Prezidentas Gitanas Nausėda sako gavęs patvirtinimą, kad nauja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą.
Tuo metu Seimas linkęs palaikyti siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Taip pat po svarstymo parlamentas pritarė siūlymui savivaldos rinkimus rengti kitų metų kovo 7 d.
Užsienio aktualijose – JAV prezidento kalba JT Generalinėje Asamblėjoje, Latvijos prieštaravimas dėl ES sankcijų dviem Rusijos oligarchams panaikinimo ir taifūnas Japonijoje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) viešintis prezidentas Gitanas Nausėda gavo patvirtinimą, kad nauja šios valstybės karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą. Šalies vadovo teigimu, kol kas nėra iki galo aiškus JAV karių skaičius, tačiau jis nebus mažesnis nei anksčiau. G. Nausėda dėkojo Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui bei jo administracijai už šį sprendimą, kuris, pasak prezidento, yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui. Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų, pajėgų dydis siekdavo iki 1 tūkstančio karių.
Seimas linkęs palaikyti siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Po svarstymo už tai buvo 99, susilaikė – 5, prieš balsavo 13 parlamentarų. Tarp balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų buvo „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės narių. Dainoras Bradauskas buvo vienintelis už šią iniciatyvą balsavęs „aušrietis“. Šis straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą. Nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės. Tai reiškia, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvoje branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai. Siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą. Tiesa, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai dar du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija iki spalio 30 dienos pratęsė galimų etikos pažeidimų, susijusių su premjero daktaro disertacija, nagrinėjimą. Sprendimas priimtas gavus naujų skundų. Kaip skelbė universitetas, šiuo metu renkami papildomi duomenys, kad situacija būtų objektyviai ir visapusiškai įvertinta. Nurodoma, kad Etikos komisija sprendimą savarankiškai priims nuodugniai įvertinusi visą surinktą informaciją. Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl 2015 metais ISM Ekonomikos ir vadybos universitete apgintos Mindaugo Sinkevičiaus daktaro disertacijos – jos nepaskelbimo Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų (ETD, dabar – eLABa) sistemoje bei galimų akademinės etikos pažeidimų. ISM universitetas pranešė gavęs oficialų kreipimąsi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo akademinės etikos pažeidimo, susijusio su ministro pirmininko apginta daktaro disertacija. Liepos pabaigoje universitetas pranešė, kad skundas bus nagrinėjamas.
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui savivaldos rinkimus rengti kitų metų kovo 7 d. Taip pat paaiškėjo ir rinkimų agitacijos kampanijos pradžios data – spalio 7 d. Pagal Rinkimų kodeksą eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus Seimas turi paskelbti ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos. Seimui priėmus šį nutarimo projektą, jis įsigalios 2026 m. spalio 7 d. – tai bus ir 2027 m. savivaldos rinkimų agitacijos kampanijos pradžia. Pastarieji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko 2023 m. kovo 5 d. Tuomet pirmojo turo rinkėjų aktyvumas siekė 48,91 proc. – tiek merų, tiek tarybų rinkimuose. 2023 m. dalyje savivaldybių mero rinkimų prireikė antrojo turo. VRK duomenimis, antrasis turas vyko 34 savivaldybėse.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Tęsiasi diskusijos apie baltarusiškų trąšų tranzitą: JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie rengiamą susitarimą dėl pigesnių kalio trąšų pirkimo iš Baltarusijos, Lietuvos politikai vertina šalies poziciją ir galimus scenarijus. JAV siekiant sumažinti žaliavų kainas ir suaktyvinus dialogą su Baltarusija, D. Trumpas paskelbė apie planus pirkti baltarusišką kalį mažesne kaina nei dabar už produkciją iš Kanados, kuri sudaro 79 proc. JAV kalio importo. Reaguodamas į tai, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, jog Lietuva neturi oficialios informacijos apie šiuos planus ir privalo griežtai laikytis galiojančių Europos Sąjungos (ES) sankcijų, nes jų pažeidimas grėstų ribojimais pačiai Lietuvai, o pozicija galėtų keistis tik Baltarusijos politikos lūžio atveju. Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad tęsiantis agresijai nėra prielaidų švelninti ribojimus, o JAV vadovo pareiškimus įvertino kaip kintančią retoriką bei galimą ribų testavimą. Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis iškėlė alternatyvų siūlymą – leisti atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, jei mainais Baltarusija leistų per savo teritoriją gabenti ukrainietiškus grūdus į Lietuvą. Politiko teigimu, dabartinis blokavimas tik nukreipia krovinių srautus bei pajamas į Rusijos Ust Lugos uostą ir sukelia papildomų rizikų globaliam maisto saugumui.
