Trečiadienį pranešta, kad į Lietuvą spalio pabaigoje atvyks du Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių batalionai. Tai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) patvirtino su darbo vizitu Amerikoje viešintis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tuo metu vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė apie išorės paslaugų teikėjo padalinių uždarymą Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Anot jo, šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir Lietuvos institucijų – juose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros.
Užsienio aktualijose – griežta Prancūzijos prezidento kritika Izraeliui, Azerbaidžano prezidento suteikta malonė prancūzui po dviejų Rusijos milijardierių išbraukimo iš ES sankcijų sąrašo, Baltijos šalių prašymas skirti lėšų apsaugai nuo dronų ir Ukrainos siūlymas dėl dalinių paliaubų su Rusija.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje uždaromi išorės paslaugų teikėjo padaliniai, kuriuose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje. Apie tai pranešė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Anot jo, šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir Lietuvos institucijų – juose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros. Ministro teigimu, sprendimas uždaryti 4 padalinius priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus apie galimas terorizmo rizikas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės anksčiau „Nemuno aušrai“ teiktų konsultacijų. Bus vertinama, ar L. Matjošaitytė padarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą. Anot komisijos pirmininkės Jolantos Bernotaitės, tyrimą planuojama atlikti per tris mėnesius. Skundą dėl L. Matjošaitytės VTEK gavo rugpjūčio pabaigoje. Tiesa, prieš sprendžiant, ar pradėti tyrimą, VTEK nutarė surinkti papildomą informaciją. Šiuo metu tyrimus dėl VRK narės anksčiau teiktų konsultacijų yra pradėjusios VRK ir Lietuvos advokatūra.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) dabar nemato Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, vadinamojo antrojo muftiato, radikalėjimo požymių. Po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio parlamentarai teigė, kad duomenų apie organizacijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui nėra, tačiau dalis jų atkreipė dėmesį į galimas rizikas, susijusias su iš trečiųjų šalių atvykstančiais imamais ir galima užsienio įtaka. Uždarame komiteto posėdyje taip pat aptartos dešiniojo ir kairiojo ekstremizmo tendencijos Lietuvoje. Diskusijos dėl musulmonų bendruomenių suaktyvėjo po incidentų Kauno mečetės ir Korano deginimo Vilniuje.
Du amerikiečių karių batalionai į Lietuvą atvyks dar spalio pabaigoje. Tai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Ministras su darbo vizitu lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Trečiadienį jis susitiko su šalies gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikos reikalams Elbridge`u Colby. R. Kauno teigimu, vienas iš batalionų bus sunkusis batalionas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Atlikusi statybos darbų kokybės kontrolę dviejuose europinės geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ ruožuose – Šveicarija–Žeimiai“ ir „Žeimiai–Šėta – valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) nustatė rimtų defektų. Apie tai paskelbė portalas „Delfi“. Teigta, jog defektai nustatyti ruožuose, kuriuos tiesė „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“. „LTG grupės“ įmonė „LTG Infra“ su „Fegdos“ grupės įmonėmis buvo pasirašiusi sutarčių, kurių bendra vertė siekė 303,5 mln. eurų (be PVM). LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė portalui teigė, kad nors už atliktus darbus rangovui jau sumokėta, tai nepanaikina jo pareigos ištaisyti nustatytus trūkumus ar defektus. Tuo metu „Fegda grupės“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigė nesutinkantis su „LTG Infra“ vertinimu, kad nustatyti sankasos defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai. Pagrindine problemų priežastimi jis įvardijo netinkamus projekto sprendinius. Reaguodamas į situaciją, susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė, jog būtent „LTG Infra“ privalo principingai žiūrėti į visas savo vykdomas sutartis ir užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku ir tinkamai, o nesklandumai – išspręsti.
