Aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris su naujienų agentūra AP kalbėjosi Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje.
Kai kurie Europos lyderiai tuo pat metu įspėja, kad Maskva ketina išbandyti kolektyvinės NATO gynybos paktą drąsesnėmis atakomis, kurios jau apėmė sabotažą ir šnipinėjimą.
J. Stringeris įspėjo, kad NATO narės turi suvokti „karštligišką aplinką“ ir atsargiai reaguoti, nes V. Putinas norėtų išprovokuoti Aljansą „perteklinei reakcijai“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis tyčiniais dronų ar raketų smūgiais, vėliau teigdama, esą tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pritarė tokiam vertinimui ir paprašė savo vyriausybės parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo galimų dronų atakų ir kibernetinių išpuolių.
Kiti Europos pareigūnai teigia, kad Rusijos keliama grėsmė yra rimta, tačiau ragina išlaikyti ramybę.
„Tiesioginio užpuolimo perspektyva nėra reali“
Vienas Jungtinės Karalystės (JK) gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, jog Londono vertinimu, V. Putinas nesiekia tiesioginės konfrontacijos su NATO.
Su Rusija besiribojančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareigūnai taip pat atsargiau vertina rimtos eskalacijos perspektyvą, nors jau ne vienus metus ragina Vakarų valstybes laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu.
„Ukraina kovoja. Rusija yra susitelkusi į Ukrainą. Prie savo sienų nepastebime jokio pajėgų telkimo. Todėl manau, kad dauguma sutiktų, jog tiesioginio karinio užpuolimo perspektyva nėra reali“, – vėlų antradienio vakarą Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse, žurnalistams sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris atmetė bet kokius nuogąstavimus, kad Rusija gali bandyti transatlantinį karinį aljansą.
Antradienio vakarą po diskusijos Di Moine, Ajovos valstijoje, jis AP sakė, kad „Putinas nenori konflikto su NATO“.
Jo teigimu, dronų įsiveržimai į tokias šalis kaip Rumunija ar Lenkija daugiausia buvo elektroninės kovos pasekmė ir buvo netyčiniai, tačiau pažymėjo, kad hibridinė veikla, pavyzdžiui, sabotažas, „kelia didesnį nerimą“.
M. Whitakeris taip pat įspėjo „nereaguoti pernelyg jautriai“, nes „manau, kad būtent to mūsų priešininkai ir norėtų arba tikėtųsi“.
Europos šalys jau susidūrė su keliais Rusijos dronų įsiveržimais bei keliomis raketomis, taip pat su Rusijos sabotažo kampanija, kuri prasidėjo po V. Putino invazijos į Ukrainą.
AP interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojama ši kampanija, rodo eskalaciją nuo 59 incidentų 2025 metų kovą iki daugiau nei 210 incidentų pastaruoju metu – nuo vandalizmo, propagandos ir įtakos operacijų iki padegimų, sabotažo bei kibernetinių atakų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte AP Ajovoje teigė, kad V. Putinas „žino, jog Jungtinės Valstijos ir Europa yra visiškai susijusios“.
„Privalome užtikrinti, kad būtume pasiruošę, būtume stiprūs, ir jis tai žino. Ir jei jis padarys ką nors kvailo, jis žino, kad mūsų reakcija bus griežta“, – sakė M. Rutte.
Rusija jau bando NATO gynybą
Rugpjūtį Vokietijos pareigūnai apkaltino Maskvą prisidėjus prie sąmokslo Leipcigo oro uoste, kur šalia Ukrainos lėktuvo, pakrauto aviaciniu kuru, buvo rastas dronas su sprogmenimis. Praėjusį mėnesį JK pareigūnai pranešė sužlugdę Rusijos sąmokslą įvykdyti sabotažą dronų gamykloje netoli Londono.
Rugpjūtį užsidegė Estijos gynybos įmonė, o Bulgarijoje sprogo ginklų sandėlis, nors nė vienas iš šių įvykių nebuvo viešai priskirtas Rusijai.
Daugelį sabotažo vykdytojų Rusijos žvalgybos tarnybos užverbavo internetu, o kai kurie iš jų net neįtaria, kad dirba Maskvai. Dėl to atskleisti sąmokslą yra sudėtinga, o kaltininką nustatyti – dažnai sunku.
Gegužę AP paklaustas, ar Rusija vykdo slaptą kampaniją prieš Vakarus, V. Putinas atsakė: „Įvardykite bent vieną įrodytą faktą.“
Riba tarp „atsitiktinio ir tyčinio yra gana trapi“, teigė J. Stringeris, turėdamas omenyje dronų įsiveržimus į NATO oro erdvę, kai dėl Rusijos GPS signalo slopinimo ar kitų elektroninių priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Ukrainos dronų smūgių, jie nukrypsta nuo kurso.
Kariškis pažymėjo, kad Rusija galėtų eskaluoti šią veiklą, tačiau tai nereiškia, jog Maskva yra nusprendusi taip pasielgti.
Nors yra „daug skirtingų nuomonių apie tai, kokia stipri yra ši grėsmė (...), Rusijos požiūris į aplaidumą“ ir tyčinis taikymasis į NATO kaimynes „yra beveik tas pats“, saugumo konferencijoje AP sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Tiek J. Stringeris, tiek K. Michalas teigė, kad suaktyvėjusios slaptos Maskvos atakos įvyko ne dėl to, kad NATO šalims nepavyko jų sustabdyti, o kaip tiesioginė Vakarų paramos Ukrainai pasekmė.
Geriausias būdas atgrasyti – tęsti paramą Ukrainai
J. Stringeris sakė, kad V. Putinas „vertina daugybę dalykų“, bandydamas įžiebti nesutarimus tarp NATO sąjungininkų, nes jo kampanija Ukrainoje klostosi prastai.
K. Michalas Rusijos lyderį prilygino „į kampą įspraustai žiurkei“, kuri eskaluoja veiklą Europoje, bandydama palaužti Vakarų paramą Kyjivui tuo metu, kai Maskva patiria spaudimą.
Rusijos pasiekimai Ukrainos fronto linijose yra lėti ir pareikalavo didžiulės kainos – daugiau nei pusės milijono žuvusiųjų.
Net ir Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš šalies energetikos pramonę sukėlė kuro trūkumą 80 iš 83 Rusijos regionų, anksčiau šį mėnesį teigė JK gynybos štabo viršininkas aviacijos maršalas seras Richardas Knightonas. Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Rusijos lyderis atsisakytų savo tikslų Ukrainoje.
Baltijos šalių lyderiai, tokie kaip E. Rinkevičius, teigia, kad artėjant žiemai Maskva veiks dar agresyviau, ir tvirtina, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą per ateinančius kelis mėnesius tikriausiai suintensyvės, o bet kokia diplomatinės pažangos galimybė veikiausiai atsivers tik pavasarį.
K. Michalas teigė, kad V. Putinas bando pakirsti kolektyvinį NATO gynybos paktą, išbandydamas šalis slaptomis atakomis, kurių organizatorius sunku nustatyti.
Tačiau Estijos premjeras pridūrė, kad šiuo metu mažai tikėtina, jog V. Putinas surengs konvencinį karinį puolimą prieš Europą dėl NATO atsako grėsmės ir dėl to, kad jo pajėgos yra sutelktos į karą Ukrainoje.
Didelis piktavališkos Rusijos veiklos lygis išliks tol, kol V. Putinas nepakeis savo karinių tikslų, sakė K. Michalas ir pridūrė, kad geriausias būdas jį atgrasyti – remti Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