Ukrainos gynybos sektoriaus Dnipro elektromechanikos gamykla (DEMZ) per savo antrinę bendrovę „Baltic metal foundry“ investuos 93,3 mln. eurų į amunicijos gamyklas Alytuje ir Prienų rajone. Projektas jau įtrauktas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos stambių investicinių projektų sąrašą, apie tai pranešė „Verslo žinios“. Projektas taps antra didžiausia užsienio gynybos pramonės investicija šalyje po „Rheinmetall“ projekto Baisogaloje. Pagal pasirašytą sutartį Alytaus pramonės parke bus gaminamos metalinės šaudmenų dalys, o Prienų rajone iškils naujos kartos amunicijos surinkimo cechas. Projektui taikomas „žaliojo koridoriaus“ mechanizmas bei 20 metų nulinio pelno mokesčio lengvata, iki 2031 m. spalio numatoma sukurti 450 darbo vietų, o pačią gamybą tikimasi pradėti jau 2027 m. pabaigoje. Naujieji pajėgumai bus naudojami tiek paramai Ukrainai, tiek Lietuvos saugumo poreikiams užtikrinti.
Energetikos ministras Lukas Savickas siūlo valstybinei „Ignitis grupei“ į pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko projektą pritraukti partnerį iš kitos Europos Sąjungos (ES) šalies ir siekti tarpvalstybinio projekto statuso, kuris atvertų kelią europiniam finansavimui. Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti projekto tęstinumą pasitelkiant ES paramos programą „Connecting Europe Facility“ (CEF) ir išvengti valstybės biudžeto lėšų skyrimo bei papildomos naštos gyventojams per elektros tarifus. Ministras pažymi, jog racionaliausia partnerių būtų ieškoti kaimyninėse regiono valstybėse – Lenkijoje arba Latvijoje. Poreikis ieškoti naujų finansavimo alternatyvų iškilo po Valstybės kontrolės audito, atskleidusio, kad dėl rinkos pokyčių jūros vėjo parko kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų, o planuota investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc. Nors sprendimo iniciatyva išlieka konkursą laimėjusios „Ignitis grupės“ rankose, ministerija pasirengusi padėti siekiant tarpvalstybinio projekto statuso ir, esant reikalui, lanksčiau vertinti įgyvendinimo terminus – veiklos pradžia šiuo metu numatoma po 2030 metų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad dyzelino akcizo mažinimas šiuo metu nesvarstomas, o kaip pigesnę ir teisingesnę alternatyvą palaiko valstybės finansuojamas nuolaidas viešajam transportui. M. Sinkevičiaus skaičiavimu, akcizo sumažinimas 10 centų (galutinėje kainoje – 12 centų su PVM) biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį, o iki metų pabaigos ši suma pasiektų 60 mln. eurų. T. Valys patvirtino, kad toks žingsnis būtų per brangus, o jo poveikis visuomenei – pernelyg mažas. Vietoje to Vyriausybė orientuojasi į nemokestines priemones, verslo rėmimą per nacionalinio plėtros banko ILTE apyvartines lėšas bei programoje numatytą akcizų didinimo lėtinimą. Svarstymai dėl pagalbos priemonių atsinaujino naftos kainai pasaulinėje rinkoje viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą, o vidutinei dyzelino kainai Lietuvos degalinėse pasiekus 2,32 euro už litrą.
