„Turime informacijos, jog kadangi Kuršių Nerija yra UNESCO paveldo dalis, UNESCO sekretoriatas yra kreipęsis į būtent Rusiją, kad gautų visą reikiamas detales apie tokio telkinio eksploatavimą“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas R. Dilba.
Anot prezidentūros atstovo, Rusija nėra pasirašiusi Jungtinių Tautų poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPO) konvencijos, todėl tikėtis, kad ji nuosekliai planuos savo veiklą ir vertins galima žalą aplinkai – naivu. Todėl, pasak jo, Lietuvos Vyriausybė turi daryti viską, kad procesas būtų sustabdytas.
„Yra žinoma, kad toks telkinys kaip ir yra, jis yra gana nemažas. Bet akivaizdu, kad tikėtis, jog Rusija ims derinti kažkokius planus ar poveikio aplinkai vertinimus – mažai tikėtina. Rusija nėra ESPO konvencijos narė ir nėra tos konvencijos ratifikavusi“, – teigė R. Dilba.
„Vyriausybė tikrai turi imtis visų priemonių ir užkirsti kelią tokio telkinio eksploatavimui, nes tai yra be galo jautri gamtai vieta. Žinome, kad Baltijos jūra taip pat yra viena jautriausių ir gana užteršta. Bet kokie incidentai gali ten sugriauti praktiškai visą ekosistemą. Turime dėti visas pastangas, kad toks telkinys nebūtų pradėtas“, – tikino prezidento patarėjas.
R. Dilba taip pat neatmetė, kad toks Rusijos žingsnis rodo, jog ji susiduria su didžiuliais energetiniais sunkumais, kuriuos ji turi spręsti drastiškais sprendimais.
„Šita žinia yra ženklas, kad Rusija susiduria su degalų krize ir būtent naftos gavybos krize bei ieško naujų galimybių. Reikia nepamiršti, kad „Lukoil“ taikomos ir vis dar tebegalioja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijos, tad klausimas, kiek ji išvis bus pajėgi išvystyti tokį telkinį“, – svarstė prezidentūros atstovas.
Kaip rašė „Verslo žinios“, remdamasis rusų žiniasklaidos pranešimais, „Lukoil“ iki šių metų pabaigos turėtų gauti licenciją, leidžiančią eksploatuoti naftos telkinį „Nadežda“ Baltijos jūroje.
Ilgą laiką tai buvo draudžiama, nes telkinys yra 12 jūrmylių zonoje nuo Kuršių nerijos, bendrovei buvo atsisakoma suteikti leidimą gavybai, nes numatyta teritorija ribojasi su nacionaliniu parku.
Tačiau, kaip skelbiama, neseniai telkinys „Nadežda“ buvo įtrauktas į specialų federalinį sąrašą, o tai leidžia išduoti licenciją be aukciono.
Gamtos išteklių ministerija jau parengė įsakymą dėl nacionalinio Kuršių nerijos parko apsaugos zonos. Dabar ji ribosis su Baltijos jūros akvatorija, todėl „Nadežda“ į apsaugos zoną nepateks.
Skelbiama, jog, naftos ir dujų paslaugų asociacijos duomenimis, per metus Kaliningrado srities sausumos ir jūros teritorijose „Lukoil“ išgauna apie 0,5 mln. tonų naftos, iš viso regione yra 40 naftos telkinių, iš jų 7 Baltijos jūroje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