Dyzelino kainoms išliekant aukštoms, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako pavedęs susisiekimo ministrui J. Taminskui išnagrinėti, kokias galimybes turi Vyriausybė taikyti nuolaidas įvairaus tipo viešajam transportui. Anot ministro pirmininko, jei Vyriausybė galiausiai ir nuspręstų taikyti nuolaidas „LTG Link“ traukinių bilietams ar kitam viešajam transportui, valstybės pastangos ties tuo nesibaigtų – planuojamos nemokestinės priemonės kovai su aukštomis dyzelino kainomis. M. Sinkevičius jau anksčiau ne itin pozityviai kalbėjo apie idėją laikinai sumažinti dyzelino akcizą. Anot jo, akcizo sumažinimas 10 centų valstybės biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį. Premjero teigimu, dėl didelės tokios priemonės kainos kol kas neaišku, ar Vyriausybė ryžtųsi ją taikyti. Vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius savo ruožtu trečiadienį sakė, jog jo vadovaujama partija palaikytų laikiną akcizo sumažinimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale'u metu aptarė Vašingtono interesą pirkti baltarusiškas trąšas, sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Vis dėlto, anot jo, Lietuva JAV spaudimo dėl galimo trąšų tranzito atnaujinimo nepatiria. Pasak prezidento patarėjo, Lietuva žino apie JAV interesą įsigyti pigesnių baltarusiškų trąšų, tačiau Vašingtonas Vilniui nekelia sąlygų dėl jų tranzito. Kartu D. Matulionis priminė, kad šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai. Valstybės vadovo patarėjo teigimu, dėl sankcijų Baltarusijai ateities turės spręsti visos ES valstybės, o 2027 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva negalės viena nustatyti sprendimo. Vis dėlto, jo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo švelninti požiūrį į Minską, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą nėra pasikeitęs. D. Matulionis taip pat atmetė svarstymus, kad JAV karių buvimo Lietuvoje klausimas galėtų būti siejamas su Vilniaus pozicija dėl baltarusiškų kalio trąšų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė už įrašą socialiniame tinkle apie Medininkų tragediją nuteistos prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės skundo. Ji prašė panaikinti jai paskelbtus ankstesnius teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. LAT paskelbė, kad nuteistosios kasacinį skundą priimti atsisakyta, nenustačius jame reikalingų kasacijos pagrindų. E. Švenčionienei lieka galioti apeliacinės instancijos teismo paskirta pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Moteris lieka pripažinta kalta dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Vilniaus apygardos teismas už įrašą apie Medininkų tragediją E. Švenčionienei paskyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę. Per šį laikotarpį moteris įpareigota dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad paranormalių galių turinčia dvasios gydytoja prisistatinėjusi klaipėdietė Alesija Trilikauskienė kartu su jai talkinusiu vyru Dinu Trilikausku lieka pripažinti kaltais byloje dėl sukčiavimo. Nuspręsta, jog A. Trilikauskienė turi kalėti ketverius metus, o jos vyras D. Trilikauskas turės mokėti 105 tūkst. eurų baudą. Byloje nustatyta, kad A. Trilikauskienė šešiems nukentėjusiesiems aktyviai teikė informaciją apie tariamas grėsmes jų sveikatai, gyvybei, santykiams, finansinei padėčiai, o vėliau, padedama sutuoktinio, sudarydavo įspūdį, kad savo magiškomis galiomis už tam tikrą atlygį gali juos apsaugoti nuo minėtų grėsmių. Taip nuteistoji reikalavo atlygio už suteiktas paslaugas, siekdama, kad nukentėjusieji sudarytų jiems nenaudingus sandorius, perduotų jai savo turtą ar pinigines lėšas. Nuteistieji nuktenėjusiesiems turės atlyginti daugiau nei 0,5 mln. eurų turtinę ir neturtinę žalą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo aplinkybių patikslinimą dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko įdarbinimo vyriausiuoju patarėju kurorto administracijoje. Eksmeras patarėju tapo nepraėjus nė savaitei po įsigaliojusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu korupcijos byloje. Savivaldybė teigė, kad R. Malinauskas patarėju tapo dėl turimų kompetencijų, kvalifikacijos ir patirties. Apeliacinis teismas praėjusią savaitę paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu nuteistam R. Malinauskui, jam skirta piniginė bauda. Įsteisėjus teismo sprendimui, politikas nebegalėjo eiti mero pareigų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos bendruosius debatus Niujorke pasmerkė situaciją Gazos Ruože. Savo kalboje E. Macronas perspėjo, kad tariama taika palestiniečių teritorijoje „nė sekundei neatvėrė humanitarinių koridorių“. Prancūzijos prezidentas taip pat kritikavo padėtį Vakarų Krante ir teigė, kad ten kasdien daromi pažeidimai, nors grupuotė „Hamas“ ten neveikia. Pasak jo, „visi tie, kurie tikina, kad pažeidžiant visų kaimynų suverenitetą užtikrinamas Izraelio saugumas, daro lemtingą klaidą“. Izraelis Prancūzijos prezidento teiginius apie Vakarų Krantą pavadino „groteskišku absurdu“, tikindamas, kad „Hamas“ Vakarų Krante „kasdien rengia išpuolius prieš žydus“. Vėliau Prancūzijos pareigūnas patikslino, kad E. Macronas norėjo pasakyti, jog „Hamas“ Vakarų Kranto nevaldo.
Europos Sąjungai (ES) išbraukus du Rusijos milijardierius iš savo sankcijų sąrašo, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį suteikė malonę prancūzui Martinui Ryanui. Vyras buvo kalinamas nuo 2023 m. dėl kaltinimų šnipinėjimu. Vienas aukšto rango diplomatas Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Prancūzija ragino ES panaikinti sankcijas Rusijos ir Uzbekistano pilietybės turinčiam milijardieriui Ališerui Usmanovui mainais į Azerbaidžane kalinamų prancūzų paleidimą. Tuomet Liuksemburgas pareikalavo panaikinti sankcijas ir kitam milijardieriui Michailui Fridmanui, kuris bylinėjasi su šia šalimi dėl savo įšaldyto turto. Briuselis sankcijas A. Usmanovui ir M. Fridmanui buvo įvedęs po 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą dėl įtarimų, kad jų verslai Kremliui generavo reikšmingas pajamas. Prancūzijos pastangos užtikrinti, kad jie būtų išbraukti iš sankcijų sąrašo, papiktino kai kurias kitas ES valstybes nares. Kai kurios iš jų teigė, kad žmonių išbraukimas dėl politinių priežasčių sukuria pavojingą precedentą.
Lietuva, Latvija ir Estija paprašė Europos Komisijos (EK) skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų. Trijų valstybių gynybos ministrai tokį laišką nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Suomijos leidiniui „Iltalehti“ sakė informuoti šaltiniai. Pasak ministrų, papildomo finansavimo poreikį šalys grindė išaugusia Rusijos keliama grėsme. Jų teigimu, Maskva gali surengti dronų ataką prieš NATO rytinį flangą, siekdama patikrinti Aljanso pasirengimą taikyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį. Baltijos šalys tikisi, kad EK pirmininkės atsakymo sulauks per kelias savaites ir jis bus teigiamas. Vilnius, Ryga ir Talinas taip pat tikisi, kad lėšų pavyks gauti iki šių metų pabaigos, nurodė „Iltalehti“ šaltiniai.
Ukraina tebėra pasirengusi dalinėms paliauboms su Rusija, pagal kurias abi šalys nutrauktų atakas prieš energetikos objektus, pareiškė Ukrainos prezidentas. Pasak jo, Jungtinės Valstijos perduos šį pasiūlymą Rusijai. Po pokalbio su JAV prezidentu JT Generalinės Asamblėjos Niujorke kuluaruose Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Donaldas Trumpas neprašė jo susilaikyti nuo atakų prieš kokius nors taikinius, įskaitant Rusijos naftos pramonės objektus. V. Zelenskis sakė per susitikimą taip pat iškėlęs papildomų oro gynybos raketų sistemoms „Patriot“ tiekimo iš JAV klausimą. Kaip ir anksčiau, V. Zelenskis išreiškė abejonių, ar Rusija yra pasirengusi paliauboms. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį pasiūlymą dėl energetikos paliaubų atmetė ir vietoj to nurodė, kad būtina siekti visapusiško taikos susitarimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