Finansų ministras Taurimas Valys abejoja ministerijos registruotų Loterijų įstatymo pataisų ateitimi ir teigia, kad tai ne jo asmeninė, o viceministro Janušo Kizenevičiaus iniciatyva. Projektu siūloma palikti bendrą 18 proc. loterijų mokesčio tarifą, tačiau 10 proc. skirti valstybės biudžetui, o 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms bei paramos gavėjams. Viešoje erdvėje svarstyta, kad tai gali būti naudinga Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) valdomai bendrovei „Olifėja“. Priėmus ministerijos siūlomą projektą, valstybės biudžetas kasmet netektų apie 12 mln. eurų. T. Valio teigimu, palaikymo šiam siūlymui trūksta tiek Vyriausybėje, tiek Seimo valdančiojoje daugumoje. Iniciatyvai nepritaria premjeras ir koalicijos partneriai demokratai. Opozicijoje esantys konservatoriai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl projekto antikorupcinio vertinimo.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Kaišiadorių rajone susidūrė keturi automobiliai, per avariją sužaloti trys žmonės. Policija pranešė, kad apie 9.44 val. magistraliniame A1 kelyje ties Jakštonių kaimu susidūrė „Volvo“, „Volkswagen Transporter“, „Škoda“ ir „Volkswagen Polo“. Viena transporto priemonė užsidegė. Per eismo įvykį nukentėjo trys žmonės, kurie dėl patirtų sužalojimų išvežti į ligoninę. Po avarijos magistraliniame kelyje buvo susidariusi spūstis, eismas kurį laiką Kauno kryptimi buvo uždarytas.
Prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai kurstymu prieš negalią turinčius žmones pateikti scenaristui Andriui Zimaičiui ir komikams Antonui Kisliakui bei Dominykui Klajumui. Tyrimas buvo atliekamas dėl diskriminuojančių pasisakymų apie žemaūgius komiko D. Klajumo tinklalaidėje „Koks skirtumas“. Bylos duomenimis, kaltinamųjų pasisakymai tinklalaidėje apie žmones, turinčius negalią dėl genetinės ligos ir dalyvavusius specialiame Lietuvos radijo ir televizijos socialiniame projekte, vertintini kaip viešas tyčiojamasis, negalią turinčių žmonių niekinimas, neapykantos prieš juos skatinimas. Nukentėjusiais šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 7 asmenys. Anot prokuratūros, nors kai kurie iš kaltinamųjų vėliau viešai atsiprašė dėl savo pasisakymų, šie asmenys savo veiksmų nevertino kritiškai ir toliau šaipėsi iš žmonių dėl jų negalios.
Vijūnėlės dvaro korupcijos byloje kalėti 4 metus nuteista vilnietė Oksana Sakalauskienė atsidūrė policijoje, iš čia ji turėtų būti nuvežta į Panevėžio kalėjimą, kur bausmę atlieka nuteistos moterys. Nuteistoji dar praeitą savaitę kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydama sustabdyti nuosprendžio vykdymą, tačiau šis kreipimasis moters neišgelbėjo. LAT nuosprendžio vykdymą gali sustabdyti tik ypatingais atvejais. Vilnietė O. Sakalauskienė yra vienintelė nuteistoji realia laisvės atėmimo bausme didelio masto korupcijos byloje, susijusioje su Vijūnėlės dvaro istorija. Be to, jai dar reikės mokėti ir 10 tūkst. eurų baudą, o dar 11 tūkst. eurų bus konfiskuota. Nagrinėdamas Vijūnėlės dvaro korupcijos bylą Lietuvos apeliacinis teismas padarė šias išvadas, kad O. Sakalauskienė pagrįstai nuteista už prekybą poveikiu ir papirkimą Vijūnėlės dvaro ir dar 3 bylose, dalyje veikų veikiant organizuota grupe, taip pat už pasikėsinimą prekiauti poveikiu bylose dėl Migracijos departamento sprendimų. Su teisėsauga bendradarbiaujantis ir korupcinius nusikaltimus atskleisti padėjęs buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas per apklausas pasakojo, kad buvo aišku, kad O. Sakalauskienė veikė tuomečio Druskininkų mero Ričardo Malinausko naudai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. D. Trumpas gyrė savo administracijos pasiekimus ekonomikos, karinėje ir technologijų srityse, vadindamas JAV „patraukliausia šalimi pasaulyje“. JAV prezidentas pabrėžė savo kaip taikdario vaidmenį ir užsiminė apie jo laukiantį sprendimą dėl Irano: arba abiem pusėms pavyks susitarti, arba Islamo Respublikos laukia sunaikinimas. D. Trumpo teigimu, Teheranas delsia su juo tartis, nes nori pamatyti, kaip jo Respublikonų partijai seksis JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. JAV prezidentas taip pat tikino, kad susitarimas dėl Rusijos karo Ukrainoje bus pasiektas „greitai“ ir pabrėžė būtinybę JAV dirbtinai nelėtinti dirbtinio intelekto plėtros.
Latvija užblokavo siūlytą ES susitarimą panaikinti sankcijas dviem Rusijos oligarchams. Apie tai antradienį pranešė Latvijos ministro pirmininko biuras. „Reuters“ pirmadienį skelbė, kad ES valstybių narių atstovai susitarė panaikinti sankcijas Rusijos oligarchams Ališeriui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, įvestas dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, jei nė viena ES šalis tam neprieštaraus. Pranešama, kad Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas antradienį sušaukė neeilinį posėdį aptarti šį klausimą ir „informuoti visus kolegas“. Jis pažymėjo, kad sankcijų pratęsimui reikia visų 27 ES valstybių narių pritarimo, o jei iki nustatyto termino susitarimas nebus pasiektas, kyla grėsmė, kad sankcijos nebus pratęstos visam sąrašui, o ne tik A. Usmanovui ir M. Fridmanui. Tuo pat metu jis išreiškė nuostabą, kad Lietuva ir Estija, kaip teigiama, sutiko su tuo, kad A. Usmanovas ir M. Fridmanas būtų išbraukti iš sankcijų sąrašo. Po šio Latvijos žingsnio ES šalys antradienį skubiai ieškojo sprendimo dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. Susitarti būtina iki trečiadienio 1 val. Lietuvos laiku.
Japonijoje taifūnas Dujuanas pražudė mažiausiai keturis žmones, dar 22 buvo sužeisti. Audrai praslinkus per regioną, 46 tūkst. namų netoli Tokijo liko be elektros. Priešgaisrinės apsaugos ir nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad trys žmonės žuvo Čibos prefektūroje, o vienas – Kanagavos regione. Abi šios vietovės yra netoli Tokijo. Agentūra pranešė, kad tęsiama šešių žmonių, dingusių po smarkių liūčių sukeltų nuošliaužų, paieška. Iki ryto taifūnas pasitraukė nuo Japonijos krantų ir pajudėjo į Ramųjį vandenyną, todėl valdžios institucijos galėjo atšaukti arba sušvelninti daugumą perspėjimų dėl smarkių liūčių ir nuošliaužų. Ošimos saloje, esančioje maždaug už 120 kilometrų į pietus nuo Tokijo centro, per 48 valandas iškrito 832 milimetrai lietaus – daugiau nei dvigubai daugiau nei visas rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis. Tokijo Edogavos rajone per 24 valandas iškrito rekordinis 282,5 milimetro kritulių kiekis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
