Tai numatyta antradienį Seimo priimtame naujos redakcijos Lygių galimybių įstatyme.
Už jį balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 15 parlamentarų.
Naujoje redakcijoje išplėstos lygių galimybių kontrolieriaus galios – suteikta jam teisė ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje ir atlikti taikinimo procedūrą.
Anot dokumento, diskriminacija bus laikomas naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas vienu ar keliais diskriminacijos pagrindais.
„Pritariu lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų praplėtimui, ypatingai jis galios nevyriausybinių organizacijų, asociacijų rėmuose ir tikiu, kad tuo įgaliojimų praplėtimu pavyks užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojama tuo pačiu ir dėl amžiaus visuose kituose valstybės ir savivaldybių teisės aktuose“, – posėdžio metu kalbėjo Seimo narė Birutė Vėsaitė.
Naujoje redakcijoje išsamiau apibrėžiamos diskriminacijos rūšys – daugialypė, sąveikinė, siejamoji, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, taip pat priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti.
Nustatyti diskriminacijos pagrindai – amžius, etninė priklausomybė, kalba, kilmė, lytis, negalia, odos spalva, pažiūros, pilietybė, rasė, religija ar įsitikinimai, seksualinė orientacija, socialinė padėtis, tautybė ir tikėjimas.
Seimo narės Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė siūlė sąrašą papildyti sveikatos būkle, tačiau Žmogaus teisių komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
Jo vertinimu, sveikatos būklės sąvoka yra pernelyg plati ir neapibrėžta, todėl jos įtraukimas galėtų sukelti teisinių neaiškumų. Komitetas taip pat nurodė, kad dalis su sveikatos būkle susijusių atvejų jau gali būti vertinami kaip diskriminacija negalios pagrindu.
Visgi J. Sejonienė teigė, jog negalima sveikatos būklės tapatinti su negalia, nes šios nėra tapačios teisinės sąvokos.
„Ne visos ligos ir sveikatos būklės sukelia negalią, todėl diskriminacijos dėl negalios draudimas savaime neužtikrina apsaugos visais atvejais“, – posėdžio metu sakė ji.
Naujoji įstatymo redakcija užtikrintų platesnę apsaugą nuo diskriminacijos. Numatoma galimybė skundus dėl galimos diskriminacijos pateikti ne tik raštu, bet ir žodžiu. Įtvirtintas draudimas diskriminuoti viešuose skelbimuose dėl būsto, taip pat dėl galimybės stažuotis, atlikti praktiką ar savanorišką veiklą. Išlieka diskriminacijos draudimas skelbimuose dėl priėmimo į darbą, valstybės tarnybą ir mokytis.
Darbdaviai įpareigoti užtikrinti, kad darbuotojai ir valstybės tarnautojai nebūtų diskriminuojami dėl nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, papildomų poilsio dienų tėvams, nemokamų atostogų sergančiam šeimos nariui slaugyti ir kitų su šeimos įsipareigojimais susijusių aplinkybių.
Be to, atsisakyta dabar galiojančiame įstatyme numatytos išimties, kad Lygių galimybių įstatymo nuostatos netaikomos su religinėmis bendruomenėmis susijusiose švietimo ir ugdymo įstaigose, jeigu jų taikymas nesuderinamas su tų bendruomenių vertybėmis.
Pakeistos ir diskriminacijos bylų įrodinėjimo taisyklės. Jeigu pareiškėjas nurodytų aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad jis buvo diskriminuojamas, skundžiamas asmuo turėtų įrodyti, kad lygios galimybės nebuvo pažeistos.
Naujos redakcijos įstatyme šiek tiek pakeista ir lygių galimybių kontrolieriaus skyrimo procedūra.
Kaip ir dabar, šį pareigūną penkerių metų kadencijai skirs parlamentas Seimo pirmininko teikimu, tačiau šiam kandidatus į lygių galimybių kontrolieriaus pareigas galės teikti valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos.
Tas pats asmuo į pareigas galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įkurta 1999 metais. Jos paskirtis – užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje, tirti gyventojų skundus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
