kad tokio sandoriu metu Baltarusijos uždirbti pinigai „sustiprins Rusijos pozicijas kare“. „Ne, visiškai ne. Baltarusija turi daug kalio trąšų.

Į pasaulio lyderius kreipęsis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau išnaudojamas kenkėjiškai veiklai. „Kaip visi žinome, dirbtinis intelektas turi milžinišką transformacinį potencialą, ypač ekonomikos srityje. Visi sektoriai, įskaitant gynybos ir saugumo sritis, gali būti iš esmės pakeisti ar net sunaikinti beveik per vieną naktį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija jau iš esmės pralaimėjo jos pačios pradėtą karą Ukrainoje, tačiau Kremlius neleidžia sau to pripažinti. „Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau jos vadovybė neleidžia sau pripažinti pralaimėjimo, bijodama tarptautinės teisinės atsakomybės ir galimo savo pačių žmonių keršto“, – antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asambėjoje sakė G. Nausėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasinaudoti naujais plačiais įgaliojimais nustatyti muitus, siekdamas padidinti spaudimą Rusijai, ir paragino Rusiją nutraukti Maskvos „katastrofišką“ karą prieš Ukrainą, rašo „TVP World“. Antradienį Niujorke kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, JAV prezidentas teigė, kad praėjusią savaitę jo pasirašytas įstatymas suteikė jam „milžiniškus naujus įgaliojimus nustatyti muitus“, ir pridūrė: „Jei prireiks, pasinaudosime jais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paragino visas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) priklausančias valstybes pasitraukti iš šios institucijos ir pavadino ją „nekontroliuojama“. „Jungtinės Valstijos taip pat prieštarauja nekontroliuojamai institucijai, vadinamai Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu“, – Jungtinėse Tautose pareiškė D. Trumpas. „Raginu visas TBT nares nedelsiant oficialiai pasitraukti iš šios savavališkai veikiančios institucijos“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, Danija ir Grenlandija Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke pasirašė susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo. Susitarimą pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Danijos administruojamos salos lyderis Jensas-Frederikas Nielsenas. D. Trumpas savo kalboje pareiškė, kad JAV Grenlandijoje planuoja įrengti dvi naujas dideles karines bazes.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sako gavęs patvirtinimą, kad nauja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą.  Tuo metu Seimas linkęs palaikyti siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Jungtinės Valstijos Grenlandijoje statys dvi svarbias karines bazes pagal susitarimą su Danija, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes nedelsdami pradėsime plėsti didelį karinį buvimą tinkamose vietovėse. Mes statysime dvi labai dideles karines bazes“, – savo kalboje sakė D. Trumpas.

Lietuvos pašonėje bręsta didžiulis sandoris. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas viešai pranešė, kad artėja prie didelio susitarimo su Lukašenka dėl baltarusiškų trąšų pirkimo. Ir nors šiuo metu Amerikoje lankosi tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek ir keli mūsų ministrai, ką ir kaip tariasi amerikiečiai su A. Lukašenka, mūsų politikai nežino.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė savo kaip taikdario vaidmenį ir užsiminė apie jo laukiantį sprendimą dėl Irano. D. Trumpo teigimu, Teheranas delsia su juo tartis, nes laukia JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų rezultatų. „Nemanau, kad problemas reikia palikti pūliuoti. Jas išspręsti tada tampa tik sunkiau. Todėl, kol kiti kalbėjo, aš veikiau. Kol kiti kalbėjo apie taiką, aš ją kūriau.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrė savo administracijos pasiekimus. „Galiu jums su pasididžiavimu pranešti, kad Amerika sugrįžo ir šiandien mūsų šalis yra stipresnė nei bet kada anksčiau. Mūsų ekonomikos pavydi visas pasaulis. Mūsų kariuomenė yra galingiausia pasaulyje. Mūsų technologijoms nėra lygių, mes pirmaujame praktiškai visose srityse. Mūsų energetika aprūpina energija visą planetą. Amerika kyla, mūsų šalis auga.

Atvykęs į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke JAV prezidentas Donaldas Trumpas perdavė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui trumpą žinutę: „Užbaik karą“. Praeinančio JAV prezidento žurnalistai paklausė: „Kokia jūsų žinutė Putinui?“. „Užbaik karą“, – trumpai atsakė D. Trumpas.

Saudo Arabija atnaujino naftos tiekimą Rytų–Vakarų naftotiekiu ir jau antradienį gali atnaujinti naftos eksportą iš Raudonosios jūros pakrantėje esančio Janbu uosto, „Reuters“ pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai. Dviejų iš jų teigimu, nafta naftotiekiu kol kas pumpuojama nedideliu pajėgumu. Valstybinė energetikos bendrovė „Saudi Aramco“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

JAV vakarinei pakrantei rengiantis, kaip prognozuojama, žalingam „El Niño“ reiškiniui, Kalifornijos gubernatorius pirmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį. Meteorologai teigia, kad dėl šio orų reiškinio artimiausiais mėnesiais regione gali kilti smarkios ir žalingos audros, taip pat kyla didesnių nei įprasta potvynių grėsmė, gali būti užlietos pakrantės. Gubernatorius Gavinas Newsomas sakė, kad valstija turi iš anksto pasirengti problemoms, o ne laukti, kol jos iškils.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas planuoja Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos bendrųjų debatų kuluaruose Niujorke susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Apie tai antradienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos atstovu spaudai Maskvoje. Pasak ministerijos atstovo spaudai, dvišaliai pokalbiai numatyti trečiadienį. Daugiau informacijos jis nepateikė. JAV pusė susitikimo kol kas nepatvirtino.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė energetinių paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos idėjas. Kaip rašo „Reuters“, E. Macrono teigimu, abu lyderiai aptarė iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti moratoriumą smūgiams energetikos sektoriaus objektams.

Bet koks susitarimas su Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimu yra susijęs su tam tikra rizika, JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant iš Rusijos sąjungininkės pirkti didelius trąšų kiekius pirmadienį pasakė tremtyje gyvenanti šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Mūsų pozicija yra tokia, kad dabar ne laikas prekiauti su režimu, kol visos pajamos iš kalio trąšų tenka represijoms vykdyti ir Rusijos karo mašinai remti“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja.

Pirmadienį Niujorke prezidento Gitano Nausėdos kvietimu susitiko Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai. Susitikime buvo aptarta Jungtinių Tautų (JT) darbotvarkė, regioninio saugumo klausimai, parama Ukrainai ir būsimojo generalinio sekretoriaus rinkimai. Kaip skelbia Prezidentūra, kalbėdamas apie regioninio saugumo klausimus G. Nausėda pažymėjo, jog Rusijos karas prieš Ukrainą, hibridinės ir kibernetinės atakos, sabotažas bei oro erdvės pažeidimai rodo ilgalaikę grėsmę Europos šalių saugumui.

Rusijai intensyvinant atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą, artėjant žiemai civiliai gyventojai tampa vis labiau pažeidžiami, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai, išreikšdami baimę, kad gali pasikartoti praėjusios žiemos kančios. Jau kelis mėnesius Rusija ir Ukraina rengia vis intensyvesnius tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat laivus Juodojoje jūroje.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių vadovais Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos metu tradiciškai susitiko su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė, jog Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme Europos ir transatlantiniam saugumui.  Pasak šalies vadovo, šios šalies keliama grėsmė neapsiriboja Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kur abu lyderiai dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, naujienų agentūrą AFP informavo su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. Susitikimas numatytas „kuriuo nors metu antradienio popietę“, pirmadienį AFP sakė šaltinis.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač Zaporižiai, buvo „žiaurus, tyčinis išpuolis“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį rytą socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jis taip pat perspėjo: „Rusija nemažina eskalacijos ir siunčia daugybę signalų, kad yra pasirengusi išplėsti karą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-ojoje sesijoje. Rugsėjo 21–25 dienomis JAV viešėsiantis šalies vadovas antradienį Generalinėje Asamblėjoje aštuntą kartą kreipsis į pasaulio valstybių lyderius. Jo kalboje daugiausia dėmesio bus skiriama globaliems konfliktams, dirbtinio intelekto keliamoms grėsmėms ir istorinei atminčiai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį katastrofa pavadino savo atstovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) patirtą triuškinamą pralaimėjimą šiaurės rytinės šalies žemės rinkimuose, tačiau pažadėjo toliau tęsti reformas. „Reformos turi būti vykdomos, – pareiškė jis po to, kai balsavusiųjų apklausos parodė, kad jo centro dešinioji partija Meklenburge-Pomeranijoje surinko vos apie 5 proc. balsų. – Prisiimu šią atsakomybę, nes noriu vesti mūsų šalį į priekį.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 21–25 dienomis lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur dalyvaus Niujorke vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-ojoje sesijoje. Rugsėjo 22 d. Lietuvos vadovas Generalinėje Asamblėjoje jau aštuntą kartą kreipsis į pasaulio valstybių lyderius. Prezidento kalboje daugiausia dėmesio bus skiriama globaliems konfliktams, dirbtinio intelekto keliamoms grėsmėms ir istorinei atminčiai, rašoma pranešime spaudai.

Popmuzikos žvaigždė Edas Sheeranas šeštadienį pareiškė, kad padėtis Gazos Ruože yra katastrofiška ir nepateisinama. Taip jis prakalbo sulaukęs kritikos, kad nepalaikė iš koncertinio turo pašalinto jį apšildžiusio atlikėjo, pasisakiusio už palestiniečius. Anksčiau politinių pareiškimų vengęs dainininkas per pirmąjį koncertą nuo ginčo dėl JAV reperio Macklemore'o pirmą kartą viešai prabilo apie Izraelio karą Gazos Ruože ir situaciją Vakarų Krante.

Šiaurės Korėja sekmadienį paleido balistinę raketą iš savo rytinės pakrantės, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja dar kartą patvirtino savo, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą. Raketa paleista praėjus aštuonioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas Rytų jūros – dar vadinamos Japonijos jūra – link, o vėliau tai apibūdino kaip bendras ugnies galios pratybas.

Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo sekmadienį gali laukti dar viena skaudi rinkimų diena, dviejų žemių rinkėjams balsuojant praėjus dviem savaitėms po triuškinamos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalės Saksonijoje-Anhalte. Rinkimai Berlyno mieste-žemėje ir šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje yra paskutiniai iš penkerių šiemet Vokietijoje vykstančių žemių rinkimų.

Šeštadienį netoli Rijado tarptautinio oro uosto kilo juodi dūmai ir liepsnos, o skrydžių stebėjimo svetainė pranešė apie atšaukiamus ir vėluojančius skrydžius. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Saudo Arabijos institucijos paskelbė oro pavojaus signalą. Įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas matė, kaip ugniagesiai netoli oro uosto mėgino užgesinti liepsnojančią degalų cisterną su Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ logotipu.

Jungtinėms Valstijoms ir Danijai pasiekus susitarimą dėl Grenlandijos, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai svarbus žingsnis stiprinant saugumą Arkties regione. „Tikėtinas susitarimas tarp Grenlandijos, Danijos ir Jungtinių Valstijų yra svarbus žingsnis stiprinant saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė G. Nausėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė sudaręs susitarimą su Danija, kuriuo Vašingtonui suteikiama nuolatinė Grenlandijos saugumo kontrolė ir užkertamas kelias Rusijai bei Kinijai steigti bazes šioje Arkties teritorijoje. 2025 m. sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad dėl strateginių priežasčių Vašingtonui būtina kontroliuoti Grenlandiją. Tokie pareiškimai kėlė nerimą NATO sąjungininkei Danijai ir sulaukė griežto Aljanso pasipriešinimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Rusijos vykdomų slaptų operacijų keliama grėsmė visoje Europoje didėja, ir nurodė imtis priemonių Prancūzijos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti nuo stiprėjančių Rusijos „hibridinių atakų“.  „Rusijos hibridinė grėsmė europiečiams ir Prancūzijai sustiprėjo“, – sakė jis po susitikimo su Prancūzijos politiniais lyderiais prieš kitą savaitę vyksiančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį skyrė Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai įsigyti pagal naują gynybos pagalbos paketą, o likusias SAFE programos lėšas numatoma panaudoti naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti. Apie tokius planus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbia „Ukrinform“, remdamasi EK spaudos tarnyba. „Ką tik kalbėjausi telefonu su prezidentu Zelenskiu.

Elektromobiliai turėtų padėti sumažinti ne tik oro taršą, bet ir triukšmą miestuose. Taip mano Hamburgo valdančiosios SPD ir Žaliųjų frakcijos, siekiančios visoje Vokietijoje uždrausti papildomus išorinius garsus, kuriais elektromobiliai imituoja vidaus degimo variklius. Siūlymas neliečia privalomo įspėjamojo garso, kurį elektromobiliai skleidžia važiuodami nedideliu greičiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos su Jungtinėmis Valstijomis. Susitikimuose dėmesys bus skiriamas taikos susitarimo perspektyvoms, taip pat energetikai, aprūpinimui maistu ir ginklams, savo vakariniame vaizdo kreipimesi iš Kyjivo sakė V. Zelenskis. „Bus naujų pagalbos paketų Ukrainai, ypač oro gynybos srityje“, – teigė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) metu planuoja susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Yra planuojami susitikimai (…) su (JAV valstybės sekretoriumi – ELTA) Rubio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.