Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai – žingsniai teisingesnės visuomenės link

Skaityk lengvai

Valdovų rūmuose surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose jau septintą kartą pagerbti įvairiose srityse žmogaus teises ginantys asmenys, organizacijos, iniciatyvos. Aštuonių nominacijų laureatams įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės ir pirmą kartą generalinio apdovanojimų rėmėjo AB „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai. 

Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktoriui Arūnui Grimaliui įteiktas „Įveiktos kliūties“ apdovanojimas. Martyno Ambrazo nuotr.
6

„Nediskriminavimo srityje tenka įveikti nemažai iššūkių, nes lygiateisiškumas ir pagarba įvairovei dar nėra savaime suprantami. Tačiau tikiu, kad laureatų darbai ir yra tie žingsniai teisingesnės visuomenės link“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Ji įsitikinusi, kad šie apdovanojimai ne tik pagerbia laureatus, bet ir stiprina žmogaus teisių bendruomenę. 

REKLAMA

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai – žingsniai teisingesnės visuomenės link

Lygios galimybės svarbios bet kokiomis aplinkybėmis 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu organizuojamiems apdovanojimams šiemet pateikta daugiau kaip 100 iniciatyvų, projektų, organizacijų, asmenų. Renginio organizatorius džiugina didėjantis visuomenės dėmesys žmogaus teisėms – pastebimos naujos iniciatyvos, vertinamas nesitaikstymas su įvairiais gyvenimo skauduliais, padrąsinami pokyčių siekiantys žmonės. 

Žmogaus teisių „Oskarų“ laureatai renkami aštuoniose kategorijose: lyčių lygybės, įveiktos kliūties, LGBT lygiateisiškumo, atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse. Visuomenės ir komisijos balsavimui atrinkti 23 nominantai – po 3 kiekvienoje kategorijoje (išskyrus religijų ir įsitikinimų įvairovės kategoriją, kuriai šįkart buvo atrinkti 2 nominantai). 

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų ceremonija šiemet buvo kitokia nei paprastai – nors dėl karantino į ją pakviesta gerokai mažiau svečių, idėjos pagerbti žmogaus teisių gynėjus neatsisakyta. „Šiemet pats renginys vyko neįprastai, bet tai tik primena mums visiems, kad lygios galimybės yra svarbios bet kokiomis aplinkybėmis. Tai ne tik žmogaus teisių klausimas, bet ir gerovės bei pažangos pagrindas. Visuomenė gali augti tik tada, kai esame atviri skirtingoms patirtims ir perspektyvoms, gebame jas apjungti“, – sakė generalinio apdovanojimų rėmėjo „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė. 

REKLAMA

Lygybės ir įvairovės svarbą pabrėžiančiuose apdovanojimuose visada dėmesio sulaukia ir žmonių su negalia iniciatyvos. Dažniausiai jos priskiriamos „Įveiktos kliūties“ ir „Metų proveržio“ nominacijoms. 

Kada pirmą kartą buvo aprašyta išsėtinės sklerozės liga?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1777 m.
1868 m.
1913 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada pirmą kartą buvo aprašyta išsėtinės sklerozės liga?
1777 m.
11.4%
1868 m.
54.3%
1913 m.
34.3%

REKLAMA

Žmonės su negalia kasdien turi įveikti kliūčių ruožą 

Jau ne pirmus metus „Įveiktos kliūties“ nominacijai visuomenė siūlo gyvenimo iššūkius drąsiai pasitinkančius negalią turinčius žmones. Patys neįgalieji dažnai pajuokauja, kad didžioji jų gyvenimo dalis – tarsi kliūčių ruožas, kurį kasdien reikia įveikti. Tokio gyvenimo užgrūdinti žmonės ryžtasi ir neeiliniams iššūkiams. 

Į Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų nominantus pasiūlyta įtraukti 17 žmonių komandą, kurioje – 11 judančių neįgaliųjų vežimėliais, su šimtais kitų Lietuvai svarbaus minėjimo dalyvių pasiryžusią įveikti istorinį Baltijos kelią. Nepaisydami nepritaikytos aplinkos, kitų nepatogumų nuo Vilniaus iki Talino jie nuriedėjo šimtus kilometrų. „Savarankiški, linksmi, riedantys“, – taip negaliai nepasiduodančius žygeivius apibūdino kartu su visa komanda Baltijos kelio iššūkį priėmęs panevėžietis Jonas Dumša. „Mes šio to verti!“ – dar pridūrė žygio iniciatorė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė. Įkvepiantis šių žmonių ryžtas – puikus pavyzdys, kad negalia netrukdo kartu su kitais išgyventi patriotiškumo, didžiulio pakylėjimo pasiekus tikslą. 

Kelias savaites Lietuvos televizijos žiūrovai buvo tapę ir dar vieno unikalaus iššūkio stebėtojais – 12 paralimpiečių ir 2 sužeisti karininkai tapo Ypatingu būriu, įrodžiusiu, kad negalią turintys žmonės taip pat gali būti tėvynės gynėjais. Šiam išskirtiniam iššūkiui pasiryžo ir dvi rateliais judančios merginos. Visuomenę sužavėjo šių žmonių stiprybė, ištvermė ir drąsa, todėl realybės laidą „Ypatingas būrys“, suvienijusią fizinę negalią turinčius žmones ir kariuomenę, pasiūlė Lygybės ir įvairovės apdovanojimams. „Tikro kario jėga slypi ne kūno tvirtume, o dvasios stiprybėje“, – akcentavo ypatingą būrį pristatę vaizdo klipo kūrėjai. 

REKLAMA

Sunkiame kelyje mažiau konkurentų 

„Jėga! „Įveiktos kliūties“ apdovanojimą laimėjo Dovilų pagrindinė mokykla! Įtraukusis švietimas nugalėjo!“ – taip emocingai iškilmingoje ceremonijoje paskelbus šios nominacijos laureatą sureagavo prieš kelerius metus tokį apdovanojimą pelniusi alytiškė Kristina Dūdonytė. 

O į sceną apdovanojimo atsiimti pakviestas Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis sutriko, prisipažinęs, kad tokio įvertinimo nesitikėjo. „Mes tik dirbame savo darbą ir turime jį atlikti gerai – ugdyti vaikus, jų nesirinkdami“, – sakė jis. 

Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinė mokykla nominuota už neišsenkamą energiją ir nuolatinių kliūčių įveikimą įtraukiant neįgalius vaikus į bendrąjį ugdymą. Šioje mokykloje mokosi 224 mokiniai, 15 iš jų turi autizmo spektro, 2 – Dauno sindromą. Pasak direktoriaus, dabar nemažai žmonių susidomėję žiūri populiarų serialą „Stebuklas“, pasakojantį apie chirurgu siekiantį tapti autizmo spektro sutrikimą turintį vaikiną. O Dovilai turi 15 tokių stebuklų. Ir visi jie skirtingi, visi reikalauja išskirtinio dėmesio. „Ne su kiekvienu mokame elgtis, ir kiekviena diena mums kaip iššūkis“, – prisipažino savo darbo su tokiais mokiniais metodiką sukūrusi mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė. Ji neslepia, kad tokį kelią pasirinkusi mokykla gyvena tarsi atskiroje orbitoje. „Sunkus kelias, bet sunkiam kely mažiau konkurentų“, – pašmaikštavo ji. 

