Koronavirusas privertė studentus likti bendrabučiuose: nerimauja dėl tėvų

Kol vieni studentai karantinuotis grįžo į gimtuosius miestus pas tėvus, kiti dėl įvairių aplinkybių buvo priversti likti studentų bendrabučiuose. tv3.lt naujienų portalas pasidomėjo, ar studentai, likę gyventi bendrabučiuose, dėl to nerimauja, ir kokiomis sąlygomis gyvena.

Per karantiną studentai lieka gyventi savo bendrabučiuose (tv3.lt fotomontažas)

„Baisu nėra, nors kartais kyla apie tai minčių, bet tai tik priverčia dar labiau saugotis. Jei tiksliau, susimąstai įeidamas ir išeidamas pro pagrindines duris, kur lankosi daugiausia žmonių, bet viduje tikrai yra ramu“, – pasakoja studentas Ignas (studentų vardai pakeisti, redakcijai žinomi –  aut. past.).

Lieka dėl kelių priežasčių

Ignas sako, kad bendrabutyje liko dėl to, kad turi eiti į darbą. Ši priežastis – viena dažniausių, dėl kurios studentai negrįžta pas tėvus. Taip pat daugelis nori juos ir apsaugoti.

„Nors darbe pasiėmiau atostogas, namo grįžti jau baisu. Tėvai jau yra rizikos amžiuje, tad bijau juos užkrėsti. Nors simptomų neturiu ir dar nesergu, bet juk galiu būti nešiotoja“, – dėsto Akvilė.

Jai antrina ir kita studentė.

„Taip saugiau ir man, ir tėvams, nes jie vyresni, gyvena kartu su seneliais, tad nenorėjau važiuoti namo ir galimai juos užkrėsti“, – sako Ema.

REKLAMA

Bendrabutis ištuštėjo

Kalbinti studentai pasakoja, kad bendrabučiai sulig karantino paskelbimu ištuštėjo ir juose liko palyginti labai mažai gyventojų.

„Bendrabutyje beveik nesutinku žmonių, mano aukšte turbūt esam dviese arba trise. Dėl to ir gyventi nebaisu. Taip pat sugriežtino tvarką – neleidžia atsivesti svečių, kartais ateina tikrinti apsauginis. Tai kaip ir viskas gerai dėl to“, – tikina Ligita.

Kita bendrabučio gyventoja pasakoja, kad, nors bendrabutyje ir sumažėjo gyventojų, nerimo iš pradžių buvo.

„Dauguma studentų, atšaukus paskaitas, išvyko ir bendrabutis tapo pustuštis. Nepaisant to, iš pradžių buvo šiek tiek neramu, kadangi tai vis tiek yra pastatas, kuriame gyvena daug žmonių, kurių nepažįsti ir negali būti tikras, ar jie rūpinasi savo higiena, ar nėra užsikrėtę ir neplatina viruso“, – pasakoja Miglė.

Ji taip pat priduria, kad visas gyvenimas bendrabutyje tarsi pasikeitė.

„Likę gyventojai sąmoningai mažina judėjimą, rečiau kur nors išeina. Gyvename rimtyje. Nors teko per šias dvi karantino savaites pastebėti ne kartą vakare kieme susirinkusius ir smagiai laiką leidžiančius užsienio studentus“, – atskleidžia Miglė.

Ignas sako, kad dėl sumažėjusio bendrabutyje gyvenančių studentų skaičiaus, patalpos tapo daug tvarkingesnės.

„Dėl karantino studentų sumažėjo kardinaliai, todėl yra tvarkingiau ir švariau nei įprastai, gyventi ramiau, retai su kuo prasilenki“, – teigia Ignas.

Mato trūkumų

Bendrabučio gyventojai pasakoja, kad didelių priekaištų gyvenimo sąlygoms bendrabutyje neturi. Kai kur bendro naudojimo patalpos ir toliau valomos kiekvieną dieną, nors viena gyventoja pastebi dalykų, kuriuos būtų galima tobulinti.

„Kasdien išvalo virtuvę, tualetus ir koridorių, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį. Tualete yra nupirktas dezinfekcinis skystis. Manau, kad jis turėtų būti ir virtuvėje. Grindys plaunamos tiesiog paprastu grindų plovikliu, nors visos dalelės ore juk galiausiai atsiduria ant grindų, kurios tiesiog praplaunamos tuo pačiu skuduru per visus aukštus.

Esu nusivylusi ir dėl veikiančio turniketo. Juk, kad pro jį praeitum, turi kaskart stumti jį ir liesti, kas nėra sterilu. Tikrai galėtų būti tiesiog šalia atidarytos durys, nereikėtų sąlyčio papildomo, o budėtojas vis tiek visą dieną sėdi ir mato, kas ateina“, – svarsto Akvilė.

Higiena rūpinasi ir patys

Kitame bendrabutyje gyvenanti Ema pasakoja, kad čia valytoja lankosi du kartus per savaitę, bet visame bendrabutyje yra gana tvarkinga.

„Patalpos plaunamos du kartus per savaitę, jos vėdinamos. Yra dezinfekcinis skystis prie įėjimo į bendrabutį. Manau, kad tai yra gana pakankama, nesitikiu, kad bendrabutyje kas nors porą kartų per dieną su dezinfekciniu skysčiu valytų kiekvieną durų rankeną.

Patys prisižiūrim. Turim muilo pasilikę prie kiekvienos plautuvės, dažnai plaunam rankas, vėdinam kambarius“, – vardija Ema.

Jai antrina ir bendrabutyje gyvenanti Miglė.

„Jau pirmosiomis dienomis buvo galima pastebėti, kad tiek grindys, tiek kiti paviršiai yra intensyviau valomi ir dezinfekuojami (iš aštraus kvapo). Šalia prausyklių kiekviename aukšte pakabinti informaciniai pranešimai, kurie nurodo, kaip teisingai plauti rankas. Atsirado ir dezinfekuojamo skysčio tik įėjus į bendrabučio vidų.

O mes patys nuolat plauname rankas, dezinfekuojame mūsų kambario rankenas, atsargiai liečiame bendrus paviršius (virtuvėje ir duše)“, – pasakoja Miglė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų