„Reformos turi būti vykdomos, – pareiškė jis po to, kai balsavusiųjų apklausos parodė, kad jo centro dešinioji partija Meklenburge-Pomeranijoje surinko vos apie 5 proc. balsų. – Prisiimu šią atsakomybę, nes noriu vesti mūsų šalį į priekį.“
Tai žemiausias partijos rezultatas bet kurioje Vokietijos žemėje nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.
F. Merzas pripažino, kad jo partijos rezultatas yra „katastrofa“, tačiau laikėsi ryžtingos pozicijos ir atmetė bet kokią galimybę atsisakyti vyriausybės reformų darbotvarkės.
Jis pabrėžė, kad dėl Vokietijos ekonominių ir politinių problemų sudėtingos bei galimai nepopuliarios reformos tampa ne mažiau, o labiau neatidėliotinos, ir pažadėjo tęsti pradėtus darbus.
„Tai, ką dabar būtina atlikti, reikalauja tvirto būdo, atkaklumo ir kantrybės, – pareiškė F. Merzas. – Šias savybes demonstruosiu būdamas CDU pirmininku ir, svarbiausia, – mūsų šalies kancleriu.“
Visuomeninių transliuotojų ARD ir ZDF paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad sekmadienį įvykusiuose dviejų Vokietijos žemių – Berlyno ir Meklenburgo-Pomeranijos – rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė gerų rezultatų.
Šiaurės rytinėje pakrantės žemėje AfD užėmė pirmąją vietą, surinkusi 37–38 proc. balsų, o sostinėje iškovojo 16 procentų balsų.
Visgi, panašu, kad partija liks valdžios užribyje abiejose žemėse dėl kitų didžiųjų partijų sutartos nebendradarbiavimo „ugniasienės“.
Tuo metu Vokietijos kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“ Berlyne lenkia kanclerio CDU, rodo apklausos.
Remiantis jomis, „Die Linke“, vadovaujama pagrindinės kandidatės Elif Eralp, renka 24,5–26 proc. balsų, o šiuo metu Vokietijos sostinės koalicinei vyriausybei vadovaujanti CDU gavo 20 proc. balsų ir lieka antra.
F. Merzas sušaukė skubų savo centro dešiniosios CDU partijos vadovybės posėdį, kuriame bus aptariami pirmieji regioninių rinkimų Berlyne ir Meklenburge-Pomeranijoje rezultatai.
Kancleris, einantis pareigas 16 mėnesių, taip pat atlaisvino savo darbotvarkę artimiausioms dienoms ir atšaukė kelionę į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, kad galėtų susidoroti su galimai jam nepalankiais padariniais po balsavimo.
Prieš dvi savaites Saksonijos-Anhalto žemėje AfD, JAV vadovui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir Maskvai draugiška politinė jėga, sudavė triuškinantį smūgį CDU, o tai paskatino spėliones, kad partijos viduje parama F. Merzui svyruoja.
Šis rezultatas šokiravo daugelį vokiečių, maniusių, kad jų šalis įgijo imunitetą nacionalizmui ir rasinio pranašumo idėjoms, kai per švietimą bei persekiojimą draudžiančius įstatymus akistatoje su nacių praeitimi buvo suformuotas atsparumas šiems reiškiniams.
Rinkimų nesėkmė ištiko smarkiai smukus 70-mečio F. Merzo populiarumo reitingams, mat jam su centro kairiaisiais koalicijos partneriais SPD sunkiai sekasi stumti žadėtas ekonomines ir socialinės gerovės reformas.
Spaudimą patiriantis F. Merzas trečiadienį sulaukė labai reikalingos paramos iš įtakingų CDU politikų. Aštuoni žemių premjerai bendrai pareiškė, kad Vokietijai „dabar labiau nei bet kada reikia stabilumo“, o ne „diskusijų apie personalą“.
Nepaisant iššūkių, F. Merzas ne kartą yra sakęs, kad yra pasiryžęs likti poste ir baigti kanclerio kadenciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