Laikydamas rankose „Įveiktos kliūties“ apdovanojimą A. Grimalis neslėpė: „Tų kliūčių įveikti turėsime dar daug, nes Švietimo įstatymas įsigalios tik nuo 2025 metų.“ 

REKLAMA

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkės K. Dūdonytės nuomone, taip, kaip Dovilų pagrindinėje mokykloje, kurioje autistiški vaikai mokosi kartu su visais, be jokios diskriminacijos, turėtų būti visoje Lietuvoje: „Deja, tokių lyderių tik kelis teturime. Todėl be galo džiaugiuosi ir sveikinu, nes įtraukusis švietimas jau nuo 2010 metų yra Lietuvos įsipareigojimas. Tačiau iki šiol vis dar neturime nediskriminuojančio įstatymo, pagal kurį visus vaikus priimtų į bet kurią mokyklą.“ 

„Metų proveržio“ apdovanojimas – už rūpestį vienišais vaikais 

Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams buvo pasiūlyta ir negalią turinčių žmonių įgalinimui skirta darbo šešėliavimo „DUOday“ iniciatyva. Ji pretendavo į „Metų proveržio“ apdovanojimą, skiriamą už plačiai nuskambėjusį, prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą. 

Iki praėjusių metų apie daugiau kaip 10 metų Europoje gyvuojančią „DUOday“ iniciatyvą Lietuvoje beveik nieko nežinojome, kol jos nesiėmė VšĮ „Sopa“. Ji pasiūlė negalią turintiems žmonės išbandyti skirtingas specialybes, susipažinti su įvairiomis organizacijomis ir jų kolektyvais. Šia iniciatyva pavyko sudominti 25 įmones ir organizacijas, prie jos prisijungė ir 32 negalią turintys žmonės. Įmonių pasiūlytas profesijų spektras buvo išties labai platus ir įvairus – neįgalieji turėjo galimybę „pasimatuoti“ tokias profesijas, apie kurias tik nedrąsiai svajojo. Jie išmėgino medžio apdirbėjo ir geležinkelio pervažininko darbą, susipažino su banko ir advokatų kontoros darbuotojo pareigomis, domėjosi, kaip priimami sprendimai ministerijose, ir pan. „Sopos“ direktorės Jurgitos Kuprytės teigimu, didžiausias šios iniciatyvos laimėjimas – net 16 negalią turinčių žmonių susirado mėgstamą darbą ir iki šiol sėkmingai dirba, o darbdaviai pakeitė požiūrį, ir tai svarbiau už pačius didžiausius apdovanojimus. O tai, kad visuomenė pastebėjo jų pastangas ir šią iniciatyvą pasiūlė apdovanoti – didelis įvertinimas ir paskata nenuleisti rankų ir eiti į priekį. 

REKLAMA

„Metų proveržio“ apdovanojimą šįkart pelnė iniciatyva „Niekieno vaikai“, dėl kurios 226 Vilniaus ligoninėse gydyti vaikai sulaukė emocinės paramos, neliko vieniši. Juos lankė 200 mainais už savo darbą nieko nesitikinčių savanorių. 

„Prieš keletą dienų, birželio 1-ąją, atšventėme antrąjį gimtadienį, kai Vilniaus ligoninėse pradėjome lankyti vienišus vaikus. Dabar jau esame penkiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje), daugiau nei 350 vaikų per ši laikotarpį sulaukė emocinės paramos ir neliko vieni ligoninėse, – sakė apdovanojimą atsiėmusi šio projekto vadovė Ieva Šuipė. – Nesitikėjome sulaukti tiek daug visuomenės palaikymo. Jis padeda patiems labiau tikėti ir drąsiau sakyti, kad vieną dieną tikrai nė vienas vaikas Lietuvos ligoninėse neliks vienišas.“ 

Jaudulio netramdė ir už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams apdovanojimą įteikusi lygių galimybių kontrolierė A. Skardžiuvienė. „Stoviu prieš pačius šviesiausius žmones, nes jūs, nominantai, esate tie, kurie nešate savo žiburius ir nušviečiate padangę tada, kai dėl žmogaus teisių nepaisymo ji yra aptemdyta, – sakė ji, apgailestaudama, kad ne visada žmogaus teisės gerbiamos, kad dar matome daug neapykantos ir diskriminacijos. – Tikiu, kad sulauksime dienos, kai apie žmogaus teises galėsime kalbėti kaip apie savaime suprantamą dalyką, kai jos bus gerbiamos ir puoselėjamos.“

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų