Teismas penktadienį surengė pirmąjį uždarą posėdį byloje dėl Lietuvoje planuoto teroristinio aktą, per kurį ketinta nužudyti du žmones dėl jų politinių pažiūrų ir veiklos.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) suburta komisija baigė tyrimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimai netinkamą Lietuvos ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio elgesį.
Užsienio aktualijose – Nobelio taikos premijos laureatė, JAV planuojama tiesioginė egzekucijos transliacija ir vieno žinomiausių Rusijos karą Ukrainoje palaikančių tinklaraštininkų sulaikymas Juodkalnijoje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad krašto apsaugos sistema sunkiai susidoroja su iššūkiu panaudoti gynybai skiriamas lėšas, o karinės technikos ir infrastruktūros projektai įgyvendinami pernelyg lėtai. Interviu naujienų portalui „15min“ šalies vadovas teigė, kad biurokratinės kliūtys trukdo ne tik efektyviai panaudoti biudžetą, bet ir įgyvendinti susitarimus dėl bendros gynybos pramonės plėtros su Ukraina. Anot G. Nausėdos, Lietuvai nepavyksta įgyvendinti susitarimų dėl bendros dronų gamybos, nes kyla problemų dėl Lietuvos institucijų gebėjimo pasiūlyti ukrainiečiams tinkamas bendradarbiavimo sąlygas. Pristatydamas kitų metų valstybės biudžeto projekto rodiklius premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį sakė, kad iš šiemet krašto apsaugai skirtų asignavimų iki dabar panaudota apie 44 proc.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) suburta komisija baigė tyrimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimai netinkamą Lietuvos ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio elgesį. Komisija pateikė išvadas, kurios suteikia ministerijai pagrindo imtis tolesnių veiksmų. Tiesa, išvados viešai neskelbiamos. Ministerija nurodė, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pavedė atsakingiems ministerijos padaliniams įvertinti nustatytas aplinkybes ir iki spalio pabaigos pateikti pasiūlymus dėl taikytinų priemonių. Apie galimai neigiamą mikroklimatą ambasadoje pirmasis pranešė naujienų portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, URM sulaukė skundų dėl ambasadoriaus G. Varvuolio elgesio. Šaltinių teigimu, dalis ambasados darbuotojų kreipėsi į ministeriją pranešdami apie nepagarbų jo elgesį, keliamą balsą bei ilgas darbo valandas.
Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos mobilioji linija, skirta pedagogams. Pirmąją psichologinę pagalbą mokytojams telefonu specialistai teiks kiekvieną darbo dieną nuo 15 iki 19 valandos.Teisinei pagalbai gauti bus prašoma užpildyti Mokytojų linijos interneto svetainėje esančias prašymo formas. Anot švietimo, sporto ir mokslo ministrės Ramintos Popovienės, emocinė pagalba mokytojams bus teikiama streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių ir profesinių santykių klausimais. Tuo metu pirminę teisinę pagalbą teiks teisininkai darbo santykių ir darbo teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, vidaus procedūrų, apmokėjimų už darbą, konfliktų, mokinių drausminimo ir atsakomybių, vaiko teisių, asmens duomenų apsaugos klausimais. Pedagogai šiais klausimais galės konsultuotis kiekvieną darbo dieną. Mobilioji linija kasdien veiks 4 valandas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 m. valstybės biudžetas parodys, ar valdžia geba priimti realius sprendimus šalies saugumui ir visuomenės poreikiams užtikrinti, ar apsiriboja kosmetiniais pakeitimais. Šalies vadovas teigė atsakingai vertinantis kritiką dėl planuojamo 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio valdžios sektoriaus deficito, tačiau pabrėžė, kad vertinant fiskalinį tvarumą būtina atsižvelgti į išaugusį gynybos finansavimą. Anot G. Nausėdos, konservatoriai ir liberalai kritiką reiškia nepaisydami to, kad jų valdymo metais gynybai buvo skiriama 3 proc. BVP, o dabar šis rodiklis yra 2 proc. didesnis. Prezidentas taip pat teigė kol kas nematantis rizikos, kad valstybė pradeda pernelyg išlaidauti. Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP, o valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP ribą.
Kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės 2,5 proc., arba 45 eurais, ir sieks 1843 eurus. Šiam padidinimui valstybės biudžete numatoma skirti apie 100 mln. eurų, o Nacionalinės kolektyvinės sutarties pokyčiai palies apie 200 tūkst. darbuotojų. 2026–2028 m. nacionalinę kolektyvinę sutartį penktadienį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei trijų profesinių sąjungų atstovai. Šių metų bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurus – pernai jis padidintas 0,7 proc., arba 12,6 euro. Sutartyje taip pat patikslinta, kad dvi kasmetės atostogų dienos savišvietai ar savanorystei apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Be to, darbdavys, prieš pradėdamas tirti galimą darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, turės nedelsdamas informuoti profesinę sąjungą – dar prieš paprašydamas darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo.
Laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovas Arūnas Rumskas tikisi, kad iki metų pabaigos galiojanti 50 proc. traukinių bilietų nuolaida pritrauks dar daugiau keleivių nei pavasarį, kai ja pasinaudojo apie milijoną žmonių. Anot jo, tuomet apie 200 tūkst. keleivių traukinį galėjo rinktis būtent dėl mažesnės kainos, o maždaug 35 tūkst. žmonių juo keliavo pirmą kartą. A. Rumskas teigia, kad ši priemonė ne tik padeda gyventojams sutaupyti brangstant degalams, bet ir suteikia galimybę pritraukti naujų nuolatinių klientų. Pavasarį nuolaida bendrovei kainavo apie 1,5 mln. eurų, o šįkart išlaidos gali siekti iki 2 mln. eurų, tačiau dėl išaugusių sąnaudų patirtas išlaidas, pagal galiojančią tvarką, turėtų kompensuoti valstybė. LTG vadovas taip pat ragina bilietus į populiariausius reisus įsigyti iš anksto, nes padidėjus keleivių srautams vietų gali pritrūkti. Vyriausybė traukinių bilietų kainas perpus mažina iki metų pabaigos, o nuo lapkričio 1 d. tokią pačią nuolaidą planuojama taikyti ir tolimojo susisiekimo autobusams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad „Sodros“ biudžeto perviršis šiemet gali siekti apie 800 mln. eurų, o iš jo kitąmet papildomam pensijų indeksavimui numatoma skirti 70,5 mln. eurų. Šios lėšos leistų pensijas papildomai indeksuoti 2,04 proc., greta įstatyme numatyto 8,51 proc. augimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija 2027 m. didėtų apie 10,4 proc., arba 78 eurais – iki 825 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų. I. Ruginienė pabrėžė, kad kitų metų biudžeto projektas dar nėra galutinis – jį kitą savaitę turėtų tvirtinti Vyriausybė, o vėliau bus svarstomi galimi pakeitimai Seime. Kitų metų biudžete taip pat numatoma gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų, o Šeimos paketo priemonėms – 150 mln. eurų. Prezidentas yra pasiūlęs pensijų papildomam indeksavimui skirti nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio, tačiau Finansų ministerija įspėjo dėl tokio modelio tvarumo rizikų.
Vilniuje nuo pirmadienio šildymas bus įjungtas ir pastatuose, kuriuose įrengti neautomatizuoti šilumos punktai, pranešė sostinės savivaldybė. Jos duomenimis, tokių pastatų mieste yra 464, o šildymo įjungimo dar laukia mažiau nei 1 proc. sostinės gyventojų. Daugiabučiuose su automatizuotais šilumos punktais šildymas galėjo būti pradėtas nuo spalio 1 d., kai pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą prasidėjo šildymo sezonas. Apie šildymo įjungimą likusiuose sostinės pastatuose pirmasis paskelbė naujienų portalas lrt.lt. Pernai Vilniuje šildymo sezonas pradėtas rugsėjo 30 d.
Laikinai Lietuvos oro uostams (LTOU) vadovaujanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė pareigas paliks spalio 30 dieną, pranešė bendrovė. Ji taip pat laikinai eina LTOU Komercijos departamento direktorės pareigas. Bendrovė nurodė, kad apie ją pakeisiantį laikinąjį vadovą informuos jį paskyrus. Nuolatinio vadovo LTOU neturi nuo liepos, kai pareigas paliko nuo 2023 m. bendrovei vadovavęs Simonas Bartkus. Naują nuolatinį vadovą turės atrinkti šį spalį darbą pradėjusi naujos sudėties LTOU valdyba, kurią sudaro Julija Abromavičienė, Mantas Šukevičius, Sigita Jurkšaitytė ir Rimantas Šikas.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį uždarą posėdį byloje dėl Lietuvoje planuoto teroristinio aktą, per kurį ketinta nužudyti du žmones dėl jų politinių pažiūrų ir veiklos. Planuotus nužudymus užkardė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Generalinė prokuratūra, vykdydami plataus masto ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu bei tarptautiniais partneriais. Prokuroras Darius Šneideris sako, kad trys iš kaltinamųjų byloje dėl planuoto teroro akto buvo atvykę į Lietuvą vykdyti nusikaltimų, dar trys gyveno Lietuvoje. Pasak prokuroro, kai kurie kaltinamieji atsisako duoti parodymus, kai kurie pilnai pripažįsta kaltę, kai kurie – iš dalies. Teismui yra perduoti Bohdanas Asieievas, Vadzimas Duboiskis, Ikhtiandras Karibovas, Andrejus Liapinas, Arturas Vartanianas, Vikentijus Chopozovas. Kaltinamieji yra Rusijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai. B. Asieievasienas nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis. Organizuotos teroristinės grupuotės nariai kaltinami rengęsi įvykdyti Lietuvoje teroro aktą ir nužudyti ne mažiau du žmones – Ukrainai paramą teikiantį ir prieš Kremliaus režimą pasisakantį visuomenininką iš Lentvario Valdą Bartkevičių ir Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicijos aktyvistą Ruslaną Gabasovą.
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja už korupciją nuteisto Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimą ir dekretu ketvirtadienį sustabdė jo įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų. V. Kažys buvo nuteistas toje pat Vijūnėlės dvaro korupcijos byloje, kaip ir tuometis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Ilgametis teisėjas V. Kažys buvo pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo ir paskirta 12,5 tūkst. eurų bauda, dėl kito nusikaltimo jis liko išteisintas. Teisėjų tarybos posėdis numatomas spalio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Seimo pritarimu patarus Teisėjų tarybai skiria prezidentas. Prezidentūra Eltą informavo, kad prašoma patarti dėl teikimo Seimui pritarti V. Kažio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Nobelio taikos premija atiteko teisininkei iš Pietų Afrikos Respublikos Navanethem „Navi“ Pillay. Indų tamilų kilmės N. Pillay apdovanota „už jos pastangas skatinti taiką ir stiprinti tarptautinę teisę“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Laureatė studijavo Harvardo universitete Jungtinėse Valstijose, kur 1988 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1995 m. ji buvo paskirta Pietų Afrikos Respublikos Aukštojo teismo teisėja. Šiuo metu ji eina Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjos pareigas nagrinėjant bylą, kurioje Mianmaras kaltinamas genocidu. N. Pillay taip pat vadovavo Jungtinių Tautų (JT) Nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai dėl galimo genocido Gazos Ruože. Ši visos JT organizacijos vardu nekalbanti komisija pernai padarė išvadą, kad Izraelis okupuotoje palestiniečių teritorijoje vykdo genocidą. Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį po laureatės paskelbimo pareiškė neužimantis pozicijos šiuo klausimu. Komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas pabrėžė, kad Nobelio komitetas „nėra teismas“.
JAV planuoja tiesiogiai transliuoti Fort Hudo bazėje mirtinus šūvius paleidusio vyro egzekuciją, naujienų agentūrai „dpa“ patvirtino Pentagono pareigūnas. JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas yra pareiškęs, kad prezidento Donaldo Trumpo patvirtinta mirties bausmė buvusiam kariuomenės psichiatrui Nidalui Hasanui, kuris karinėje bazėje Teksase nužudė 13 žmonių, bus įvykdyta viešai. Planuojama, kad N. Hasanas bus sušaudytas gruodžio 3 d. toje pačioje Fort Hudo karinėje bazėje Teksase. JT penktadienį pareiškė, kad tiesioginė šios egzekucijos transliacija prilygtų viešai egzekucijai ir prieštarautų absoliučiam kankinimo draudimui. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pažymėjo anksčiau panašiai vertinusi viešas egzekucijas Afganistane ir Irane, teigdama, kad jos yra viena iš žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba bausmės formų.
Juodkalnijoje penktadienį sulaikytas vienas populiariausių ir įtakingiausių Rusijos karą palaikančių karo tinklaraštininkų Michailas Zvinčiukas. Apie platformos „Telegram“ kanalo „Rybar“ įkūrėjo sulaikymą pranešė jo paties kanalas ir Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajičius. Sirijoje tarnavęs buvęs Rusijos kariuomenės karys M. Zvinčiukas (35 m.) yra ieškomas JAV institucijų dėl įtariamo kišimosi į rinkimus. Europos Sąjunga (ES) jam taip pat yra pritaikiusi sankcijas už prorusiškos propagandos skleidimą. Pranešama, kad taip pat buvo sulaikyta jo žmona ir dar trys asmenys. Šaltinių teigimu, sulaikytieji planavo kurti dokumentinį filmą, kuriame kritikuojamos Juodkalnijos pastangos suartėti su ES.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
